Kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę

Julija Skardžiūtė, „TGS Baltic UP HUB“ kūrėja, pataria, į ką atkreipti dėmesį, kad vėliau su darbuotojais – dažniausiai jau buvusiais – teisybės netektų ieškoti teismuose.

Konfidencialūs duomenys

Darbo sutarties šalys gali sudaryti atskirą konfidencialumo susitarimą, kuriame darbuotojas įsipareigotų neatskleisti kitiems asmenims – viso darbo bendrovėje laikotarpiu ir po jo pabaigos – informacijos, įtrauktos į konfidencialumo susitarimą. Tačiau konfidencialiais duomenimis negali būti laikoma viešai prieinama informacija, taip pat duomenys, kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių.

Nekonkuravimo susitarimas

Dar vienas įrankis, kuris gali būti naudojamas apsaugoti bendrovės komercinėms paslaptims, „know how“ ir kuriamiems produktams, yra nekonkuravimo susitarimas, kuriuo galima apibrėžti darbuotojui draudžiamą darbą ar veiklos sritį tam tikroje teritorijoje. Tačiau tokie susitarimai galimi tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar įgūdžių, pritaikomų konkuruojančiose bendrovėse ar savarankiškoje veikloje, taip sukeliant nuostolių darbdaviui. Taip pat darbuotojui turi būti mokama minimali 40% vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio kompensacija tiek visą darbo bendrovėje laikotarpį, tiek susitartą atitinkamą laiką, nutraukus darbo sutartį. Maksimalus nekonkuravimo terminas yra dveji metai nuo darbo sutarties nutraukimo.

Rizika prarasti investuotoją

Kuriant unikalų produktą, technologiją ar paslaugą – kas dažniausiai ir yra esminė startuolių veikla, – žingsniai, kuriais siekiama apsaugoti bendrovės intelektinę nuosavybę tampa dar svarbesni. Jei potencialus investuotojas teisinio patikrinimo metu nustatys, jog bendrovės intelektinė nuosavybė nėra pakankamai apsaugota ar tinkamai perduota bendrovei – labai tikėtina, jog tai gali atbaidyti investuotoją investuoti į bendrovę.