Pristatė priedangų ir slėptuvių reikalavimus: siekė nebranginti statybų, bet apsaugoti gyventojus
Simono Gentvilo, aplinkos ministro, teigimu, reikalavimai įsigaliojo nuo vasario 28 d. ir juos privaloma taikyti naujiems pastatams: daugiabučiams, verslo centrams, aukštesniems nei penkių aukštų, ir visuomeniniams pastatams, kur lankosi daugiau nei 100 žmonių.
Priedangos, skirtos trumpalaikiam (3–5 valandų – VŽ) apsisaugojimui, privalės turėti papildomus išėjimus bei elektros tinklą. Be to, patalpos negalės būti privatizuojamos, bet jis galės būti panaudotos kitoms paskirtims, pavyzdžiui, dviračiams laikyti.
„Patalpa turi būti apatiniame aukšte, ji negali būti privatizuojama, ten turi tilpti bent 60% ten besilankančių žmonių. Siekėme, kad priedangų standartas, paruoštas su Kauno technologijos universiteto mokslininkais, nebūtų per brangus valstybei ar NT plėtotojams, bet apsaugotų nuo netikėtų atvejų“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ministras.
Jo teigimu, reikalavimai galios naujai statybai, tuo metu jau pastatytiems statiniams jie bus rekomendaciniai, išimtis bus taikoma bažnytiniams pastatams.
Tuo metu slėptuvėms taikoma daugiau reikalavimų nei priedangoms, nes jos turi veikti ekstremaliomis sąlygomis. Ten turi būti pastovios darbo vietos, šildymo sistemos, sanitariniai mazgai.
Aplinkos ministerija reglamentavo tris kolektyvinės apsaugos statinių tipus: pirmuosius, skirtus pasislėpti nuo stichinių nelaimių, antruosius, apsaugančius nuo sprogimų, ir trečiuosius, atsparius radioaktyviai radiacijai.
Pasak Daivos Matusevičės, aplinkos viceministrės, reikalavimas talpinti 60% pastatų lankytojų arba gyventojų nustatytas atsižvelgiant į tai, kad juose tuo metu bus ne visi žmonės.
„Buvo įvertintas tas skaičius, atsižvelgiant į tai, kokia tikimybė, kiek žmonių tuo metu bus pastate, nes dalis jų galbūt bus evakuacijoje, išvažiavę, dalis patys dirbs operacijų centruose. Nes nebus 100% pagal tai, kaip modeliuojama visuomenės elgsena“, – sakė viceministrė.
Gyventojų atsakomybė
Ministras pažymėjo, kad svarbu, jog ir patys gyventojai turėtų įsivertinti ir savo jėgomis įsirengti slėptuves. Taip pat S. Gentvilas pažymėjo, jog ruošiamasi parengti Vyriausybės nutarimą ir padėti gyventojams įsirengti saugias zonas savo daugiabučiuose, renovuojant pastatą.
„Renovuojant pastatus yra didelė galimybė pritaikyti požemines aikšteles, rūsius, kad būtų galima pritaikyti kaip priedanga, slėptuvė. Tai būtų galima daryti su kiekvienu renovacijos projektu. Todėl raginame kooperuotis, valstybė rems biudžeto lėšomis, gyventojams tereikia apsispręsti dėl jų įrengimo“, – sakė jis.
Edgaras Geda, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas, sakė, kad dabar priedangų Lietuvoje yra 3.313.
„Ten pasislėptų apie 900.000 gyventojų, tai sudarytų apie 32%. Daugelis savivaldybių jau išnaudojo viešųjų pastatų limitą, todėl šitas žingsnis (patvirtintas reglamentas – VŽ) atveria duris ir leidžia įsivertinti, atrasti kitus galimus pastatus“, – sakė E. Geda.
Jis pridūrė, kad kai kuriose savivaldybėse galimybių yra daugiau, nes yra karinės, pramoninės infrastruktūros, o kai kur tos infrastruktūros nėra, tik civiliniai objektai su rūsiais.
Todėl E. Geda ragino ir pačius gyventojus įsivertinti, kur galėtų pasislėpti nelaimės atveju, jei turimos galimybės, pritaikyti savo namus apsisaugoti. Lietuvos slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos pastatus galima rasti puslapyje lt72.lt.
Civilinės saugos valdybos viršininko teigimu, pasislėpti skirtų patalpų įrengimas bus brangus. Jo teigimu, vienos slėptuvės įrengimas prieš 10–15 m. kainavo 300.000 Eur.
„Dabar tą kainą turbūt turėtume dauginti iš kažkokio geresnio koeficiento. Bet kainos – ir statybų, ir aprūpinimo – yra iš tikrųjų didelės, todėl visi šitie konkretūs sprendimai reikalauja didelių investicijų“, – spaudos konferencijoje sakė E. Geda.
VŽ primena, kad 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo redakcija, kurioje teigiama, kad, statant visuomenės poreikiams naudojamą pastatą, išskyrus religinės paskirties, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, arba daugiau kaip 5 aukštų daugiabutį, jame turi būti įrengta įstatyme nurodytus reikalavimus atitinkanti priedanga.
Įstatyme nedetalizuojama, kokie reikalavimai jai taikomi, tačiau teigiama, kad tai turėtų būti „statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu“.
Iki kol nebuvo parengti reikalavimai, architektai ir plėtotojai patys spendė, kas yra priedanga.
