Maža įmonė kreipiasi paskolos: ką vertins bankas ir kaip pasiruošti

 „Lietuvoje yra atmetama 29% smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) paskolų paraiškų, tai yra didžiausias rodiklis visoje ES, rodo Europos Komisijos 2021 m. duomenys. Negana to, 15% Lietuvos SVV įmonių net neteikia paraiškos paskolai gauti, nes spėja, kad jų paraiška bus atmesta“, – nurodo Paulius Jauga, „SME Bank“ Verslo klientų departamento vadovas.

Pasak jo, priežastys, kodėl pateiktas prašymas gauti paskolą nebūna patvirtintas, gali būti įvairios. Todėl svarbu nenusivilti gavus neigiamą atsakymą, o suprasti – kodėl toks gautas ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį kreipiantis vėl.

Suprasti ir įvertinti paskolos poreikį

P. Jauga primena, kad svarbu ne tik išmanyti savo verslo sritį, konkurencinę aplinką, bet ir įvertinti, kokios sumos bus prašoma, kokiu tikslu reikia finansavimo ir kaip paskolą planuojama grąžinti – šiuos dalykus patariama įvertinti dar prieš teikiant paraišką.

„Bankas mielai peržiūrės jūsų biudžetą ar planuojamą verslo modelį, tad nepamirškite jo paruošti“, – pataria P. Jauga.

Įmonės kreditingumas – reikšminga

Viena dažniausių priežasčių, kodėl paraiška atmetama – įmonės  kreditingumas. P. Jauga paaiškina, kad finansavimo įstaiga vertina, ar yra įsiskolinimų, kokio jie dydžio, taip pat – ar įmonė laiku vykdo jau turimus įsipareigojimus, ar galės sklandžiai vykdyti prisiimtus naujus.  

„Tad prieš planuodami papildomo finansavimo paiešką, tinkamai pasiruoškite. Kritiškai peržiūrėkite įmonės balansą, gal turite senų pamirštų skolų, neaiškių turto ar įsipareigojimo sumų. Padenkite senas skolas, peržiūrėkite kitas balansinių straipsnių eilutes. Taip pat pasitikrinkite, ar nesate skolingi valstybinėms institucijoms – „Sodrai“, VMI ir kitoms“, – nurodo P. Jauga.

Jis įvardija ir kriterijus, kuriuos bankas įvertina prieš pateikdamas atsakymą dėl paraiškos.

Nuosavo kapitalo dalis – kiek įmonės savininkai yra įnešę nuosavo kapitalo į įmonę bei kokie yra ankstesnių metų sukaupti veiklos rezultatai.

„Nuosavo kapitalo rezervas bankui parodo, kad dalyvaujate versle savais pinigais ir prisiimate verslo nesėkmės riziką. Taip pat didesnis kiekis nuosavų pinigų versle užtikrina verslo stabilumą, parodo jūsų galimybes finansuoti investicijas didesne nuosavų lėšų dalimi“, – paaiškina P. Jauga.

Užstatas. Jeigu finansuotojui pateiksite užstatą įsipareigojimams užtikrinti ir neseniai atlikote turto vertinimą, būtinai pasidalinkite juo su banku. Taip pat tiek jums, tiek bankui yra svarbu užstato draudimas. Tai yra, ar atsitikus nelaimei draudimas padengs nuostolius dėl užstato netekimo bei kokiai sumai bus taikomas draudimas.

Įmonės pelningumas – kiek įmonė iš jos vykdomos veiklos uždirba pelno ir ar sugebės padengti prašomą įsiskolinimą.

„Jeigu įmonė jauna ir visą pelną investuoja į plėtrą, papildykite informacijos paketą detalesniu verslo planu bei planuojamais veiklos rezultatais ateinantiems laikotarpiams. Svarbu, kad finansuotojas patikėtų jūsų verslo idėja ir jūsų planuojami veiklos rezultatai būtų racionalūs“, – pataria jis.

Įmonės veiklos laikotarpis. Tradiciniai bankai dažniausiai neišduoda paskolų startuoliams, o išduodant paskolą vertinama įmonės dviejų metų veikla. Tačiau tai nebėra taisyklė – yra finansuotojų, kurie apsvarstys verslo finansavimo galimybes ir nesulaukus dvejų metų termino.

„Tokiu atveju svarbu užtikrintai pasiruošti verslo plėtros, pajamų ir pelningumo planą, kad pagrįstumėte, jog jūsų veikla artimiausiu laikotarpiu bus sėkminga. Taip pat svarbu paruošti kelis realistiškus scenarijus verslo nesėkmės atveju. Sugalvokite planą, kaip tokiu atveju atsiskaitysite su visais kreditoriais bei finansuotoju. Galimos kredito grąžinimo problemos sprendimo scenarijus yra svarbus finansavimo elementas, kuris parodys, kad siekiate ne tik pasiskolinti, bet ir galėsite užtikrinti kredito grąžinimą“, – primena jis.

Esami finansiniai įsiskolinimai – kokius finansinius įsipareigojimus įmonė turi šiuo metu, kiek ir kokiu tikslu įmonė yra pasiskolinusi, ar racionaliai naudojami paskolinti pinigai.

„Kadangi skolinatės papildomai, visa tai yra svarbūs faktoriai vertinant, ar artimoje ateityje nekils sunkumų vykdyti finansinius įsipareigojimus“, – nurodo P. Jauga.

Įmonės veiklos pobūdis. Kartais tam tikrą veiklą vykdančios įmonės paskolas gauna lengviau už įmones iš kitų sričių, P. Jauga paaiškina, kad tai priklauso nuo veiklos srities konkurencinės aplinkos, pelningumo ir kitų detalių, tačiau galimybių turi ir kitos veikla užsiimančios įmonės.

„Nepriklausomai nuo veiklos srities, jeigu turite išskirtinę idėją ir patirtį bei rimtas prielaidas savo idėjai įgyvendinti, teikite informaciją finansuotojui, prašykite susitikimo ir gyvai viską papasakokite. Finansavimui užsitikrinti labai svarbu, kaip jus išgirs finansų įstaigos vadybininkas ir kaip jis jūsų idėją pristatys kredito tvirtinimo metu“, – nurodo jis.

„Ne“ – ne visada kelio pabaiga

P. Jauga, atstovaujantis „SME Bank“, primena, kad besiskolinantieji gali rinktis iš skirtingų alternatyvų, kur kreiptis finansavimo – nuo bankų iki alternatyvių finansuotojų, tačiau neretai pateikia paraišką pagrindiniam įmonės bankui, o gavę atsakymą „ne“ kitur kreiptis nė nebando.

„Alternatyvūs finansuotojai turi nemažai pranašumų, kurių negali pasiūlyti tradiciniai bankai – lankstumas teikiant finansavimą bei nustatant grąžinimo sąlygas, patrauklios palūkanų normos, greitas atsakymas, individualios finansavimo struktūros sudarymas atsižvelgiant į poreikį. Taip pat gaudami kelių finansuotojų pasiūlymus žinosite apie alternatyvias finansavimo galimybes ir galėsite pasirinkti patraukliausią skolinimo produktą rinkoje. Taip pat jam galbūt gali būti pritaikytos valstybės teikiamos subsidijos ar garantijos“, – nurodo jis.

Gavus neigiamą atsakymą, P. Jauga pataria nenuleisti rankų ir reikalauti detalesnio paaiškinimo, kodėl paskola nebuvo suteikta: gautos pastabos leis pasiruošti atsakymus ir kreiptis į kitus skolinimo rinkos dalyvius.