Ar Vokietijos ekonomika atsidurs recesijoje?

Publikuota: 2019-09-18
Aleksandras Izgorodinas SME Finance ekonomistas.
Aleksandras Izgorodinas SME Finance ekonomistas.

Europos statistikos departamentui Eurostat paskelbus antrojo šių metų ketvirčio euro zonos BVP rezultatus, daugelio analitikų akys nukrypo į Vokietiją – kur antrąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, BVP susitraukė 0,1 proc. Atitinkamai, šis neigiamas antrojo ketvirčio rezultatas paskatino nemažai diskusijų apie Vokietijos ekonomikos perspektyvas ir galimą techninę recesiją Vokietijoje trečiąjį šių metų ketvirtį.

Kalbant apie galimą recesiją Vokietijoje, reikėtų pradėti nuo paties recesijos apibrėžimo. Techniškai žiūrint, recesija yra apibrėžiama kaip neigiamas BVP augimas du ketvirčius iš eilės. BVP pokytis yra lyginamas su ankstesniu ketvirčiu, panaikinant tokius aspektus kaip sezoniškumas. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad nepaisant neigiamo BVP augimo antrąjį šių metų ketvirtį (-0,1 proc.), Vokietijos ekonomika dar nėra recesijoje: pirmąjį ketvirtį Vokietijos BVP ūgtelėjo 0,4 proc. Tačiau reikėtų pripažinti, kad prognozės apie dar vieną Vokietijos BVP susitraukimą trečiąjį šių metų ketvirtį iš tiesų turi pagrindo, tad trečiąjį šių metų ketvirtį Vokietijos ekonomiką iš tiesų gali ištikti techninė recesija.

Pagrindinis veiksnys, kuris tempia Vokietijos BVP rezultatus žemyn, yra besitęsiantis nuosmukis Vokietijos pramonėje, kuri generuoja lygiai penktadalį Vokietijos BVP. Eurostat duomenys rodo, kad produkcijos apimtys Vokietijos apdirbamosios gamybos sektoriuje mažėja 9 mėnesį iš eilės, t.y. 2018 m. lapkritį – 2019 m. liepos mėnesiais Vokietijos pramonės gamybos apimtys visą laiką buvo „minuso teritorijoje“, kam įtakos turi besikaupiančios problemos pasaulio ekonomikoje. Išankstiniai indikatoriai, tokie kaip įvairios euro zonos gamintojų apklausos, rodo, kad ir trečiąjį ketvirtį Vokietijos pramonė pradėjo nuosmukiu, o apklausų duomenis patvirtino ir neseniai paskelbta faktinė euro zonos pramonės statistika: Eurostat duomenimis, šių metų liepą, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, gamybos apimtys Vokietijos pramonėje susitraukė dar 4,8 proc.; per pastaruosius devynis mėnesius didesnis gamybos apimčių sumažėjimas buvo fiksuojamas tik gegužę (-4,9 proc.) ir birželį (-5,6 proc.). Tad objektyviai žiūrint, šiuo metu būtų gana naivu tikėtis, kad trečiąjį ketvirtį Vokietijos pramonės rezultatai staiga atsigaus, o pačios gamybos apimtys vėl pradės augti.

Tačiau nors tikrai negalima atmesti varianto, kad dėl problemų pramonėje trečiąjį 2019 m. ketvirtį Vokietiją iš tikrųjų ištiks techninė recesija, kol kas nebūčiau linkęs šio aspekto pernelyg dramatizuoti. Pirma – kol kas visos problemos Vokietijos ekonomikoje fokusuojasi tik pramonės sektoriuje ir nepersimetė į kitus sektorius. Pavyzdžiui, Eurostat apskaičiuojamas paslaugų sektoriaus pasitikėjimo indeksas rodo, kad Vokietijos paslaugų sektoriaus „nuotaikos“ jau kurį laiką laikosi stabiliame lygyje ir neblogėja. Kitas pavyzdys – antrąjį ketvirtį nedarbo lygis Vokietijoje siekė vos 3,1 proc. ir buvo kiek mažesnis nei pirmąjį ketvirtį (3,2 proc.).

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kelis Vokietijos pramonės aspektus. Štai Eurostat duomenys rodo, kad nepaisant užsitęsusio gamybos apimčių nuosmukio, faktinis užimtųjų skaičius Vokietijos pramonėje ir toliau didėja, t.y. kol kas Vokietijos gamintojai nėra linkę mažinti darbuotojų skaičiaus, o priešingai – jį netgi didina. Tai yra signalas, kad dalis Vokietijos gamintojų tikisi, kad situacija pasaulio ekonomikoje dar gali stabilizuotis ir neskuba su darbuotojų atleidimais. Negana to, nepaisant gamybos apimčių mažėjimo, Vokietijos gamintojai iki šiol itin smarkiai apkrauna esamus gamybos pajėgumus: šiuo metu Vokietijos pramonė išnaudoja 84 proc. visų gamybos pajėgumų – netgi daugiau nei Lietuvoje (77 proc.), kur šiemet pramonės gamybos apimtys išaugo 6,6 proc.

Apskritai, dabartinis rekordiškai žemas nedarbo lygis (3,1 proc.) ir itin aukštas pramonės pajėgumų panaudojimo lygis Vokietijoje rodo, kad iš dalies dabartinis nuosmukis Vokietijos pramonėje yra absoliučiai normalus procesas, kadangi sektorius kenčia nuo chroniško žmogiškųjų ir gamybos resursų trūkumo ir elementariai „atsitrenkė į lubas“. Galų gale, nepamirškime ir dar vieno svarbaus aspekto – pirmąjį 2019 m. pusmetį Vokietijos BVP net 14 proc. viršijo prieškrizinį lygį, skaičiuojant pastoviomis kainomis (t.y. naikinant kainų augimo įtaką); nuo pasaulio finansų krizės pabaigos Vokietijos BVP padidėjo 18,3 proc. Tad panašu, kad ne tik Vokietijos pramonė, bet ir visa Vokietijos ekonomika jau beveik pasiekė maksimalų augimo potencialą, o Vokietijos BVP rezultatams vis labiau kenkia ir grynai statistiniai aspektai, t.y. tas faktas, kad šalies BVP stipriai paaugo nuo pasaulio finansų krizės laikų.

Apibendrinant, diskutuodami apie galimą techninę recesiją Vokietijoje (kurios tikimybė yra gana didelė), nepamirškime kelių svarbių niuansų: (1) dabartinės Vokietijos ekonomikos problemos kol kas koncentruojasi tik pramonės sektoriuje ir niekaip nepaveikė likusios ekonomikos; (2) Vokietijos pramonės nuosmukiui didelės įtakos turi gamybos ir žmogiškųjų išteklių trūkumas, o ne tik pasaulio ekonomikos problemos; (3) Vokietijai bus vis sunkiau generuoti BVP augimą kadangi šalies ekonomika nuo pasaulio finansų krizės išaugo beveik penktadaliu – ši aukšta bazė smarkiai apsunkina (ir pablogina) dabartinius Vokietijos BVP rodiklius.

Kokia yra pagrindinė rizika Vokietijos ekonomikai antrąjį šių metų pusmetį? Rizika yra gana paprasta – kuo ilgiau matysime pramonės gamybos apimčių mažėjimą, tuo didesnė rizika, kad problemos Vokietijos pramonėje visgi persimes į kitus sektorius. Vieną rizikingą aspektą galima įžvelgti jau dabar: Eurostat duomenys rodo, kad pastaruoju metu Vokietijos vartotojų optimizmo lygis pavažiavo žemyn, o Vokietijos vartotojų noras taupyti padidėjo. Jeigu 2017 m. pirmąjį ketvirtį Vokietijos namų ūkiai taupymui atidėdavo apie 17 proc. savo pajamų, tai pirmąjį 2019 m. ketvirtį šis skaičius padidėjo iki 18 proc. tai yra signalas, kad dėl negatyvių naujienų srauto dalis Vokietijos vartotojų tapo atsargesni ir įjungė „pasiruošimo sunkmečiui“ režimą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo finansavimo paieškos. Kaip pasirinkti? Verslo tribūna

2019 m. Lietuvos banko finansinio stabilumo (iki šių metų gegužės 1 d.) apžvalga rodo, kad paskolų apimtis...

SME Finance
06:00
Lietuvos pramonė tampa priklausoma nuo trumpalaikių užsakymų – eksporto ir pramonės rodikliai gali stipriai banguoti Verslo tribūna

Statistiniai duomenys rodo, kad pastaruoju metu Lietuvos pramonės aktyvumas kiek prigeso. Pirmąjį šių metų...

SME Finance
2019.10.15
Geras apyvartinio kapitalo valdymas – žingsnis į stabilią verslo sėkmę Verslo tribūna

Mokėti suvaldyti kasdienius finansinius srautus – labai svarbu. Perpildytas sandėlis, skolos tiekėjams,...

SME Finance
2019.10.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau