Nebijokite, Nobelis bus. Po 20 metų

Šiandien paaiškėjus, kad premija vis dėlto atiteko ne p. Šikšniui, naujienų portaluose sumirgėjo antraštės, kurios Nobelio premiją sulygino su krepšinio varžybomis, kuriose Lietuvos mokslininkas esą patyrė skaudų pralaimėjimą.

Toks informacijos pateikimas stipriai klaidina visuomenę apie Nobelio premiją, apskritai apie mokslo pasaulio tempus ir sumenkina p. Šikšnio pasaulinės reikšmės atradimus.

Aistras dėl galimybės Lietuvai gauti Nobelio premiją turbūt pakaitino ir „Thomson Reuters“ prognozės: CRISPR/Cas9 technologija šiemet įvardinta kaip viena pagrindinių pretendenčių į chemijos Nobelį.

Tačiau mažai kas pastebėjo, kad tą patį „Thomson Reuters“ prognozavo ir pernai, tačiau kažkodėl tokio šaršalo dėl p. Šikšnio metodo nekilo.

Tai kodėl CRISPR/Cas9 ir mūsų mokslininkas vis dar negavo premijos?

Pagrindinė priežastis – galimybė redaguoti genus su šia technologija atrasta tik 2012 m. Kalbant mokslo terminais – ji atrasta vakar vakare.

Pažiūrėkite į šiemet Nobelius gavusius atradimus – visi jie padaryti prieš 20, 30 ar net 40 metų. Premijos teikiamos tik įvertinus jų tikrą poveikį ir nuopelnus visuomenei.

Kitas aspektas – mažai kas atkreipė dėmesį, kad lietuvio pavardės prie laureatų „Thomson Reuters“ nemini. Pernai premija žadėta Berklio universiteto mokslininkėms Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna, o šiemet – mokslininkui iš Masačusetso technologijų instituto Feng Zhang.

Esmė ta, kad dėl šio atradimo vyko lenktynės: p. Šikšnys straipsnį publikavimui pateikė anksčiau nei Berklio mokslininkės, tačiau jų straipsnis išspausdintas anksčiau, o vienas pagrindinių patentų suteiktas p. Zhangui.

Dėl patento JAV vis dar vyksta teisinė kova, tad vargu, ar Nobelio komitetas drįstų teikti premiją, kol dar neaiški atradimo autorystė.

Sužinojus apie šiuos ginčus, kyla klausimas, ar Lietuva apskritai gali tikėtis Nobelio? Šansai geri.

Visų pirma, šis išradimas yra labai didelis proveržis genų inžinerijoje ir nori nenori pakeis mūsų gyvenimą. Tad mažai kas abejoja, kad už jį Nobelis kažkada bus suteiktas.

Antra, p. Šikšnys straipsnį pridavė anksčiau ir jau gavo svarbų autorystės pripažinimą. Kartu su Berklio mokslininkėmis jis pelnė prestižinę „Warren Alpert“ premiją, kurios laureatai – dažni Nobelio laimėtojai.

Tačiau pagal ligišiolinę premijų tradiciją, dar galime Nobelių sezoną stebėti ramiai bent dešimt metų.

Kita vertus, džiugu, kad p. Šikšnio atradimas paskatino Lietuvoje aistrą mokslui ir galbūt tik jo dėka daugelis lietuvių šiandien sužinojo, kad yra toks dalykas, kaip molekulinės mašinos.

Plačiau apie p. Šikšnio CRISPR/Cas9 technologiją, lenktynes su pasaulio mokslininkais ir Lietuvos šansus galite paskaityti ČIA.