Keisti Š. Stepukonio popieriai: už 25 mln. Eur „pardavinėjo“ savo MB

VŽ primena, kad dabar Š. Stepukonis įtariamas iš fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonių pasisavinęs 40,4 mln. Eur. Tačiau dar 2022 m. pagal finansinių technologijų įmonės „Paysera“ pranešimą teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Marijus Plančiūnas, „Payseros“ vadovas, anksčiau VŽ sakė, jog stabdydavo daug Š. Stepukonio pavedimų ir prašė dokumentų, kurių jis teikė labai daug. Vis dėlto galiausiai 2022 m. mokėjimus jam leista atnaujinti, gavus teisėsaugos atsakymą, kad pervedamos lėšos yra teisėtos. M. Plančiūno žodžiais, šis sprendimas oficialiai buvusį fondo partnerį pavertė milijonieriumi.

Nepaisant to, teisėsauga laikosi pozicijos, kad ir vėliau finansų įstaiga turėjo pranešti apie įtartinas Š. Stepukonio operacijas.

Justas Laucius, Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas, šią vasarą vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad po vieno „Payseros“ pranešimo apie įtartinas operacijas (STR) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2022 m. kovo pabaigoje į Š. Stepukonio sąskaitą padaryto bankinio mokėjimo iš neįvardijamos Lenkijos kompanijos, kurio suma – 3,9 mln. Eur. 

Bet tyrimas tais pačiais metais nutrauktas.

Pavedimas buvo pagrįstas dokumentais ir buvo kalbama apie sandorį, kuris, sakykime, pagal bylos aplinkybes atrodo, kad vyko. Ir mokėjimai pagal tą sandorį vyko į šią sąskaitą ir anksčiau, – tyrimo nutraukimo priežastis aiškino J. Laucius.

Vis dėlto VŽ surinkti duomenys rodo, kad toks sandoris ne tik nevyko, bet ir vykti negalėjo, o teisėsaugą buvo pasiekę suklastoti dokumentai. Kad VŽ turimi dokumentai yra tie patys, kuriais Š. Stepukonis grindė savo pajamų kilmę ir buvo nagrinėjami pirmajame ikiteisminiame tyrime, patvirtino ne vienas VŽ šaltinis. Jų prašymu neviešiname pačių popierių, tik jų turinį, taip pat neįvardijame šaltinių skaičiaus.

2022 m. ikiteisminis tyrimas dabar atnaujintas, nes 2023 m. pabaigoje investicijų bendrovė „BaltCap“ kreipėsi į teisėsaugą, nurodydama, kad Š. Stepukonis galėjo pasisavinti dešimtis milijonų fondo įmonių lėšų. Taip pat žiniasklaidai teigta, kad pinigai iš bendrovių galėjo būti pasisavinti klastojant dokumentus.

Anot prokuratūros, dėl to paaiškėjo naujų aplinkybių. Du ikiteisminiai tyrimai dėl Š. Stepukonio veiksmų šiuo metu sujungti į vieną.

Nors institucijos vasarą atskleidė 2022 m. vykdžiusios ir vėliau nutraukusios ikiteisminį tyrimą, jos nedetalizuoja, kokiais konkrečiais dokumentais Š. Stepukonis grindė savo lėšų kilmę.

Be to, nepaisant tvirtinimų, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagrįstai, jį vykdžiusiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūros darbuotojams skirti įspėjimai bei papeikimai, daliai jų teko palikti darbovietę.

Apie tai plačiau skaitykite VŽ straipsnyje „Anksčiau Š. Stepukonio bylą tyrusiems – įspėjimai, papeikimai ir „sudie“.

Popieriai – keisti

VŽ gauti popieriai rodo, kad Š. Stepukonis fondo kompanijai „En Efficiency PL“, veikiančiai Lenkijoje, „pardavinėjo“ savo mažąją bendriją „Infravaldymas“. Pavadinsime šiuos popierius sutartimi, nors pagal ją iš tiesų nevyko joks realus sandoris.

MB „Infravaldymas“ akcijų pirkimo sutartimi tarp Š. Stepukonio ir „En Efficiency PL“ pavadintas dokumentas anglų kalba yra 26 puslapių, iš kurių 25 pavadinti „konfidencialiu projekto juodraščiu“ (angl. confidential draft), datuojamas 2021 m. birželio 1 d. 

Esą juo Š. Stepukonis ir „En Efficiency PL“ susitaria dėl 10 vienetų arba 100% MB „Infravaldymas“ akcijų, kurių vienos nominali vertė 1 Eur, perleidimo už „bazinę vertę“ – 7,1 mln. Eur. 

Vėliau, 2021 m. gruodį, neva sudarytas šios sutarties pakeitimas, kuriuo pratęstas sąlygų įgyvendinimo terminas iš 2021 m. rugsėjo į 2022 m. birželį, „bazinė vertė“ padidinta iki 22,233 mln. Eur, numatytas naujas atidėjimo mokestis, kuris siekia 8% metinių palūkanų, taigi 1,78 mln. Eur, bei 622.222 Eur nedetalizuojama suma. Iš viso – 24,63 mln. Eur.

Ant abiejų nurodoma, kad tai elektroniniai dokumentai, pasirašyti kvalifikuotais elektroniniais parašais, tačiau kartu ant jų yra ir paties Š. Stepukonio, ir Maciejaus Kopanskio, „BaltCap“ finansų direktoriaus, ranka pasirašytų parašų kopijos. Pastarasis yra ir „En Efficiency PL“ prokuristas, o popieriuose pristatomas kaip šios kompanijos valdybos pirmininko pavaduotojas.

Juose, be dvigubo tų pačių asmenų pasirašymo, yra ir kitų keistenybių. Pavyzdžiui, ne kartą pabrėžiama, kad Lietuvoje registruotos MB perleidimas kompanijai Lenkijoje vyksta pagal Latvijos teisę.

„Pirkėjas užtikrins, kad bendrovės („Infravaldymo“ – VŽ) akcijų apskaitos knygos išrašas (latviškai dalibnieku registra nodalijums), padarytas sandorio užbaigimo metu, taip pat akcininkų sprendimas dėl dabartinės valdybos ir stebėtojų tarybos atšaukimo ir naujų bendrovės organų paskyrimo būtų tinkamai ir laiku pateiktas Latvijos įmonių registrui, kaip to reikalauja Latvijos įstatymai“, – rašoma vienoje iš sąlygų.

Vis dėlto, pagal Lietuvos mažųjų bendrijų įstatymą, tokie juridiniai asmenys turi ne akcijas, o nario teises. Šias mažojoje bendrijoje gali turėti ir įsigyti tik fizinis asmuo. Taigi „En Efficiency PL“ jų įsigyti pagal Lietuvos teisės aktus nebūtų galėjusi.

Tai VŽ patvirtino ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), paklausta, kokius mokesčius reikėtų mokėti, norint perleisti MB kitai įmonei.

MB nario teisės gali būti perduodamos tik kitiems fiziniams asmenims, – pabrėžė VMI.

Mažosios bendrijos taip pat neturi nei valdybos, nei stebėtojų tarybos, taigi pirkėjas nebūtų galėjęs priimti jokių sprendimų dėl to, tuo labiau pateikti šios informacijos Latvijos įmonių registrui, mat „Infravaldymas“ registruotas Lietuvos registrų centre.

Keista kaina

Apie šią sutartį „En Efficiency PL“ ir kitos fondo įmonės užsimena ir teisminiame ginče su VMI, kuri šį Š. Stepukonio tariamą sandorį apmokestino ir nuo jo sąskaitos nuskaičiavo beveik 2 mln. Eur.

Jau ir anksčiau VŽ rašė, kad dvejonių keltų tokio neva 25 mln. Eur sandorio vertė, nes 2017 m. įsteigtos mažosios bendrijos pajamos per 2021 m. sudarė 293.732 Eur ir buvo labai panašios kaip ankstesniais metais, o grynasis pelnas siekė 207.042 Eur. Jos turtas siekė 367.179 Eur ir buvo panašus į trumpalaikius įsipareigojimus – 331.472 Eur. 

Visa ši informacija buvo Registrų centrui pateikta iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo. 

„Infravaldymas“ niekada neturėjo nekilnojamojo turto, įmonių akcijų ar įstaigų dalių Lietuvoje, jai priklauso tik viena transporto priemonė – motociklas. 

Visais atvejais, kai VMI kyla papildomų klausimų dėl tinkamo mokesčių apskaičiavimo, yra vertinama ir ar atliktų sandorių vertė atitinka tikrąją rinkos kainą, – VŽ nurodė VMI. 

 

M. Kopanskis, kurio parašas padėtas popierių pabaigoje, į VŽ klausimus, ar iš tiesų tokia sutartis buvo sudaryta ir ar ją matė bei buvo pasirašęs, ar į jį 2022 m. kreipėsi Lietuvos teisėsauga, neatsakė, argumentuodamas Lietuvoje ir Lenkijoje šiuo metu vykstančiais ikiteisminiais tyrimais.

„BaltCap“ komentaro šiuo klausimu VŽ gauti nepavyko.

Visgi „En Efficiency PL“ teisminiame ginče su VMI tiesiai šviesiai šiuos popierius vadina fiktyviais.

VMI nekomentuoja Š. Stepukonio istorijos ir ginčo teisme su jo buvusia darboviete. Tačiau institucija VŽ paaiškino, jog MB nario teisių perleidimo atveju laikytina, kad pajamos gaunamos iš vertybinių popierių pardavimo.

„Nuo pardavėjo ir pirkėjo (dviejų fizinių asmenų – VŽ) sutartos kainos apmokestinamos pajamos skaičiuojamos kaip finansinių priemonių ar kitokio perleidimo per kalendorinius metus gautos pajamos minus dokumentais patvirtintos įsigijimo išlaidos ir su perleidimu susiję privalomi mokėjimai bei atimama 500 Eur suma. Įsigijimo kaina yra įnašo vertė (Š. Stepukonio atveju 10 Eur – VŽ), o jeigu įnešta turtu – turto vertė, nustatyta MB narių susirinkimo sprendimu“, – aiškina VMI.

Tokios pajamos apmokestinamos 15% tarifu, o jei jų suma per metus viršija 120 VDU ribą, viršijanti dalis apmokestinama 20% gyventojų pajamų mokesčio tarifu. VMI skelbiamais duomenimis, 2022 m. 120 VDU sudarė 180.492 Eur, 2021 m. — 162.324 Eur.

O koks sandoris buvo

Popieriuose, kuriais Š. Stepukonis grindė savo lėšų kilmę, yra įvairių detalių, kurios rodo, kad dalis puslapių galėjo būti panaudoti tiesiog iš kito, panašiu metu, tačiau realiai vykusio sandorio.

Pavyzdžiui, apibrėžimuose rašoma apie subsidijuojamą 143,57 Eur/MWh elektros energijos kainą, kurią „Infravaldymui“ neva moka Latvijos visuomeninis elektros tiekėjas (lat. „Energijas publiskais tirgotajs“). 

Taip pat juose minima Matisso Paeglės, „BaltCap Infrastructure Fund“ investicijų direktoriaus, pozicija kaip „Rygos šilumos“ (lat. „Rigas Siltums“) stebėtojų tarybos nario ir numatoma sąlyga, kad tai nebus laikoma nekonkuravimo pažeidimu.

Minima ir komercinio banko SEB Latvijoje išduota garantija dėl neva „Infravaldymo“ įsipareigojimų, o sandoriui neva reikėtų Konkurencijos tarybos leidimo. 

Latvijos konkurencijos taryba, kaip ir Lietuvos, nagrinėjamas įmonių koncentracijas skelbia viešai. Jokios su „Infravaldymu“ ar „En Efficiency PL“ susijusios informacijos šių institucijų puslapiuose nėra.

Tačiau yra nagrinėtas kitas su „BaltCap Infrastructure Fund“ susijęs 2021 m. vykęs sandoris. Fondas tų metų liepą skelbė susitaręs su Baltijos šalyse šilumos energiją gaminančia bendrove „Gren“ (buv. „Fortum“) dėl Rygoje įsikūrusios žaliosios energijos gamintojos „Energia Verde“ pardavimo.

Tą patį mėnesį Latvijos konkurencijos taryba savo tinklalapyje skelbė gavusi kompanijos „Luxembourg Company 422“ prašymą dėl leidimo šiam sandoriui. Pastaroji kompanija minima ir Š. Stepukonio popieriuose.

Leidimas sandoriui, apie kurį konkurencijos prievaizdė taip pat skelbia savo tinklalapyje, išduotas 2021 m. rugpjūtį, o pardavimas užbaigtas 2022 m. pavasarį.

„Energia Verde“ (dabar „Gren Latvia“) valdo biomasės kogeneracinę jėgainę su 18 MW garo katilu ir 3,98 MW garo turbina Rygos regione. Ji gamina elektrą ir šilumą, o pastarąją tiekia į Rygos centrinio šildymo sistemą.

Š. Stepukonio „Infravaldymas“ niekuomet nėra buvęs Latvijos „Energia Verde“ akcininku.

Ar bandė patikrinti?

Ar teisėsauga 2022 m. kaip nors bandė, pavyzdžiui, su M. Kopanskiu susisiekti ir aiškintis, ar šis sandoris nebuvęs fiktyvus, neatsakė ir Darius Karčinskas, šiuo metu už į vieną sujungtą ikiteisminį tyrimą atsakingos Europos prokuratūros deleguotasis prokuroras.

„Atsakyti į jūsų pateiktus klausimus šiuo metu nėra galimybės, kadangi detalesnis tyrimo aplinkybių atskleidimas galimai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei“, – nurodė jis.

Prokuroro teigimu, tyrimas šiuo metu tęsiamas: tiriamos aplinkybės, renkami bei vertinami duomenys, atliekami Š. Stepukonio vadovautų įmonių veiklos tyrimai, kiti procesiniai veiksmai. 

O Simonas Gustainis, „BaltCap“ vadovaujantis partneris, jau anksčiau interviu naujienų agentūrai BNS yra sakęs, kad teisėsauga su fondo ir jo valdymo įmonės atstovais dėl Š. Stepukonio veiklos niekuomet nebuvo susisiekusi.

Vis dėlto VŽ šaltinis teisėsaugoje nurodė, kad 2022 m. „užklausų į Lenkiją buvo ir į jas buvo gautas formalus atsakymas“. Tačiau detalių apie tai šaltinis nepateikė.

„Paysera“, kurios vadovas M. Plančiūnas anksčiau VŽ sakė, kad į FNTT kreipėsi kilus įtarimų dėl Š. Stepukonio pervedimų ir juos grindžiančių dokumentų, dabar šios sutarties nekomentavo.

M. Plančiūnas anksčiau VŽ kalbėjo, kad nors finansų įstaigos, kurios yra įpareigotos informuoti teisėsaugą apie įtartinas pinigines operacijas, turi įrankių, sistemų bei specialistų, tačiau kartu atlikdamos savo klientų tyrimus yra ribotos.

„Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, komentuoti negalime“, – paklausta, ar šią sutartį buvo pateikęs Š. Stepukonis, atsakė finansų įstaiga.

Tačiau detalizavo, kad klientui pateikus dokumentus, kuriais jis grindžia lėšų kilmę, visuomet atliekama kruopšti peržiūra, ar jie atitinka reikalavimus.

„Duomenys gretinami su kitais turimais. Pavyzdžiui, tikrinami parašai, jei jie nėra elektroniniai, lyginant vizualiai su kituose asmens pasirašytuose dokumentuose esančiu parašu. Lyginamos dokumentuose nurodytos sumos su sąskaitomis ar kitais susijusiais dokumentais. Finansų įstaigos turi gana ribotą instrumentų skaičių, kuriais gali patikrinti dokumento autentiškumą ir validumą, todėl ir kreipiasi pagalbos į valstybės institucijas, kurios šių galimybių turi daug daugiau“, – teigė „Paysera“.

Eglė Lukošienė, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė, VŽ aiškino, jog kai finansų įstaiga paprašo kliento pagrįsti piniginę operaciją dokumentais, laikoma, kad pradėtas vidinis tyrimas. Šiuo atveju, anot jos, finansų įstaiga privalo kartu išsaugoti ir kliento konfidencialumą, jai neleidžiama susisiekti su kita sandorio šalimi.

„Įprastai atliekama daug veiksmų, jei pateikta informacija kelia abejonių dėl tikrumo. Tačiau susisiekti su kita sandorio šalimi nėra vienas iš leistinų veiksmų. Jei nepavyksta įsitikinti informacijos tikrumu ir kyla pagrįstų abejonių, kad sutartis gali būti suklastota ar sandoris fiktyvus, finansų įstaiga turi pateikti STR (pranešimą – VŽ) FNTT“, – nurodė ji.

E. Lukošienė pridūrė, kad apie institucijoms pateiktą pranešimą negalima informuoti kliento ar kitų asmenų – tai draudžia įstatymas. 

„Todėl finansų įstaiga, išlaikydama fiduciarinį (pasitikėjimu grįstą – VŽ) santykį su savo klientu, turi elgtis itin apgalvotai“, – sakė kompetencijų centro vadovė.