Verslas iš gyvybės mokslų: finansų turime, idėjų trūksta

Publikuota: 2016-07-09
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos gyvybės mokslų potencialas vis dar yra kaip žiemos miegu miegantis lokys. Šalyje yra kelios stambios kompanijos, tačiau net ir sukuriant lengvą prieigą prie kapitalo nauji verslai kuriasi vangiai.

Rolandas Meškys, Vilniaus universiteto Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas, sako, kad Lietuvoje yra 3-4 tikri biomedicinos startuoliai. Šalia jų yra dar apie 20 bendrovių, kurios save tokiomis laiko, bet, anot jo, nėra.

„Pagrindinė problema, su kuria susiduria Lietuvos startuoliai, yra tai, kad jauni žmonės ateina ieškoti karjeros. Aš dažnai gaunu užklausas, kokios karjeros galimybės yra laboratorijoje. Karjeros galimybių ten nėra, o tokių žmonių, kurie sakytų, kad nori ką nors ištirti ir patikrinti, vis mažiau. Tas orientavimas į karjerą ir parodo tai, kad idėjų vis mažiau. O į jas reikėtų orientuotis pirmiausia“, - savo nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė mokslininkas.

Su juo sutinka ir intelektinės teisės advokatas Gediminas Pranevičius. Jis sako, kad didžioji dalis produktų, kuriuos bandoma komercializuoti ir patentuoti, yra „labai kuklūs“.

„Kuriamų produktų dažnai negalima patentuoti, jiems nesuteikiamos išimtinės teisės. Kita problema, su kuria susiduria tinkamų idėjų autoriai, patentavimas yra pasiutiškai brangus dalykas. Gauti išradimo patentą Europos lygmeniu kainuotų apie 60.000-80.000 Eur, o dar kiekvienais metais reikėtų palaikyti patento galiojimą įvariose valstybėse“, - mano p. Pranevičius.

Anot jo, paprasčiausias kelias yra patentuojant ieškoti stambios kompanijos, kuri pati imtųsi įsigyti patentą ir taip sumažėtų komandos kaštai, o augti būtų galima toliau. Teisininkas priduria, kad jeigu gyvybės moksluose sukurta idėja tokiu keliu nesudomina galimų investuotojų, reikėtų ne skųstis, jog rinkoje nėra pinigų, o pagalvoti, ar idėja tikrai yra verta investicijų.

Beje, jis mini, kad dar visai neseniai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) verslo kūrimui dalino pinigus labai lengva ranka, todėl paramą gauti bandė ir visiškai nenaujų idėjų autoriai, kuriems kai kuriais atvejais pavyko gauti finansavimą. Tiesa, jis mini, kad agentūra po truputį mokosi griežtesnės atrankos.

Pasigenda ekosistemos

Solventa Krakauskaitė, Kauno technologijos universiteto biomedicinos inžinerijos doktorantė, prideda, kad Lietuvoje trūksta ir masiškumo, nėra ekosistemos, kuri padėtų augti gyvybės mokslų startuoliams.

„Lietuvos jauno verslo ekosistema dar labai nauja. kalbant apie gyvybės mokslus, tai visiškai nauja šaka, kurioje reikia ir teisės atnaujinimų. Užsienyje studijavę žmonės grįžta ir jie nori čia kurti, bet atsimuša į tai, kad čia nėra ekosistemos. Žmonės tiesiog išvažiuoja ten, kur ji yra, pažiūrėkite, kiek mūsų startuolių yra Silicio slėnyje ar Bostone ar netgi Australijoje. Taigi, klausimas ar čia esantys žmonės sugebės sukurti ekosistemą Lietuvoje ar taps globaliais lietuviais“, - svarsto p. Krakauskaitė.

Ekspertai, paklausti apie tai, kaip paskatinti gyvybės mokslų startuolių kūrimąsi, sako, kad pirmiausia reikia valstybės strategijos. Be to, valdžia atsilikinėja suteikdama ES struktūrinių fondų finansavimą, o tai stabdo visą sektorių.

„Valstybė į mokslą neatvedė sveikos konkurencijos, neliberalizavo jo. Kalbant apie mediciną, įstatymai taip pat turi būti liberalizuoti, nes be jų ši sritis nesiplėtoja. Bet vienas iš esminių dalykų yra maišymasis tarp fundamentinių mokslininkų, kitų žmonių, užsienio studentų, iš to gimsta idėjos ir kiti projektai“, - apibendrina Laimonas Griškevičius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas.

FOTOGALERIJA Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas (82 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau