ES finansavimo siekiančios įmonės turės atitikti DNSH principą: ką jis reiškia
„DNSH principas apima įsipareigojimą užkirsti kelią didelei žalai aplinkai, žmonių sveikatai. Įrankis gali padėti integruoti tvarumo aspektus į sprendimų priėmimą visuose ekonomikos sektoriuose. Teikdamos pirmenybę aplinkos apsaugai, suinteresuotosios šalys gali prisidėti prie tvaresnės ir teisingesnės ateities. Prieš pradedant bet kokią ekonominę veiklą, rekomenduojame atlikti savarankišką įvertinimą siekiant nustatyti, koks neigiamas poveikis“, – pranešime cituojamas Tadas Kavaliauskas, „Invegos“ tvarumo srities vadovas.
Pavyzdžiui, verslui, siekiančiam gauti finansavimą saulės, vėjo elektrinių įrengimui, statybai, pagal kvietimą „AEI paskolos juridiniams asmenims“, jau yra taikomas reikalavimas pateikti DNSH deklaraciją.
Kituose finansavimo kvietimuose verslui, kuriuos „Invega“ skelbs artimiausiu metu, taip pat bus reikalaujama pateikti DNSH deklaraciją.
„Principas „Nedaroma reikšminga žala“ (DNSH) yra projektų, politikos ir iniciatyvų poveikio aplinkai vertinimo pagrindas“, – nurodo T. Kavaliauskas.
ES pasiryžusi iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu – pasiekti „Net Zero“ (nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo balansą). Tam įgyvendinama žaliojo kurso strategija, kurioje yra priemonės, skirtos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinti tvarumą ir apsaugoti biologinę įvairovę.
Tad DNSH principas bus lemiamas vertinant projektus, siekiant užtikrinti, kad ES fondų lėšomis finansuojama veikla nekenktų aplinkos politikos tikslams.
6 aplinkos tikslai
DNSH principas reikalauja nedaryti reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams.
[infogram id="701b1b61-a180-472f-a5e1-4a3472232d15" prefix="5wc" format="interactive" title="DNSH aplinkos tikslai"]
„Invegos“ tvarumo srities vadovas T. Kavaliauskas įvardija pavyzdžių, kaip skirtingi sektoriai gali prisidėti prie tvarumo. NT srityje tvari statyba ir žalioji infrastruktūra gali sumažinti poveikį aplinkai ir pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Tai – energiją taupančių pastatų statyba, lietaus vandens surinkimo sistemos, žaliosios erdvės ir kt.
„Antra svarbi sritis yra transporto sektoriaus transformacija. Investavimas į viešojo transporto sistemas, elektrinių transporto priemonių skatinimas ir logistikos tinklų optimizavimas gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, transporto spūstis ir pagerinti oro kokybę miesto vietovėse. Tvarūs transporto sprendimai ne tik prisideda prie aplinkos apsaugos, bet ir didina bendruomenių mobilumą bei pasiekiamumą“, – nurodoma „Invegos“ pranešime.
Apdirbamojoje gamyboje bus svarbus žiedinės ekonomikos principų taikymas, atliekų mažinimas ir efektyvus išteklių naudojimas. Sumažinti ekologinį pėdsaką ir padidinti konkurencingumą pasaulyje gali padėti ekologinio projektavimo principų įgyvendinimas, medžiagų perdirbimas ir gamybos procesų optimizavimas.
„Kiekviename iš šių sektorių, siekiant tvarumo, reikalingas holistinis požiūris, kuriame atsižvelgiama į sektoriaus poveikį 6 aplinkos tikslams. Nedarant reikšmingos žalos nei vienam iš šių tikslų, veikla gali būti vertinama kaip atitinkanti DNSH principą. Integruodami tvarumo kriterijus į sprendimų priėmimo procesus, skatindami suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą ir inovacijas, tiek viešasis, tiek privatusis sektoriai gali prisidėti prie aplinkai draugiškesnės ateities“, – teigia T. Kavaliauskas.
Vertina ir bankai
Audrius Šilgalis, Žaliųjų finansų instituto vadovas, pažymi, kad DNSH principo laikymasis leis lengviau pasiekti ir kitus finansavimo šaltinius. Taip pat – verslo orientacija į tvarumą ir atsakingą verslo vystymą padeda gerinti įmonės įvaizdį, stiprinti konkurencingumą ir atitikti vis aukštesnius vartotojų bei investuotojų lūkesčius.
„DNSH principą, ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) kriterijus ir tvarumo rizikų vertinimą vis plačiau taiko bankai, investicinės bendrovės bei kiti finansų sektoriaus dalyviai, skolindami įmonėms ir investuodami į jas, nes tvarumo principai įtvirtinti ir kituose ES teisės aktuose“, – pabrėžia A. Šilgalis.
