Prekės ženklo „Daktaras Desertas“ kūrėjus užstojo ir LiMA
VŽ rašė, kad VMVT, prižiūrinti, kad verslas neklaidintų vartotojų, „Daktarui desertui“ esą nurodė pakeisti koncepciją – atsisakyti pavadinimo, logotipo, interjero. Kad pirkėjas, pamatęs pardavėją baltu chalatu nepagalvotų, kad tai – gydytojas, desertai – vaistai, o lašelinė prie gėlės – nekeltų sveikatingumo asociacijų. Plačiau skaitykite čia.
Pasak LiMA Valdybos narės Ornelos Ramašauskaitės, situacija kelia keletą klausimų – visų pirma, ar valstybinės institucijos, pradėdamos analizuoti kūrybiškus įmonių pavadinimus, užsiima prioritetiškai svarbiausia veikla, antra – kaip veikia tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kai viena institucija įregistruoja įmonės pavadinimą, o kita, jai jau įsibėgėjus veikti, jį uždraudžia.
„Rinkodaros požiūriu – juridinio asmens pavadinimas, pasirinkta vizualinė komunikacija ir kuriamas įspūdis, turimas reputacijos kapitalas yra neatskiriama verslo strategijos dalis. Tai, kaip įmonė pozicionuoja ir pristato save, savo produktus ar paslaugas, yra verslo dalis“, -pabrėžia O. Ramašauskaitė.
Kūrybiški kokybiški sprendimai padeda išsiskirti konkurencinėje aplinkoje ir atliepia pasikeitusios visuomenės poreikius – ne tik gauti produktą ar paslaugą, bet ir patirti visą vartotojo kelionę: aptarnavimą, susitapatinimą su prekės ženklo vertybėmis ir pozicija, net norą paremti atitinkamą verslo idėją, priduria LiMA atstovė.
„Institucijoms siūlome pavadinimus analizuoti holistiškai: įmonė „Daktaras desertas“ užsiima sveikų desertų gamyba ir prekyba, visa vizualinė komunikacija, aptarnavimo stilistika ir kiti vartotojui kuriamos patirties elementai kūrybiškai flirtuoja su gydymosi malonia patirtimi tematika. Tokios rinkodaros strategijos dažnai taikomos vaikų paslaugoms ir prekėms, neretai pasitelkiamos ir kitų tikslinių auditorijų dėmesio pritraukimui“, — kalba O. Ramašauskaitė.
Pasak jos, reikia atkreipti dėmesį ir į leksiką bei semiotiką. Žodis „daktaras“ nėra tapatus žodžiui „gydytojas” ir yra vartotinas mokslo laipsniams įvardinti (pavyzdžiui, gamtos mokslų daktaras), antra, sąvokos yra suvokiamos kontekste.
„Vartotojui akivaizdu, kad įmonė prekiauja desertais, kad žodis „daktaras“ šiame prekės ženkle bei analogiška tematika visame jo kuriamame įspūdyje yra naudojami perkeltine reikšme. Jeigu tai kelia abejonių, skatintume atlikti vartotojų nuomonės tyrimą, siekiant patikrinti hipotezę, jog vidutinis vartotojas gali būti suklaidintas pavadinimo „Daktaras desertas“ ir galimai gali pradėti lankytis įmonėje, ieškodamas vaistų ar gydymo paslaugų. Jei paaiškėtų, kad toks pavadinimas išties klaidina visuomenę – tikėtina, reikėtų iš esmės užsiimti ir seniau vartotinų pavadinimų keitimu: pavyzdžiui „daktariška dešra“, „kepta duona“ ir panašiai“, — ironizuoja O. Ramašauskaitė.
LiMA išsiuntė VMVT kreipimąsi dėl šios situacijos ir pakvietė bendradarbiauti.
„Esame atviri suteikti konsultacijas rinkodaros klausimais, kartu analizuoti verslo procesų logiką ir teikti rekomendacijas. Kviečiame bendradarbiauti, užtikrinant tvarų visų institucijų ir verslo subjektų susikalbėjimą, įnešant kuo daugiau šiuolaikinės gerosios praktikos“, — kalba O. Ramašauskaitė.
LiMA vienija daugiau kaip tūkstantį šalies rinkodaros specialistų ir įmonių.
VŽ primena, kad gintis nuo biurokratijos ir įrodinėti, kad neklaidina vartotojų, šiemet VMVT turėjo ir prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“, taip pat vaikiško maisto „Marmaluzi“ gamintojai.
O automobilių prekybos bendrovei „Deals On Wheels“ vadovams teko aiškintis dėl pernelyg teigiamų jos klientų atsiliepimų, kurie užkliuvo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Plačiau skaitykite čia.
