Kokia parama naudojosi verslas: 2022 m. „Invega“ skyrė finansavimo už 270 mln. Eur
Po COVID-19 iššūkių verslui Rusija pradėjo karą Ukrainoje, todėl, kaip pranešime nurodo „Invega“, 2022 m. pradžioje iškart buvo adaptuojamos ir kuriamos naujos priemonės verslui pagelbėti ir skatinti.
„Metų pradžioje viena iš labiausiai laukiamų finansinių priemonių tarp verslo atstovų buvo tiesioginės COVID-19 paskolos, kurios padėjo 107 nuo pandemijos nukentėjusiems verslams gauti beveik 25 mln. Eur finansavimą likvidumui palaikyti“, – pranešime spaudai cituojamas Kęstutis Motiejūnas, „Invegos“ generalinis direktorius.
„Invega“ vardija praėjusiais metais taikytas priemones verslui padėti: Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, dar 2022 m. vasario 25 d. buvo sustabdytas eksporto kredito garantijų teikimas už pirkėjus, registruotus Rusijos ir Baltarusijos teritorijose.
Vėliau, kovą, kad padėtų lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportuotojams, „Invega“ 30% sumažino eksporto garantijų įkainius. Taip pat pradėtos teikti paskolos ir pagalbos garantijos finansuotojams už jų paskolas ar lizingo sandorius visų dydžių įmonėms, nukentėjusioms nuo Rusijos karo sukeltos krizės.
O reaguodama į paskelbtas neteisėtas Kinijos sankcijas, „Invega“ pradėjo teikti tiesiogines paskolas nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslams.
Garantijos
Didžiausią dalį iš 270 mln. Eur sumos, pernai skirtos verslui, sudarė garantijos. Per 2022 m. garantijų suteikta už daugiau kaip 129 m. Eur, „Invega“ skaičiuoja, kad jos padėjo verslui pritraukti beveik 214 mln. Eur privačių lėšų.
K. Motiejūnas pažymi, kad jau pradėtas ir trečiasis ilgalaikės skatinamosios priemonės „Portfelinės garantijos 3“ etapas.
„Per keletą metų verslo finansuotojams bus suteikta daugiau kaip 600 mln. Eur garantijų už verslo imamas paskolas. Tai, kad finansuotojų, kuriems bus teikiamos šios garantijos, šiame sąraše net 15, tik dar kartą patvirtina, kad valstybės garantijos yra ypač svarbus verslo kūrimo ar plėtros veiksnys“, – nurodo K. Motiejūnas.
Paskolos ir kompensacijos
Klientų susidomėjimo sulaukė ir „Invegos“ paskolos, kurias ji teikė tiesiogiai, taip pat – ir per finansų tarpininkus. Per 2022-ųjų laikotarpį paskolas gavo per 2.000 verslų – daugiau kaip 97,7 mln. Eur.
Pernai, kaip ir anksčiau, verslas aktyviausiai naudojosi ir domėjosi kompensacijų priemonėmis – daugiau kaip 2.500 verslų neatlygintinai gavo beveik 24,9 mln. Eur kompensacijų.
Rizikos kapitalas
Startuoliams ir jų ekosistemos kūrimui 2022-ųjų pabaigoje paskelbta apie naujos rizikos kapitalo priemonės „Akceleratorius 2“ pradžią. Jos tikslas – užtikrinti kapitalo prieinamumą naujoms ir perspektyvioms įmonėms. Pagal šią priemonę atrinktoms 2 fondų valdytojų komandoms pavesta valdyti rizikos kapitalo fondus, kuriems skirta 18 mln. Eur.
Per 2022 m. „Invega“ iš viso finansavo daugiau kaip 18 mln. Eur rizikos kapitalo investicijų į 103 inovatyvias įmones.
K. Motiejūnas nurodo, kad atsirado ir paskolos „Perspektyva“, skirtos skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacinę veiklą.
„O „Invegos“ paskyrimas atstovauti Lietuvai NATO inovacijų fondo (NIF) įgyvendinime išplės galimybes startuoliams, kuriantiems technologijas ir produktus gynybos ir saugumo srityse, gauti stambias investicijas, kas ypač svarbu mažosioms NATO narėms, tokioms kaip Lietuva“, – teigia K. Motiejūnas.
„Invegos“ pokyčiai
„Sulaukęs klausimo, kaip laikosi „Invega“, dažnai atsakau, kad „Invega“ gyvena tris paralelinius gyvenimus. Pirmasis apima esamų „Invegos“ priemonių valdymą, antrasis – planuojamas finansines priemones iš 2021–2027 m. ES fondų, kurių pagalba bus investuota virš 700 mln. Eur, o trečiasis paralelinis gyvenimas jau ne pirmus metus yra susijęs su nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimo procesu“, – pranešime nurodo K. Motiejūnas.
2022 m. pradžioje Vyriausybė priėmė nutarimą pradėti NPĮ „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (VIPA), UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ (VIVA), UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (ŽŪPGF) konsolidavimą „Invegos“ pagrindu.
„Nepaisant visų iššūkių, „Invega“ ir toliau išlaikė aukštą klientų pasitenkinimą (9 balai iš 10), didelį paslaugų žinomumą (88%) bei išskirtinai aukštą darbuotojų įsitraukimą (81%)“, – nurodoma „Invegos“ pranešime.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
Nors už lango dar vasara, smulkiajam verslui jau metas pradėti galvoti apie Kalėdas. Priešingu atveju išauga pavojus pakliūti į dažnus, deja, ir patyrusiems verslininkams būdingus spąstus – pasiruošimą pradėti per vėlai ir susidurti su neplanuotais iššūkiais, verčiančiais keisti verslo strategiją.
