Patarimai, kaip gauti ES paramą e. verslo projektams

Anot jo, informacijos ir ryšių technologijų (IRT) projektams labiausiai tinka dvi priemonės: „E-verslas LT“ ir „Procesas LT“.

Pirmosios priemonės tikslas – skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones diegti informacines technologijas ir sudaryti palankias sąlygas jų darbo našumui ir eksportui didinti.

Remiamos veiklos: įmonės investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kurio reikia elektroninio verslo diegimo projektui toje įmonėje įgyvendinti.

„Paprastai sakant, „E-verslas LT“ leidžia finansuoti IT sistemų ir serverių, reikalingų jų veikimui, įsigijimą bei palaikymą (priežiūrą). Į tai įeina ir programavimo paslaugų, licencijų, analitikos įrankių pirkimas ir pan. Įmanoma gauti netgi paramą kompiuterių įsigijimui – iki 1.300 Eur vienam. Bet tai, LVPA požiūriu, antraeilis dalykas. Labiau tikėtina, kad gausite finansavimą sistemoms ir serveriams. Standartinė biuro įranga, kaip antai faksai, spausdintuvai, projektoriai ir kt. visiškai netinka ir nėra pagal šią priemonę finansuojami“, – kuria kryptimi geriausia eiti, pataria p. Lankutis ir priduria, kad technikai pirkti numatytos išlaidos gali sudaryti iki 30% viso projekto vertės. Didesnė dalis finansuojama nebus.

Konferencijos pranešėjas taip pat primena, kad norint gauti paramą pagal priemonę „E-verslas LT“, įmonė turi būti smulki arba vidutinė (ne daugiau kaip 250 darbuotojų), dirbti daugiau nei metus, o jos pajamos turi būt ne mažesnės kaip 145.000 Eur per metus.

Reikia pridėti ir savo lėšų

Beje, parama neteikiama įmonėms, kurios duonai užsidirba kurdamos ir diegdamos IT sprendimus. Briuselio logika tokia, kad šios pakraipos įmonės gali pačios sau susikurti reikiamus sprendimus arba pritaikyti sau kokį nors anksčiau kurtą sprendimą. Tiesa, posakis „batsiuvys be batų“ neretai pasitvirtina ir IRT sektoriuje.

Kita vertus, IRT įmonės, ieškančios paramos našumą ar augimą garantuosiantiems projektams, randa kitų paramos priemonių. Tarp nedidelių įmonių gana populiari yra priemonė „Mažų ir labai mažų IRT sektoriaus įmonių darbuotojų profesinių įgūdžių tobulinimas“.

Svetainės „esparama.lt“ duomenimis, bendrovės šiais metais vien pagal minėtą priemonę pateikė per 30 paraiškų finansuoti mokymus.

„Parama pagal „E-verslą LT“ neteikiama ir grynai perpardavimo veikla užsiimančioms bendrovėms. Daugiau nei pusė pareiškėjo apyvartos turi sudaryti pačios įmonės pagaminta produkcija“, – dar tarsteli p. Lankutis.

Pagal šią priemonę galima gauti paramą nuo 3.000 Eur iki 35.000 Eur. Finansavimo intensyvumas siekia 50-60% visos projekto vertės. Tai reiškia, kad įmonė, kuri projektui prašo, pavyzdžiui, 10.000 Eur, turės pridėti dar bent 4.000 Eur nuosavų lėšų, jeigu LVPA patvirtins, kad galima projektą finansuoti maksimaliu intensyvumu.

Skatina gerinti valdymą

Priemonė „Procesas LT“ – savo esme gana panaši pirmąją, tik yra skirta paskatinti įmonės diegti inovatyvius vadybos metodus ir sistemas, taip didinant darbo našumą.

Kaip ir „E-verslas LT“ atveju, įmonė turi būti smulki arba vidutinė (ne daugiau kaip 250 darbuotojų), dirbti daugiau nei metus, o jos pajamos turi būti ne mažesnės kaip 145.000 Eur per metus.

Pagal šią priemonę galima gauti paramą nuo 4.000 Eur iki 70.000 Eur. Paramos intensyvumas siekia lygiai 50%.

„Tai reiškia, kad pagal šią priemonę skirtomis lėšomis galima pirkti konsultacijas, susijusias su vadybos sistemomis, kaip antai ISO 9000, LEAN, TOC, ISO 20000, „Stage Gate“ ir pan. Taip pat galima mokėti už šių sistemų diegimą, su jomis susijusią programinę įrangą ir programavimo paslaugas, finansuoti patentų, autorinių ir gretutinių teisių, licencijų išlaidas. Į paramą negali pretenduoti vadybos sistemų kūrėjai ir diegėjai.

Programinės įrangos dalis finansuotiname projekte gali sudaryti iki 10%. Svarbiausia čia – vadyba. Tiesa, yra išimčių: personalo vadybos metodai, aplinkosaugos, rinkodaros vadybos metodai pagal šią pramonę finansuoti netinkami“, – sako „Informacinių konsultacijų“, projektų vadovas.

Rikiuoja pagal našumo augimą

Teikiant paraišką paramai gauti reikia įrodyti, kad įmonė yra smulki arba vidutinė, t.y., pateikti SVV deklaraciją, taip pat 3 pastarųjų metų finansinės atskaitomybės dokumentus, išlaidų pagrindimą ir pačios įmonės piniginį indėlį į projektą pagrindžiančius dokumentus. Be to, reikalingas atitikties aprašymas ir kita informacija, kuri numatyta kiekvienos konkrečios priemonės aprašyme. Verslo planas ir galimybių studija nereikalingi.

Ponas Lankutis taip pat užsimena, kad paprastai į ES paramą pretenduoja daug įmonių, todėl pinigų visiems gali neužtekti. Paraiškos, anot jo, vertinamos pagal įsipareigotą darbo našumo augimą – kuo didesnis planuojamas našumo augimas, tuo daugiau šansų gauti paramą maksimaliu intensyvumu.

Tačiau pranešėjas perspėja, kad įsipareigoti reikia protingai, nes įsipareigojimus reikės įvykdyti.

„ES parama nėra skirta pasiimti gatvėje besivoliojančius pinigus. Bet jei projektą vienaip ar kitaip norit įgyvendinti, tai labai naudinga ir tikrai apsimoka“, – reziumuoja p. Lankutis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 27 d.

Rašyti komentarą