„Gazelei“ – dvidešimt: kaip pasikeitė Lietuvos verslas ir kas liko istorijai

2004-aisiais Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare, prezidentas Valdas Adamkus antrąkart buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, vidutinis atlyginimas šalyje „į rankas“ siekė 242 Eur/mėn., o Lietuvoje veikė apie 56.000 įmonių (dabar – 100.488 bendrovių), o VŽ 2004-aisiais pradėjo projektą „Gazelė“, skirtą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Tam segmentui, kuris ir tada sudarė 96% ūkio subjektų, bet likdavo paraštėse, VŽ pasiūlė terminą – „Gazelių Lietuva“ ir nusiteikė rimtam darbui: rasti sparčiausiai augančias įmones iš tų 56.000 bendrovių, parodyti visuomenei smulkųjį ir vidutinį verslą, atkreipti dėmesį į bendrovių pasiekimus ir sunkumus. Ir dar – edukuoti, padėti ir suteikti įrankius smulkiesiems ir vidutiniams, kaip augti.

„Lietuvos piliečiai skirstomi į turtingus, pasiturinčius ir vargšus, pagal politines pažiūras vieni rikiuojasi į kairę, kitaip – į dešinę, dabar fronto linija jau eina ir per Daukanto aikštę Vilniuje, kur yra Prezidentūros rūmai. Tačiau, jei pažvelgsime į tą Lietuvą kitaip, – kaip į verslo įmonių visumą, tai pamatysime tokį vaizdą: iš maždaug 68.000 ūkio subjektų 96% yra smulkios ir vidutinės įmonės. Ar ir čia regime dvi Lietuvas? Tam tikra prasme – taip. Jokia paslaptis, kad smulkusis ir vidutinis verslas yra pamirštas ir politikų, ir, deja, visuomenės. Ar galima čia ką nors pakeisti? VŽ tiki, kad galima. Todėl greta dabar populiarių apibūdinimų: elito Lietuva ir Lietuva, atlikusi nuo elito, VŽ siūlo dar vieną sąvoką – „Gazelių“ Lietuva“, – 2004 m. vasarį publikuotoje redakcijos nuomonėje į skaitytojus kreipėsi VŽ.