Lietuvos įmonių paveikslas: dydis, pajamos, skolos ir turto areštai
Registrų centro (RC) duomenimis, 2024 m. kovą Lietuvoje veikia arti 105.000 bendrovių, turinčių bent vieną darbuotoją. Taip pat yra ir beveik 1.400 įmonių, kurios neturi nė vieno įdarbinto žmogaus.
Iš visų Lietuvos įmonių daugiau kaip trečdalis – 33,5% arba 35.800 – teikia paslaugas. Daugiau kaip penktadalis – 23.000 – vykdo didmeninę arba mažmeninę prekybą. Kas dešimta įmonė – 11.000 – yra statybų bendrovė.
- Daugiau kaip 82% šalies įmonių arba 86.600 bendrovių yra labai mažos – jose dirba iki 10-ies darbuotojų.
- 12% bendrovių – 13.100 įmonių – mažos: jose dirba nuo 11-os iki 49-ių darbuotojų.
- Per 4% verslų arba 4.400 bendrovių yra vidutinio dydžio įmonės, nes jose dirba nuo 50-ties iki 249-ių darbuotojų.
- Viršijančių 250 darbuotojų ribą ir priskiriamų didelėms įmonėms verslų yra 0,65% – 686 įmonės.
„Daugiau kaip 95% Lietuvos įmonių yra labai mažos arba mažos, jų metinė apyvarta sudaro beveik 40% visų bendrovių apyvartos – beveik tiek pat sugeneruoja daugiau kaip 250 darbo vietų sukūrusios bendrovės, kurių dalis nesiekia 1% visų veikiančių įmonių“, – nurodo Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas.
Metinė apyvarta
Pagal RC pateiktas 2022 m. finansines ataskaitas, visų įmonių metinė apyvarta sudarė 154 mlrd. Eur. Apie trečdalis šios sumos – 53,6 mlrd. Eur – yra didelių įmonių, turinčių daugiau kaip 250 darbuotojų, pajamos.
Vidutinių įmonių, turinčių 50–249 darbuotojus, pajamos sudarė daugiau kaip ketvirtadalį visos metinės apyvartos – 39,3 mlrd. Eur.
Mažų įmonių, turinčių 11–49 darbuotojus, bendros pajamos sudarė 33,4 mlrd. Eur.
Labai mažos įmonės, turinčios 1–10 darbuotojų, pasiekė 27,7 mlrd. Eur apyvartą – beveik 18% bendros visų įmonių metinės apyvartos.
Nė vieno darbuotojo neturinčios įmonės pasiekė 49,5 mln. Eur metinę apyvartą. Kaip pažymi A. Kačinskas, dažniausiai nė vieno darbuotojo neturi mažosios bendrijos.
Turto areštai
„Creditinfo Lietuva“ analizėje apžvelgia ir šiuo metu įmonėms taikomus turto areštus. 2024 m. kovą bendrovėms yra taikomi 3.368 turto areštai, bendra jų vertė siekia 261,2 mln. Eur. Vidutinė įmonei taikomo turto arešto vertė – 77.500 Eur.
2.677 turto areštai arba beveik 80% yra taikomi labai mažoms, iki 10-ties darbuotojų turinčioms bendrovėms. Bendra šių turto areštų suma siekia 164,7 mln. Eur arba 63% visos turto areštų sumos. Labai mažų įmonių vidutinė turto arešto vertė sudaro 61.500 Eur.
Mažose įmonėse – 11-49 darbuotojų – skaičiuojama 521 turto areštas, bendra vertė – 32 mln. Eur, vidutiniškai po 61.200 Eur.
„Natūralu, kad daugiausia turto areštų ir skolų atitenka toms įmonėms, kokių Lietuvoje yra daugiausia – turinčioms iki 10 darbuotojų. Tačiau jose vidutinė arešto vertė arba skolos vidurkis yra kone mažiausi, nes ir nuosavo turto vertė, ir verslo sandėrių sumos yra palyginti nedidelės“, – pranešime cituojamas kredito biuro vadovas A. Kačinskas.
Didžiausia vidutinė turto arešto vertė – 0,57 mln. Eur – tenka vidutinėms įmonėms, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų. 2024 m. kovą šioje įmonių grupėje taikomi 106 turto areštai, bendra jų vertė – arti 61 mln. Eur.
Didžiausioms įmonėms, turinčioms per 250 darbuotojų, yra taikomi 43 turto areštai, kurių bendra suma beveik 1,5 mln. Eur, o vidutinė vertė – 34.500.
Įmonės, kuriose nedirba nė vienas darbuotojas, kartu turi 21 turto areštą, bendra areštuoto turto vertė – 2,4 mln. Eur.
Įmonių skolos
2024 m. kovą „Creditinfo“ duomenų bazėje yra įregistruota virš 66.000 Lietuvos įmonių skolų, kurių vidutinis dydis siekia 4.400 Eur.
Didžioji dalis skolų atitenka bankrutuojančioms, restruktūrizuojamoms bei kitoms aktyvios veiklos nevykdančioms įmonėms, o veikiančių įmonių skolos 2024 m. kovo mėnesį viršija 36 mln. Eur, turto arešto suma siekia 207 mln. Eur.
Per pirmuosius du 2024 m. mėnesius buvo įregistruota beveik 1.600 naujų skolų, kurių vidutinis dydis siekia 2.400 Eur.
„Sodrai“ visos įmonės yra skolingos beveik 60 mln. Eur. 17,7 mln. Eur nepriemokų iš šios sumos priklauso didžiausioms įmonėms, kurios turi 250 ir daugiau darbuotojų, 17,4 mln. Eur – vidutinių įmonių, kur dirba 50-249 darbuotojai.
Mažos įmonės skolingos 14,9 mln. Eur, labai mažos – 7,9 mln. Eur.
[infogram id="d4000cbe-05d9-4b07-8716-81f288e5b849" prefix="uSX" format="interactive" title="įmonių statistika MV"]
VERSLO TRIBŪNA
Linas Armalys, alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ direktorius, akcentuoja, kad daugiausiai finansuoja smulkiuosius verslus iki 10 darbuotojų, kurie paprastai sulaukia mažiausiai bankų dėmesio. Tokia situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje, kur paslaugas teikia „Noviti Finance“. Tokie smulkūs verslai sudaro apie 82–84% visų įmonių minėtose šalyse.
Šventinis laikotarpis įmonėms – ne tik graži tradicija bei simbolinis paminėjimas, bet ir galimybė stiprinti santykius su partneriais, klientais bei darbuotojais. Verslo dovanos vis dažniau suvokiamos kaip strateginė priemonė, galinti perteikti įmonės vertybes ir ilgam įsiminti gavėjui.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
