Šiaurietiškomis kraujagyslėmis atitekės švediška elektra

Publikuota: 2015-10-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Gruodį pradeda veikti NordBalt“ elektros jungtis, kuri Baltijos jūros dugnu nuraizgytomis elektros kraujagyslėmis sujungs Švedijos ir Lietuvos elektros sistemas. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad kitąmet elektra Lietuvoje gali atpigti iki 13%.

Šiandien didžiausias bendras valstybinis Lietuvos ir Švedijos projektas beveik baigtas – 700 MW galios povandeninė jungtis fiziškai jau sujungė aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną sistemą. Pasaulinė energetikos bendrovė ABB jau pagamino du 453 km ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelius ir, nepaisydama aplink besisukiojančių Rusijos karo laivų, sėkmingai paklojo juos Baltijos jūros dugne.

Pertvarkytos transformatorių pastotės, sumontuoti nuolatinės srovės keitikliai Nibru vietovėje Švedijoje ir Klaipėdoje.

Bereikia atlikti jungties techninius bandymus, o nuo kitų metų pradedamas komercinis „NordBalt“ eksploatavimas. Dėl šios naujos galingos infrastruktūros, į kurią iš viso investuota apie 550 mln. Eur, šešiems milijonams Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų kelis kartus padidėja elektros tiekimo saugumas ir patikimumas.

Konkurencingesnis regionas

„NordBalt“ reikšmingas ne tik simboliškai, kaip Lietuvos ir Šiaurės Europos elektros tinklus pirmą kartą tiesiogiai sujungsiantis elektros tiltas. Visas Baltijos jūros regionas, ypač – Baltijos šalys, taps konkurencingesnis, pritraukiant naujų investicijų, auginant ekonomiką ir kartu – galimybes verslo plėtrai ir žmonių gerovei kurti. Lietuvos pramonei ši jungtis atveria galimybes rasti partnerių ir užsitikrinti energijos šaltinius visiškai naujoje, didžiulėje ir konkurencingoje elektros rinkoje“, – kalba Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „NordBalt“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

VŽ apklausti rinkos dalyviai, ekspertai, už „NordBalt“ jungties projekto įgyvendinimą atsakingi politikai daugiau ar mažiau sutaria, kad šių metų pabaigoje, vėliausiai kitų metų pradžioje, per „NordBalt“ atitekėjusi elektra įprastas „Nord Pool Spot“ (NPS) prekybos sistemos Lietuvos zonoje vyraujančias kainas nuspaus vidutiniškai 10–13%.

Mikaelio Odenbergo, Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ prezidento ir generalinio direktoriaus, teigimu, šiuo metu Švedijoje yra didžiulis elektros gamybos perteklius – per ateinančius trejus metus šalis turės galimybių eksportuoti apie 45 teravatvalandžių (TWh) energijos. Be to, Šiaurės šalių rinka pasižymi efektyviu įvairių elektros gamybos pajėgumų – hidroelektrinių, branduolinių jėgainių, vėjo parkų, organinio kuro jėgainių – deriniu, kuris užtikrina žemas elektros kainas ir leidžia pasirinkti mažiausiai aplinką teršiančius elektros gamybos variantus.

„Manau, kad artimiausiais metais „NordBalt“ bus labiau eksporto jungtis, – daugiau elektros tekės iš Švedijos į Lietuvą, taigi, trumpalaikėje perspektyvoje projektas svarbesnis Lietuvai, Latvijai, Estijai nei Švedijai. Tačiau tolimesnėje ateityje tai bus prekybinė jungtis, elektros srautai tekės į abi puses“, – prognozuoja p. Odenbergas.

Ne vien komercija

Kaip prisimena „Svenska Kraftnat“, jungties projekto pradžia nebuvo itin sklandi, o švedų energetikai abejojo dėl jungties su Baltijos šalimis perspektyvų.

„Iš pradžių „Svenska Kraftnat“ daug entuziazmo nerodė. Įmonės technologijų specialistai yra geri planuotojai, jie identifikavo kitus tarptautinius elektros jungčių projektus, kurie atrodė komerciškai patrauklesni ir duodantys bendrovei daugiau naudos“, – prisimena jis.

Vis dėlto kai kurie švedų politikai buvo kitokios nuomonės, jos prisilaikė ir p. Odenbergas, ilgametis Švedijos parlamento narys, 2006–2007 m. ėjęs Švedijos gynybos ministro pareigas, o vėliau perėjęs dirbti į bendrovę „Svenska Kraftnat“.

„Buvau įsigilinęs į kai kuriuos Baltijos jūros šalių saugumo aspektus. Puikiai supratome, kokia rimta situacija susidaro Lietuvoje, Latvijoje, iš dalies ir Estijoje, – šalys tampa visiškai priklausomos nuo rusiškos elektros. Su užsienio reikalų ministerijos žmonėmis daug kartų diskutavome apie tai, kad jei spartiname Lietuvos įsijungimą į ES, kartu versdami Lietuvą uždaryti Ignalinos AE, turime prisiimti tam tikrą atsakomybę ir padėti jai spręsti energetinės priklausomybės problemą“, – pasakoja p. Odenbergas.

Regioninis projektas

Buvo prieita nuomonė, kad Baltijos šalims galima padėti integruojant jas į Šiaurės šalių elektros rinką. Vėliau atliktoje galimybių studijoje konstatuota, kad jungtis būtų naudinga abiem šalims.

Tačiau atsirado nauja projekto komplikacija – jungties į Švediją panoro Latvija. Ši švedams įrodinėjo, esą Estija jau turi jungtį su Suomija, lietuviai netrukus statys jungtį su Lenkija, todėl Latvija liks labiausiai nuo rusiškos elektros priklausoma Baltijos valstybė.

„Nacionalistinis požiūris tapo kliūtimi jungties projektui. Iš Švedijos šį projektą matėme visai kitaip – nėra jokio skirtumo, iki kurios Baltijos šalies fiziškai bus nutiestas povandeninis kabelis, jei visi rinkos dalyviai turės lygias ir nediskriminuojančias galimybes naudotis šia jungtimi“, – aiškina įmonės „Svenska Kraftnaft“ vadovas.

Anot jo, tolesniuose pokalbiuose švedai daugiausia tai ir akcentavo – visos Baltijos šalys turi visiškai įdiegti bendrą elektros rinkos mechanizmą, taip pat reikia sustiprinti elektros tinklą kai kuriuose Latvijos regionuose.

Po trišalių Švedijos, Latvijos ir Lietuvos derybų buvo nuspręsta, kad jungtis, kaip ir planuota, bus tiesiama iš Klaipėdos, tačiau Latvija bus šio projekto partnerė. Tai, kad projektas yra regioninis, rodė ir pakeistas jungties pavadinimas – iš „SwedLit“ ji tapo „NordBalt“.

Postūmį „NordBalt“ suteikė 2009 m. balandį Baltijos šalių premjerų pasirašyta deklaracija, kuria konstatuota, kad būtina kurti bendrą efektyviai funkcionuojančią Baltijos elektros rinką, besiremiančią taisyklėmis, kurios suderintos su Šiaurės šalių elektros rinka – „Nord Pool Spot“ (NPS) mechanizmu. Per kelerius metus šis įsipareigojimas buvo įgyvendintas, elektra Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse perkama ir parduodama naudojantis NPS platforma. Sutartį dėl „NordBalt“ statybos „Litgrid“ ir „Svenska Kraftnat“ pasirašė 2010 m. pradžioje.

„Man regis, Švedijos vyriausybei ir bendrovei „Svenska Kraftnat“ tada pavyko tapti šio projekto katalizatoriais, paskatinti kooperaciją tarp Baltijos šalių, ypač tarp Lietuvos ir Latvijos. Nors „NordBalt“ faktiškai yra dviejų šalių ir jų perdavimo sistemos operatorių projektas, žvelgiant iš esmės, ideologiškai, tai yra keturių valstybių bendradarbiavimo pavyzdys“, – tvirtina p. Odenbergas.

Paties projekto įgyvendinimas, jo nuomone, yra daugiau techniniai dalykai: abiejose Baltijos pusėse dirba gabūs ir atsakingi projekto vadovai, PSO įmonės konstruktyviai bendradarbiauja, darbai atliekami, neviršijant nei numatyto laiko limitų, nei suplanuoto biudžeto.

Anot p. Virbicko, „Litgrid“ projekto sėkme dalijasi su „Svenska Kraftnat“, o bendras darbas ir naujos atsiveriančios rinkos galimybės taip pat reiškia ir glaudesnę šiaurietiškų vertybių integraciją energetikoje.

Visi sutarė, kad reikia

Visi sutarė, kad „NordBalt“ reikalinga Lietuvai. Tuo požiūriu, kad nesulaukė kritikos, šis energetikos infrastruktūros projektas labai skiriasi nuo daugumos Lietuvoje įgyvendintų ir neįgyvendintų projektų, tokių kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, nauja atominė elektrinė, skalūnų angliavandenių gavyba ar naujo dujinio bloko Elektrėnų jėgainėje statyba.

Jungties su Švedija projekto nekritikavo nei kairieji, nei dešinieji lietuvių politikai. Jį palankiai vertino su valdžios energetikos politika nesutinkantys energetikos ekspertai ir verslo grupių atstovai. Juo nesipiktino žaliųjų ar visuomenės atstovai. Nebuvo girdėti kalbų, esą jis šaliai per brangus, negriaudėjo kaltinimai, kad jis galbūt vykdomas neskaidriai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dividendų lenktynėse energetikus vejasi geležinkelininkai Premium

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) už 2017 m. išmokės beveik 200 mln. Eur dividendų, rodo apibendrinti Valdymo...

Finansai
06:00
Naftos pasaulio galingieji tarsis, ką daryti su gavyba

Austrijoje, Vienoje, šią savaitę renkasi naftos karteliu vadinamos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos...

Rinkos
2018.06.20
AB „Inter RAO Lietuva“ valdybos pirmininkė suimta dėl šnipinėjimo Premium 9

Antradienį Maskvos Lefortovo teismas suėmė Kariną Tsurkan, Rusijos energetikos įmonių grupės „Inter RAO“ (IR)...

Verslo aplinka
2018.06.20
R. Masiulis: neturėjau žinių apie galimą korupciją „Lietuvos energijos“ projektuose 14

Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis nekomentuoja premjero anksčiau išsakytos kritikos „Lietuvos...

Energetika
2018.06.20
Lietuva vėluoja taupyti energiją, auditoriai įspėja apie sankcijas

Valstybės kontrolės antradienį paskelbtoje audito ataskaitoje dėl energijos vartojimo efektyvumo įspėjama,...

Energetika
2018.06.19
„Achema“ neatmeta galimybės stabdyti gamybą 27

Pirmadienį Jonavoje dėl nebemokamų priedų piketavę trąšų gamintojos „Achema“ darbuotojai žada susirinkti ir...

Energetika
2018.06.18
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 2

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
„Lietuvos energija“ savo jėgainių projektuose pažeidimų nenustatė 1

„Lietuvos energija“ skelbia atlikusi Vilniuje ir Kaune statomų kogeneracinių jėgainių pirkimo procedūrų ir...

Energetika
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 4

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15
Kainų žirklės vėl pakirpo „Achemą“ Premium 10

Trąšų gamintoja AB „Achema“ paskelbė mažinanti gamybos apimtį ir stabdanti vieną iš dviejų azoto cechų.

Energetika
2018.06.14
Elektrobusai Lietuvoje: perka, bet prioritetas tenka dyzeliui Premium 3

Lyderiaujant Kinijai, elektra varomi autobusai sparčiai plinta pasaulio didmiesčiuose. Lietuvą į pažangiu...

Transportas
2018.06.14
„Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln. Eur baudos

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma buvusi šilumos gamintoja „Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln.

Energetika
2018.06.13
Teismas: „Litesko“ Alytui turi grąžinti šilumos ūkį ir 14,8 mln. Eur turto

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos tiekimo įmonė „Litesko“ Alytaus miestui turi grąžinti šilumos...

Energetika
2018.06.13
EK siūlo IAE skirti 0,5 mlrd. Eur, Skvernelis sako, kad nepakanka

2021–2027 m. ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto laikotarpiu numatoma gerokai padidinti Bendrijos saugumo ir...

Energetika
2018.06.13
Stengsis deginti mažiau pramoninių atliekų

Susitikime tarp premjero Sauliaus Skvernelio, Dariaus Maikštėno, „Lietuvos energijos“ vadovo, bei ...

Energetika
2018.06.13
„Energy China“ bendradarbiaus su „Achema“ ir „Orion“ 2

Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „Energy China“ antrinės bendrovės antradienį pasirašė supratimo...

Energetika
2018.06.13
OPEC neigia sulaukusi JAV prašymo dėl gavybos padidinimo 3

Jungtinės Valstijos neprašė Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių padidinti naftos gavybos...

Rinkos
2018.06.12
STT netirs aplinkybių dėl leidimų „Danpower“

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nepradės ikiteisminio tyrimo dėl Vokietijos energetikos bendrovei „Danpower“...

Energetika
2018.06.11
Dujotiekiu su Lenkija atitekės vakarietiškos dujų kainos Premium 52

Infrastruktūros projektai, reikalingi sukurti bendrą Baltijos šalių bei Suomijos dujų rinką ir prijungti ją...

Energetika
2018.06.08
„Lords LB“ iš „Lietuvos energijos“ perkamam kompleksui turi ne vieną idėją 1

Iš valstybės valdomos įmonės biurų kompleksą Vilniaus centre perkanti „Lords LB Asset Management“ turi ne...

Statyba ir NT
2018.06.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau