Saulininkai: 1 iš 10 saulės elektrinės statytojų išgirsta „ne“

Pasak Edgaro Reuto, „Solet“ rinkodaros vadovo, įmonė vis dažniau susiduria su problema, kai potencialūs klientai negali įsirengti saulės elektrinių (SE) dėl elektros tinklo pralaidumo problemų.
„Jeigu anksčiau vienas iš trisdešimties susidurdavo su infrastruktūros problemomis, dabar mūsų bendrovės statistikoje su tomis problemomis susiduria vienas iš dešimties. Įsivaizduokit, gamybinis pastatas nori įsirengti apie 200 kW elektrinę, kad pasidengtų tos dienos poreikis. Kreipiasi į elektros tinklus ir gauna apvalų nulį“, – sako „Solet“ atstovas.

Gerokai mažesnius kiekius į tinklą dažnai leidžiama generuoti ne tik įmonėms, bet ir gyventojams.
„Ir didieji parkai, ir žmonės jau remiasi į prastą tinklo kokybę. Jo pajėgumai išnaudoti ir paraiškos būna atmetamos arba leidžiama prisijungti, bet neleidžiama generuoti į tinklą. Pavyzdžių net nereikia toli ieškoti – man be klausimų leido įsirengti 15 kW saulės elektrinę, o kaimynams po pusmečio leidžia montuoti tik 10 kW elektrinę, o į tinklą generuoti tik 5 kW“, – pasakoja Edvinas Tirevičius, bendrovės „DVU Baltic“ vadovas.
Ši bendrovė užsiima didesnių saulės ir vėjo jėgainių infrastruktūros įrengimu ir vis dažniau susiduria su dėl tinklo nepakankamumo stabdomais projektais.
Pasak E. Tirevičiaus, dažnai norint prijungti naujas elektrines reikia didinti tinklo pralaidumą, o tai reiškia gana dideles investicijas į ESO infrastruktūrą, kurias turėtų sumokėti elektrinių statytojai. Tačiau tuomet SE iki 5 MW galios statyti jau nebeapsimoka.
Plačiau apie naujų saulės elektrinių problemas ir rinkos tendencijas skaitykite VŽ Premium straipsnyje.