Parama verslo kūrimui: už 6,2 mln. Eur įsteigs 275 naujas darbo vietas
275 darbo vietoms sukurti bus skirta 6,2 mln. Eur. Vienos planuojamos darbo vietos subsidijos dydis negalėjo viršyti 28.644 Eur – 31-os minimaliosios mėnesinės algos (924 Eur).
Kaip VŽ nurodo Užimtumo tarnyba, per pirmąjį atrankos etapą pernai iš 550 gautų paraiškų patvirtintas buvo 61 projektas, dabar jų įgyvendinama yra 56, nes 5 pareiškėjai juos vykdyti atsisakė. Antruoju etapu sulaukta 669 paraiškų, iš jų 256 patvirtintos.
Iš viso 2023 m. per du atrankos etapus gauta 1.219 paraiškų, iš jų mažiau kaip trečdalis – 317 – patvirtintos.
Užimtumo tarnybos teigimu, pagrindinė paraiškų atmetimo priežastis – planuojamos pirkti priemonės buvo visiškai nesusijusios su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Taip pat apie 5% pareiškėjų nebuvo užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, nors paraiškos teikimo metu teigė kitaip, – tokios paraiškos irgi buvo atmestos.
„Parama verslui šįkart pritraukė daugiau norinčių kurti smulkųjį verslą, o aktyvesnis dalyvavimas Užimtumo tarnybos organizuojamuose mokymuose padėjo profesionaliau paruošti dokumentus. Visgi kai kuriems paraiškų teikėjams nepavyko išvengti kritinių klaidų, todėl jų paraiškos buvo atmestos“, – pranešime cituojama Vaida Kamandulienė, Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento direktorė.
Planuoja steigti vieną darbo vietą
Iš 256 projektų, tik 6 pareiškėjai steigs daugiau negu vieną darbo vietą, kiti – kurs darbo vietą tik sau. 6 pareiškėjai, kurie planuoja įdarbinti ir kitų užsiregistravusiųjų Užimtumo tarnyboje, imsis mašinų remonto, spausdinimo, statinių griovimo, pašto pasiuntinių, medinės taros gamybos, gydytojų specialistų veiklos. Šiuose projektuose numatyta įkurti 25 darbo vietas.
Daugiausia projektų planuojama įgyvendinti Kauno regione – 98, Vilniaus – 89, Šiaulių – 25, Klaipėdos – 23, Panevėžio – 20.
Daugiausia pareiškėjų planuoja vykdyti variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą – 33. Kiti būsimieji verslininkai ketina užsiimti fotografavimo bei kirpyklų ir kitų grožio salonų, kraštovaizdžio tvarkymo, baldų gamybos, restoranų ir pagaminto valgio teikimo, kino filmų, vaizdo filmų ar televizijos programų gamybos veiklomis.
Tarp profesijų populiariausios – automobilių mechaniko, medicinos įstaigos administratoriaus, fotografo, dekoratyvinės kosmetikos kosmetikų, masažuotojo, kosmetologo, baldžiaus, ekskavatoriaus mašinisto, spausdinimo mašinų operatoriaus.
Kaip nurodoma pranešime, iki šiol daugiausiai neaiškumų kėlęs reikalavimas – naujos darbo vietos turi užtikrinti skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos plėtrą, būti atsparios rinkos sukrėtimams – pareiškėjams tapo aiškesnis.
„Dirbtinio intelekto pasitelkimas automobilių diagnostinėje įrangoje, gaminių nuoma, gamybos liekanų panaudojimas – tik dalis pavyzdžių, kuriuos klientai integravo į būsimus verslo procesus. Teikdami paramą tokiems projektams užtikrinsime ir tvarų skirtų lėšų panaudojimą“, – nurodo V.Kamandulienė.
Skaitmeninės transformacijos tikslą atitiko 90 projektų, pagal juos planuojama įsteigti 94 darbo vietas, 166 projektuose būsimas verslas susijęs su žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimu, skatina žiedinę ekonomiką – juose planuojama įsteigti 181 darbo vietą.
Išmanūs sprendimai
Patvirtintų projektų sąraše, kaip pažymi Užimtumo tarnyba, yra įdomių sprendimų: Klaipėdos regione verslą pradėsiantis burnos higienistas planuoja naudoti inovatyvią įrangą su išmaniaisiais jutikliais, o baimės jausmą odontologo kėdėje padės sumažinti virtualios realybės akiniai.
Panevėžyje statybos inžinerijos techniko darbo vietą ketinantis steigti klientas vykdys pastatų remonto, restauravimo ir rekonstravimo veiklą, už subsidijas jis įsigis stereo mikroskopą, kuris leis įvertinti, dėl kokių biologinės ar cheminės taršos priežasčių buvo pažeistos statinio konstrukcijos.
Kauno regione programinės įrangos kūrėjas nuotolinei energijos suvartojimo stebėsenai bei atliekoms mažinti kurs skaitmeninę platformą nekilnojamojo turto nuomotojams ir nuomininkams.
