Inovacijų sistema Lietuvoje – kiekybė laimi prieš kokybę
Lietuva pagal kai kuriuos inovacijų bei technologijų plėtros rodiklius netgi yra aukščiau ES vidurkio. Pavyzdžiui, viršija ES narių vidurkį pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių, vidurinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičių, išlaidas su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra nesusijusioms inovacijoms. Bet KTU tyrimas kvestionuoja kai kurių iš pirmo žvilgsnio gerų Lietuvos rodiklių kokybę.
„Nors kiekybiškai vertinant Lietuvoje technologijų sistema pakankamai išplėtota, tačiau diskutuotini yra šią dimensiją sudarančių rodiklių kokybiniai parametrai: aukštojo mokslo kokybė, mokslinių publikacijų lygis, aukštojo mokslo MTEP darbų praktinis pritaikomumas, vyriausybės paramos panaudojimo kryptingumas“, – teigia Rūta Adlytė, tyrimo autorė.
Rodiklių kokybe verčia abejoti daugybė vis dar neišspręstų Lietuvos inovacijų bei technologijų plėtros projektų. „Kaip matome, Lietuvoje didelis dėmesys yra skiriamas investicijoms į žmogiškuosius išteklius, tačiau svarbu juos tinkamai panaudoti, kuriant ir komercializuojant technologijų produktus“, – sako p. Adlytė.
Nepatrauklus mokslas
Tyrėja pažymi, kad Lietuvoje mokslinių tyrimų sistema yra nepakankamai atvira ir patraukli, o mokslo institucijų teikiamos paslaugos neatitinka verslo poreikių. Kita vertus, Lietuvos verslas pats nepakankamai atkreipia dėmesį į inovacijų ir technologijų plėtrą bei nuo ES vidurkio atsilieka daugelio rodiklių atžvilgiu.
„Konkrečiai paminėtinos sąlyginai mažos verslo įmonių MTEP išlaidos ir nepakankamas MTEP personalas, taip pat Lietuvoje palyginti nedaug mažų ir vidutinių inovatyvių įmonių. Technologijų pasiekimų srityje Lietuva nuo ES vidurkio labiausiai atsilieka užimtumu aukštųjų technologijų ir žinioms imlių paslaugų sektoriuje, aukštųjų technologijų įmonių skaičiumi ir aukštųjų bei vidutinių technologijų eksportu“, – vardija p. Adlytė.
Verslo įmonės nurodo, kad labiausiai jų technologinę ir inovacinę plėtrą riboja finansinių išteklių trūkumas, didelės inovacinės išlaidos, aukšta ekonominė rizika, verslui nepalanki teisinė aplinka bei nepakankama infrastruktūra.
Technologinės plėtros stoka neramina, nes, remiantis tyrimo rezultatais, Lietuvos ekonomika yra reikšmingai veikiama investicijų į technologinius išteklius.
„Todėl yra svarbu nuolat investuoti į technologijas, nepriklausomai nuo ekonominio ciklo fazės, tokiu būdu formuojant efektyvią technologijų sistemą“, – sako p. Adlytė.
Reikia klasterių
Remiantis tyrimu, mokslininkė pateikia rekomendacijas, kurios padėtų tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui plėsti technologijų bei inovacijų sistemą. Ypatingas dėmesys, tyrėjos nuomone, turi būti skiriamas sritims, kuriose Lietuva atsilieka nuo kitų ES šalių, t.y. verslo įmonių įsitraukimui bei technologinių pasiekimų lygiui kelti.
Verslas išspręstų dalį jį kamuojančių problemų, jei bendrovės noriau jungtųsi į klasterius. „Tokie verslo dariniai leistų vystyti bendrą infrastruktūrą, kurti daugiau žinių perdavimo galimybių, skatintų įmonių lankstumą ir konkurencingumą, mažintų kaštus diegiant naujas technologijas ir kuriant didesnės pridėtinės vertės produktus“, – sako tyrėja.
Tačiau p. Adlytė pastebi, kad Lietuvoje trūksta žinių apie klasterius, jų naudą, bendradarbiavimą, o dėl verslo kultūros stokos, įmonės vertina savo partnerius kaip konkurentus, galinčius užimti jų rinkos dalį. svarbu ieškoti priemonių, skatinančių klasterių kūrimąsi, plėtrą, integraciją į tarptautinius tinklus, ir sudarančių prielaidas inovatyviai veiklai“, – mano p. Adlytė.
Didelį dėmesį p. Adlytė ragina skirti jau egzistuojančių mažų ir vidutinių įmonių įtraukimui į inovacines veiklas bei naujų inovatyvių įmonių kūrimui ir plėtrai. „Taip pat svarbu yra ne tik kurti naujas technologijas, tačiau sugebėti adaptuoti jau esamas, pasinaudojant užsienio šalių patirtimi“, – teigia tyrėja.
Būtinas dialogas
Nors verslą bei mokslą bandoma susodinti prie bendro stalo kuriant įvairius slėnius, to neužtenka rodo KTU tyrimas.
„Vis dar trūksta atviro, poreikiais grįsto dialogo tarp verslo ir mokslo, konvertuojant mokslo žinias į inovatyviusproduktus ir juos komercializuojant, bei kuriant aukštąsias technologijas pramonės sektoriui, – sako p. Adlytė. – Taigi svarbu, kad vyriausybės investicijos, kuriant slėnius, būtų suderintos atsižvelgiant tiek į mokslo, tiek į verslo poreikius.“
Institucijų, atsakingų už inovacijų bei technologijų plėtrą, Lietuvoje netrūksta, tačiau jos turėtų daugiau bendrauti tiek tarpusavyje, tiek su mokslo bei verslo atstovais. Tai, p. Adlytės nuomone, padėtų užkaišyti aukštojo mokslo kokybės spragas, rengiant kvalifikuotus specialistus darbui su pažangiomis technologijomis.
„Tiek valstybinių institucijų, tiek aukštojo mokslo įstaigų ir verslo atstovų bendradarbiavimas yra kritiškai svarbus formuojant Lietuvos investicijų į technologijas politiką ir kultūrą“, – sako p. Adlytė.
Taip pat mokslininkė ragina atsižvelgti į tai, kad būtina didinti mokslininko karjeros patrauklumą bei studijų ir mokslo sistemos atvirumą. Pažymima, kad Lietuvoje trūksta duomenų bazės, kuri garantuotų sistemingą investicijų į technologijas situacijos stebėseną ir leistų verslo, mokslo bei valstybės institucijoms priimti argumentuotus sprendimus.
