Į fizines parduotuves klientus prisikviečia priemonėmis, kurių neturi e. parduotuvės

„Statista“ prognozuoja, kad per artimiausius trejus metus e. komercijos pardavimai turėtų augti 265% ir sudaryti 17,5% visų pasaulio prekybininkų pardavimų. „Entrepreneur“ nepritaria plačiai eskaluojamai mažmenininkų apokalipsės sąvokai, bet nurodo, kad dalis tiesos grėsmingame palyginime yra: „Mastercard“ apklausos duomenimis, 60% fizinių parduotuvių savininkų pripažino, kad uždarė parduotuves reaguodami į augančią konkurenciją – e. parduotuvių taikomą kainodarą, prekių pristatymo greitį, rinkodarą, prekės ženklų žinomumą – dėl veiksnių, kurie yra virtualios prekybos pranašumas.

Visgi, be kalbų apie tik augančią grėsmę specializuotiems, tradiciniams, smulkiems prekybininkams, yra ir tokių, kurie klesti ir atidaro naujų fizinių prekybos vietų. Vadinasi, įrankių, kaip pritraukti pirkėją į fizinę parduotuvę, yra.

Klientai turi būti patenkinti

„Entrepreneur“ nurodo, kad vienas sudėtingiausių iššūkių yra paskatinti ateiti pirkti į parduotuvę, kai vartotojai gali viską įsigyti mygtuko paspaudimu. Tačiau fizinėje prekyboje galima pasiekti didesnio klientų pasitenkinimo, geresnės vartotojo patirties nei internete, kur nėra asmeninio pardavėjo ir pirkėjo kontakto. Pavyzdžiui, JAV maisto „Size Up Supplements“ kurį laiką įsikūrusi perkantiems dovanodavo marškinėlius su logotipu, o tokia staigmena klientams prilygdavo kone aukso luitui. Fizinės parduotuvės turi daugiau galimybių pelnyti klientų lojalumą, nes su jais susitinka tiesiogiai.

Suburti bendruomenę

Pranašumas, kurį turi fizinės parduotuvės, – jų lokalumas, aplinka ir galimybė pritraukti, suformuoti bendruomenę. Nors e. prekyba yra paprasta ir patogi, ji neturi asmeninio kontakto su pirkėju.

Prekybos vietos – turgūs – tūkstančius metų buvo vietos, į kurias einama ne vien pirkti, bet ir susitikti, bendrauti ar pasitarti. Tokią savybę reikia išnaudoti ir šiandien, pataria „Entrepreneur“, o smulkieji Lietuvoje ją ir išnaudoja, suburdami bendruomenę klientų, kuriuos sieja tie patys interesai.

Arnoldas Valiauga, MB „Valservis“, valdančios prekės ženklą „Veloklinika“, kuriam priklauso dviračių parduotuvė ir taisykla, direktorius, bendraturtis, pasakojo, kad kai bendrovė įsirenginėjo naujas patalpas, būtent bendruomenė – dauguma pirkėjų – nė neprašomi atėjo padėti įrengti naujų patalpų. Su pakaitomis dirbusių klientų pagalba apleistos patalpos modernia parduotuve ir dviračių taisykla virto per mėnesį.

Todėl klientai dažnai ateina į „Velokliniką“ ne tik pirkti ar remontuoti dviračių, bet ir pabendrauti. Bendrovė įsigijo ir plačiaekranį televizorių, kad būtų galima kartu peržiūrėti varžybų, kelionių įrašus, nes daugelis „Veloklinikos“ klientų yra sportininkai.

„Sulaukiau klausimo, ar gali klientas pas mus parduotuvėje susitikti su reikalingu žmogumi ir čia aptarti reikalus. Kodėl ne? Juk specialiai ir įrengėme zoną su minkštais baldais, ant palangių pridėjome pagalvėlių, kad mūsų klientai ir draugai galėtų patogiai įsitaisyti ir praleisti daugiau laiko bendraudami“, – sakė A. Valiauga.

Susibūrimai, vaizdo įrašų peržiūros – pridėtinė vertė ne tik klientams, bet ir rimta pagalba verslui, kuriam įtakos turi sezonai. Žiemą, kai užsakymų ir pajamų mąžta, o nuomą ir atlyginimus mokėti reikia, bendrovė papildomų pajamų planuoja gauti iš užkandžių, gėrimų, kurių susibūrimuose galės įsigyti klientai.

Renginiai bendruomenei

„Entrepreneur“ nurodo, kad bendruomenė gali būti ir virtuali – jos būrimui pasitelkus socialinius tinklus, galima dalytis klientų patirtimi, jų istorijomis, ir reali – prekybininkas gali remti ir organizuoti bendruomenės renginius, skleisti žinią apie save, pristatyti savo įmonės kultūrą, kuri pritrauks naujų klientų. „Size Up Supplements“ pavyzdys – kiekviena parduotuvė tapo vieta ne tik ieškoti patarimų, bet ir aplink ją suburti sporto bendruomenę.

Renginius, orientacines varžybas ir kitus, skirtus skatinti aktyviam gyvenimo būdui, sportui, organizuoja ir Šiaulių UAB „S–Sportas LT“, valdanti tris parduotuves.

Pavyzdžiui, Kurtuvėnų regioniniame parke šiauliečiai įrengė – pažymėjo – 31 km, 33 km ir 50 km ilgio dviračių trasas. 2018 m. „S–Sportas“ surengė 10 skirtingų rungtynių.

Beje, įmonė turi ir e. parduotuvę, tačiau pardavimų apimtimi ši nepasiekia fizinių prekybos vietų – pirkėjai renkasi ateiti į parduotuvę.

Visi darbuotojai – pardavėjai-konsultantai, parduotuvių vadovai – yra sportininkai, nuolat dalyvaujantys skirtingose nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose.

„Toks profesionalus personalas yra mūsų stiprioji pusė. Patys sportuojame, todėl žinome viską apie prekes, jų kokybę ir galime patarti, o žmonės to ir ateina. Galima sakyti, mes ne tik pardavėjai. Panašiai kaip kirpėjai, suteikiame ir paslaugą – žmogus be prekės gauna pridėtinę vertę – patarimų, informacijos apie jos savybes. Į Vilnių galima nuvažiuoti su „Škoda“, galima ir su „Mercedes“, bet jų vidus skiriasi ir tą vidų reikia parodyti pirkėjui, kuris nori rinktis, tą ir darome“, – sakė Svajūnas Ambrazas, Šiaulių bendrovės „S–Sportas LT“ direktorius ir profesionalus orientacininkas.