Žukauskas: didžioji dalis mokslinių rezultatų yra beverčiai
„Mes truputį per daug vilčių dedame į akademinį mokslą, kad jis turi tiesiogiai generuoti verslą. JAV atlikti tyrimai rodo, kad pagrindinis ekonominis efektas kyla dėl iš universitetų į verslą ateinančių talentų difuzijos, – aiškina p. Žukauskas. – Didžioji dalis mokslinių rezultatų yra beverčiai, 95% mokslinės produkcijos yra bevertė. Mokslo kelias, kaip rašė vienas filosofas, primena kelią dykumoje nusėtą skeletais ir negyvų gyvūnų liekanomis. Kitaip sakant, ne tai sukuria pridėtinę vertę, mes turime aiškiai suprasti, kur yra akademinio mokslo vieta vertės kūrimo grandinėje.“
O ta vieta, mokslininko teigimu, yra talentų ugdymas , siekis, kad žmonės giliau suprastų, norėtų pažinti ir derinti įvairias idėjas. Anot jo, būtent tinkamas ugdymas, moksliškai sakant, žmonėse sukuria tam tikrą neurobiologiją, kuri užtikrina kūrybą ir inovacijas. Bet tie žmonės persikelia į verslą, o iš universitetų išeina labai mažai pritaikomų idėjų, nes jų tikslas kitoks.
„Kai studentai ateina į tą patį „Thermo fisher Scientific“, jie sukuria milžiniškas vertes vien dėl to, kad jie ateina su tam tikromis galvomis, tai yra talentai, kurie elgiasi nestandartiškai, ne tiek atidirba darbo dieną ir padaro tai, kas jam liepta, bet daro ne tą, ką reikia ir galvoja, kaip padaryti kitaip nei yra. Taip žmonės sukuria didžiausią pridėtinę vertę“, - mano universiteto rektorius.
Idėjas gali perduoti
Pasaulyje vis pasklinda žinios apie tai, kaip universitetai užpatentuoja savo išradimus ir vėliau verslui parduoda savo licencijas už stambias sumas. Beje, vienas iš tokių retų atvejų praėjusiais metais ir įvyko Vilniaus universitete. Profesoriaus Virginijaus Šikšnio DNR genomo redagavimo išradimo intelektinės nuosavybės licenciją įsigijo „DuPont Pioneer“ – JAV augalų genetikos bendrovė, priklausanti chemijos pramonės milžinei „DuPont“.
Geras to pavyzdys yra Izraelyje įsikūręs Weizmanno mokslo institutas. Jis turi išplėtotą idėjų perdavimo verslui grandinę ir tai jam vien iš licencijų jau leido uždirbti maždaug 30 mlrd. USD. Šiame institute yra ir atskiras komercializavimo padalinys „Yeda Research and Development Company Ltd“, kuris ir rūpinasi mokslinių tyrimų rezultatų siūlymu verslui ir pritaikymu rinkai. Ponas Žukauskas kalba, kad to link juda ir Lietuvos akademinė bendruomenė.
„Daugelyje šalių yra specifinės technologijų perdavimo institucijos, kurių mes stokojame Lietuvoje. Jos gauna idėjas iš mokslo, kurios ten atsiranda spontaniškai. Akademinis mokslininkas specialiai nieko neišradinėja, jis tenkina savo smalsumą mokesčių mokėtojų sąskaita, bet ten jis kai kada ką nors atranda. Tada būtinos institucijos, kurios tai pasiima ir bando perduoti. Mes tokią struktūrą bandome kurti, yra VšĮ „Saulėtekio slėnis“, mažesnių tokių struktūrų. Jos turėtų gaudyti iš akademinio mokslo idėjas ir ieškoti partnerių versle, kuriems jas perduotų“, – aiškina profesorius.
Taip, rektoriaus teigimu, pagrindinis produktas yra kuriamas didžiosiose įmonėse, o mokslininkai galėtų ir toliau užsiimti savo pagrindine veikla.
