Trumpuoju pagalbos verslui numeriu – 63 konsultacijos per dieną

1824 trumpasis numeris, skirtas pasikonsultuoti su 5 pagrindinėmis institucijomis, pradėjo veikti gegužės 7 d. vidutiniškai per dieną telefonu suteiktos 63 konsultacijos. Daugiausiai verslas konsultavosi su „Verslia Lietuva“ – 376 konsultacijos, „Invega“ – 344 ir Valstybine mokesčių inspekcija – 321. Užimtumo tarnyba suteikė 271 konsultaciją, Valstybinė darbo inspekcija – 67.

Iš „Verslios Lietuvos“ skambučių, apie pusė konsultacijų suteikiama dėl pagalbos priemonių verslui, 20% – dėl karantino apribojimų, taip pat apie penktadalis – dėl verslo pradžios ir maždaug 10% – kitomis įvairiomis verslui aktualiomis temomis.

Pagal konsultacijų temas, pirmiausiai daugiausiai klausimų sulaukta dėl patalpų nuomos mokesčio kompensacijos, tada – paramos mikroįmonėms, kai tik ši priemonė atsirado. Visu karantino laikotarpiu verslininkams aktualu buvo lengvatinės paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui.

Daugiau apie tai, kaip gauti nuomos mokesčio kompensaciją skaitykite čia ir VŽ Premium, apie subsidijas mikroįmonėms – VŽ Premium.

„Populiariausias klausimas, kurio sulaukiame – kokiomis pagalbos priemonėmis šiuo metu gali pasinaudoti verslas. Pagal tai, kokios pagalbos priemonės atsiranda, kinta ir klausimų pobūdis. Pavyzdžiui, trumpojo numerio veikimo pradžioje dažniausiai verslo atstovai domėjosi apie subsidijas nuomos mokesčiui padengti. Ypač dažnai klausdavo, ką daryti, jei jų nuomos sutartis nėra įregistruota Registrų centre. Informuodavome klientus, kad tai nėra kliūtis gauti kompensaciją, nes sutartį, kuri buvo pasirašyta iki 2020 m. kovo 15 d., Registrų centre galima registruoti bet kada. Taip pat klientai dažnai dvejodavo, ar gali kreiptis dėl nuomos kompensacijos, jei nuolaida už nuomą suteikiama tik nuo gegužės mėnesio. Paaiškindavome, kad gavę sąskaitą už nuomą su nuolaida, paraišką dėl kompensacijos gali pateikti iki š. m. gruodžio 1 d.“, – pranešime spaudai cituojama Inga Juozapavičienė, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovė.

Pasak jos, atsiradus finansinei paramai mikroįmonėms, daugiausiai klausimų konsultantai pradėjo sulaukti šia tema. Tai rodo, kad apie kiekvieną naują priemonę verslui reikia išsamesnės konsultacijos nei skelbiama viešojoje erdvėje ir neretai asmeninio dėmesio konkrečiai verslo situacijai. I. Juozapavičienė pastebi, kad visu laikotarpiu itin aktuali tema buvo lengvatinės paskolos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiam verslu, su minimaliomis metinėmis palūkanomis, teikiamos be užtikrinimo priemonių.

„Žinoma, be finansinių priemonių, verslo atstovus dar labai domino, kokios yra leidžiamos ir draudžiamos veiklos karantino laikotarpiu bei kaip taikyti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo rekomendacijas. Po kiekvieno Vyriausybės nutarimo dar labiau švelninti karantino sąlygas pasipildavo skambučiai, verslininkai tikslindavosi dėl savo konkrečios veiklos – ar jau tikrai gali ją vykdyti, jei taip, tai kokie apribojimai taikomi. Visų prima, daugiausiai klausimų kildavo grožio specialistams, tuomet sporto paslaugų teikėjams, neformalaus ugdymo organizatoriams, pramogų ir laisvalaikio užsiėmimų rengėjams. Matome, kad Lietuvos verslininkai labai atsakingai žiūri į situaciją, nes savo galimybes atnaujinti veiklą apsvarsto visapusiškai, todėl pasitarti su tai išmanančiais konsultantais išlieka itin svarbu“, – pasakoja I. Juozapavičienė.

Planuojama, kad pagalbos priemonių verslui linija veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės pasekmių mažinimo pagalba. Trumpasis telefono numeris 1824 veikia darbo dienomis institucijų darbo valandomis.

„Siekiant sumažinti COVID-19 padarinius ir padėti verslui kovoti su pandemijos sukelta krize, valstybė švelnina apribojimus ir siūlo įvairias pagalbos priemones. Natūralu, kad verslo atstovai ne visuomet tiksliai žino, į ką kreiptis vienu ar kitu klausimu, todėl ir buvo nuspręsta sukurti vieną trumpąjį telefono numerį vietoje penkių. Iš didelės skambučių gausos matome, kad tai tikrai pasiteisino – verslas aktyviai naudojasi šia informacijos teikimo ir konsultacijų linija. Ji veiks tol, kol verslui tai bus aktualu ir naudinga“, – pranešime spaudai cituojamas Žygimantas Vaičiūnas, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.