Didžiausias medinio biuro projektas Lietuvoje stumiasi į priekį

13,04 ha ploto sklype Pylimų k., netoli Vievio, VMU administracinis pastatas bus trijų aukštų, jo plotas sieks apie 5.060 kv. m. Kartu siplanuotas 550 kv. m ploto lankytojų centras. Tai kol kas didžiausias dar projektuojamas medinių konstrukcijų pastatas šalyje.

Planuojama, kad jam būtų naudojamos tik tvarios medžiagos, modernios technologijos ir atsinaujinančios energetikos sprendimai.

G. Bacevičius sako, jog šiuo metu projektas sulaukė ekspertizės. Jo teigimu, „optimistiniu“ atveju, jei nekils nesklandumų, statybos leidimą gauti tikimasi vasarį, tuomet bus skelbiamas ir rangos konkursas.

„Jei viešasis pirkimas įvyks be didelių netikėtumų, planuotume sutartį sudaryti birželį. Pagal mūsų grafiką, projektas bus įgyvendintas per dvejus metus, bet darysime konsultacijas, galbūt tiekėjai turės esminių pastabų dėl terminų“, – kalba G. Bacevičius.

Kiek VMU ruošiasi skirti lėšų šiam projektui įgyvendinti, Administravimo direktorius kol kas neatskleidžia: „Sąmatą turime, bus konkursas, mes tos sumos neviešinsime.“

Visgi jis priduria, kad įmonė numato projektą įgyvendinti iš nuosavų lėšų.

55% medžio

Įmonės skaičiavimu, medinės konstrukcijos pastate sudarys 55% tūrio.

„Pati pradžia buvo 2021 m., kai paskelbėme architektūros konkursą, ir toliau su nugalėtojais įgyvendiname, projektuojame statinį“, – prisimena jis.

Projektą rengė biurai „After party architecture“ ir „Išora Lozuraitytė“.

G. Bacevičius pasakoja, kad viena iš priežasčių, kodėl šiais metais neprasidėjo statybos – noras susiprojektuoti ir civilinę priedangą pastate.

„Pradėjome planuoti pastatą, kai dar nebuvo privaloma (įrengti priedangą – VŽ). Prasidėjus karui Ukrainoje, matydami situaciją ir visuomenės poreikius, mes ją pradėjome projektuoti, bet kokia ji turėtų būti – reglamentavimo dar nebuvo. Kai darėme projekto ekspertizę, reglamentavimas jau buvo konkretesnis, ir mes į jį nepataikėme, todėl turėjome koreguoti. Taip prisidėjo 2–3 mėnesiai“, – kalba pašnekovas.

Visgi jis pripažįsta, kad buvo abejonių, ar pavyks panaudoti medines konstrukcijas savo statiniui dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų.

„Sprendimai buvo rasti. Padarėme tik vieną priešgaisrinę sieną, kuri bus betoninė, o daugiau sugebėjome per daug savęs neriboti ir naudoti medines konstrukcijas“, – teigia G. Bacevičius.

Jis pasakoja, kad projektuojant specifiškai teko numatyti priešgaisrinius vandens purkštukus.

„Daugiau kažkokių suvaržymų nėra. Visi kiti reikalavimai, kaip ir kitiems statiniams, pavyzdžiui, evakavimosi laiptinės. Vienintelis dalykas, kurį nulėmė mūsų pastato plotas, turėjome išskirstyti į du gaisrinius skyrius. Tai mes su viena priešgaisrine siena tą problemą išsprendėme“, – aiškina pašnekovas.

Trumpai apie pokyčius

VŽ jau rašė, kad nuo 2024 m. lapkričio Lietuvoje visuomeninių pastatų statybose turi būti naudojama bent pusė organinių ar medienos medžiagų.

Nauja tvarka bus taikoma administraciniams, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatams.

Pati metodika, kaip turėtų būti naudojamos tokios medžiagos, ministro įsakymu buvo patvirtinta spalio 25 d.

Joje numatyta, kad vertinant medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekį, atskirai įvertinama kiekvieno tipo konstrukcijos, anglies dvideginio emisija. Skaičiuojant medienos ir kitų organinių statybos produktų kiekius, neįtraukiama pastato požeminė dalis, laiptinės, priešgaisrinės atitvaros, sanitarinės patalpos, priedangų ir slėptuvių konstrukcijos, lauko konstrukcijos, statinio sąramos.

Visi reikalavimai ir konkrečios formulės išdėstytos Medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose nustatymo metodikoje.

Šios taisyklės nebus taikomos tik pastatams, kurių statyba techniškai sudėtinga, pavyzdžiui, jachtų klubams, biurams, jūros ar upės uosto terminalams. Taip pat, atsižvelgus į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento siūlymą, reikalavimas pastatams su miegamosiomis vietomis: vaikų darželiams ir lopšeliams, viešbučiams, gydymo ir poilsio pastatams, atidėtas iki 2028 m. sausio.

Statybininkai, architektai, viešojo sektoriaus atstovai pripažįsta, kad medinės statybos nėra sudėtingos, nors turi iššūkių – pelėsių riziką, gaisringumą. Tačiau labiausiai juos stebina Lietuvos ambicijos, kurios viršija net ir kitų šalių, turinčių daugiau patirties, tikslus.

Tuo metu Simonas Gentvilas, buvęs aplinkos ministras, mano, kad šis sprendimas bus ne tik žingsnis tvarumo statybose link, bet ir bus galimybė pramonės įmonėms, gaminančioms skydus, konstrukcijas ir kitas priemones iš medžio.

Prognozuojama, kad naujoji tvarka turės įtakos 40–80 naujų pastatų statyboms per metus.