Šiaurietiškomis kraujagyslėmis atitekės švediška elektra

Publikuota: 2015-10-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Gruodį pradeda veikti NordBalt“ elektros jungtis, kuri Baltijos jūros dugnu nuraizgytomis elektros kraujagyslėmis sujungs Švedijos ir Lietuvos elektros sistemas. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad kitąmet elektra Lietuvoje gali atpigti iki 13%.

Šiandien didžiausias bendras valstybinis Lietuvos ir Švedijos projektas beveik baigtas – 700 MW galios povandeninė jungtis fiziškai jau sujungė aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną sistemą. Pasaulinė energetikos bendrovė ABB jau pagamino du 453 km ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelius ir, nepaisydama aplink besisukiojančių Rusijos karo laivų, sėkmingai paklojo juos Baltijos jūros dugne.

Pertvarkytos transformatorių pastotės, sumontuoti nuolatinės srovės keitikliai Nibru vietovėje Švedijoje ir Klaipėdoje.

Bereikia atlikti jungties techninius bandymus, o nuo kitų metų pradedamas komercinis „NordBalt“ eksploatavimas. Dėl šios naujos galingos infrastruktūros, į kurią iš viso investuota apie 550 mln. Eur, šešiems milijonams Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų kelis kartus padidėja elektros tiekimo saugumas ir patikimumas.

Konkurencingesnis regionas

„NordBalt“ reikšmingas ne tik simboliškai, kaip Lietuvos ir Šiaurės Europos elektros tinklus pirmą kartą tiesiogiai sujungsiantis elektros tiltas. Visas Baltijos jūros regionas, ypač – Baltijos šalys, taps konkurencingesnis, pritraukiant naujų investicijų, auginant ekonomiką ir kartu – galimybes verslo plėtrai ir žmonių gerovei kurti. Lietuvos pramonei ši jungtis atveria galimybes rasti partnerių ir užsitikrinti energijos šaltinius visiškai naujoje, didžiulėje ir konkurencingoje elektros rinkoje“, – kalba Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „NordBalt“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

VŽ apklausti rinkos dalyviai, ekspertai, už „NordBalt“ jungties projekto įgyvendinimą atsakingi politikai daugiau ar mažiau sutaria, kad šių metų pabaigoje, vėliausiai kitų metų pradžioje, per „NordBalt“ atitekėjusi elektra įprastas „Nord Pool Spot“ (NPS) prekybos sistemos Lietuvos zonoje vyraujančias kainas nuspaus vidutiniškai 10–13%.

Mikaelio Odenbergo, Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ prezidento ir generalinio direktoriaus, teigimu, šiuo metu Švedijoje yra didžiulis elektros gamybos perteklius – per ateinančius trejus metus šalis turės galimybių eksportuoti apie 45 teravatvalandžių (TWh) energijos. Be to, Šiaurės šalių rinka pasižymi efektyviu įvairių elektros gamybos pajėgumų – hidroelektrinių, branduolinių jėgainių, vėjo parkų, organinio kuro jėgainių – deriniu, kuris užtikrina žemas elektros kainas ir leidžia pasirinkti mažiausiai aplinką teršiančius elektros gamybos variantus.

„Manau, kad artimiausiais metais „NordBalt“ bus labiau eksporto jungtis, – daugiau elektros tekės iš Švedijos į Lietuvą, taigi, trumpalaikėje perspektyvoje projektas svarbesnis Lietuvai, Latvijai, Estijai nei Švedijai. Tačiau tolimesnėje ateityje tai bus prekybinė jungtis, elektros srautai tekės į abi puses“, – prognozuoja p. Odenbergas.

Ne vien komercija

Kaip prisimena „Svenska Kraftnat“, jungties projekto pradžia nebuvo itin sklandi, o švedų energetikai abejojo dėl jungties su Baltijos šalimis perspektyvų.

„Iš pradžių „Svenska Kraftnat“ daug entuziazmo nerodė. Įmonės technologijų specialistai yra geri planuotojai, jie identifikavo kitus tarptautinius elektros jungčių projektus, kurie atrodė komerciškai patrauklesni ir duodantys bendrovei daugiau naudos“, – prisimena jis.

Vis dėlto kai kurie švedų politikai buvo kitokios nuomonės, jos prisilaikė ir p. Odenbergas, ilgametis Švedijos parlamento narys, 2006–2007 m. ėjęs Švedijos gynybos ministro pareigas, o vėliau perėjęs dirbti į bendrovę „Svenska Kraftnat“.

„Buvau įsigilinęs į kai kuriuos Baltijos jūros šalių saugumo aspektus. Puikiai supratome, kokia rimta situacija susidaro Lietuvoje, Latvijoje, iš dalies ir Estijoje, – šalys tampa visiškai priklausomos nuo rusiškos elektros. Su užsienio reikalų ministerijos žmonėmis daug kartų diskutavome apie tai, kad jei spartiname Lietuvos įsijungimą į ES, kartu versdami Lietuvą uždaryti Ignalinos AE, turime prisiimti tam tikrą atsakomybę ir padėti jai spręsti energetinės priklausomybės problemą“, – pasakoja p. Odenbergas.

Regioninis projektas

Buvo prieita nuomonė, kad Baltijos šalims galima padėti integruojant jas į Šiaurės šalių elektros rinką. Vėliau atliktoje galimybių studijoje konstatuota, kad jungtis būtų naudinga abiem šalims.

Tačiau atsirado nauja projekto komplikacija – jungties į Švediją panoro Latvija. Ši švedams įrodinėjo, esą Estija jau turi jungtį su Suomija, lietuviai netrukus statys jungtį su Lenkija, todėl Latvija liks labiausiai nuo rusiškos elektros priklausoma Baltijos valstybė.

„Nacionalistinis požiūris tapo kliūtimi jungties projektui. Iš Švedijos šį projektą matėme visai kitaip – nėra jokio skirtumo, iki kurios Baltijos šalies fiziškai bus nutiestas povandeninis kabelis, jei visi rinkos dalyviai turės lygias ir nediskriminuojančias galimybes naudotis šia jungtimi“, – aiškina įmonės „Svenska Kraftnaft“ vadovas.

Anot jo, tolesniuose pokalbiuose švedai daugiausia tai ir akcentavo – visos Baltijos šalys turi visiškai įdiegti bendrą elektros rinkos mechanizmą, taip pat reikia sustiprinti elektros tinklą kai kuriuose Latvijos regionuose.

Po trišalių Švedijos, Latvijos ir Lietuvos derybų buvo nuspręsta, kad jungtis, kaip ir planuota, bus tiesiama iš Klaipėdos, tačiau Latvija bus šio projekto partnerė. Tai, kad projektas yra regioninis, rodė ir pakeistas jungties pavadinimas – iš „SwedLit“ ji tapo „NordBalt“.

Postūmį „NordBalt“ suteikė 2009 m. balandį Baltijos šalių premjerų pasirašyta deklaracija, kuria konstatuota, kad būtina kurti bendrą efektyviai funkcionuojančią Baltijos elektros rinką, besiremiančią taisyklėmis, kurios suderintos su Šiaurės šalių elektros rinka – „Nord Pool Spot“ (NPS) mechanizmu. Per kelerius metus šis įsipareigojimas buvo įgyvendintas, elektra Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse perkama ir parduodama naudojantis NPS platforma. Sutartį dėl „NordBalt“ statybos „Litgrid“ ir „Svenska Kraftnat“ pasirašė 2010 m. pradžioje.

„Man regis, Švedijos vyriausybei ir bendrovei „Svenska Kraftnat“ tada pavyko tapti šio projekto katalizatoriais, paskatinti kooperaciją tarp Baltijos šalių, ypač tarp Lietuvos ir Latvijos. Nors „NordBalt“ faktiškai yra dviejų šalių ir jų perdavimo sistemos operatorių projektas, žvelgiant iš esmės, ideologiškai, tai yra keturių valstybių bendradarbiavimo pavyzdys“, – tvirtina p. Odenbergas.

Paties projekto įgyvendinimas, jo nuomone, yra daugiau techniniai dalykai: abiejose Baltijos pusėse dirba gabūs ir atsakingi projekto vadovai, PSO įmonės konstruktyviai bendradarbiauja, darbai atliekami, neviršijant nei numatyto laiko limitų, nei suplanuoto biudžeto.

Anot p. Virbicko, „Litgrid“ projekto sėkme dalijasi su „Svenska Kraftnat“, o bendras darbas ir naujos atsiveriančios rinkos galimybės taip pat reiškia ir glaudesnę šiaurietiškų vertybių integraciją energetikoje.

Visi sutarė, kad reikia

Visi sutarė, kad „NordBalt“ reikalinga Lietuvai. Tuo požiūriu, kad nesulaukė kritikos, šis energetikos infrastruktūros projektas labai skiriasi nuo daugumos Lietuvoje įgyvendintų ir neįgyvendintų projektų, tokių kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, nauja atominė elektrinė, skalūnų angliavandenių gavyba ar naujo dujinio bloko Elektrėnų jėgainėje statyba.

Jungties su Švedija projekto nekritikavo nei kairieji, nei dešinieji lietuvių politikai. Jį palankiai vertino su valdžios energetikos politika nesutinkantys energetikos ekspertai ir verslo grupių atstovai. Juo nesipiktino žaliųjų ar visuomenės atstovai. Nebuvo girdėti kalbų, esą jis šaliai per brangus, negriaudėjo kaltinimai, kad jis galbūt vykdomas neskaidriai.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Ukraina ir Rusija užbaigė dvišales derybas dėl dujų tranzito

Ukrainos valstybinė energetikos grupė „Naftogaz“ baigė dvišales derybas su Rusijos vyriausybės kontroliuojamu...

Pramonė
2019.12.08
„PKN Orlen“ nori imtis elektros verslo ir žaliosios energetikos Premium

„Orlen Lietuvos“ savininkė „PKN Orlen“ siekia tapti galingu koncernu, veikiančiu įvairiose energetikos...

Verslo aplinka
2019.12.08
Į Klaipėdą atplaukė naujas dujų krovinys iš Vysocko

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų...

Pramonė
2019.12.07
OPEC ir partnerės susitarė mažinti naftos gavybą 500.000 barelių per parą 1

Penktadienį įvyko Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkių, įskaitant...

Pramonė
2019.12.06
SkGD terminalas kelia „Klaipėdos naftos“ rezultatus

„Klaipėdos naftos“ rezultatams svarbiausią įtaką šiemet daro suskystintųjų dujų rodikliai. Penktuosius...

Pramonė
2019.12.06
Šaltiniai: „Saudi Aramco“ per IPO pritraukė 25,6 mlrd. USD

Biržoje debiutuojanti Saudo Arabijos valstybinė naftos bendrovė „Saudi Aramco“ ketvirtadienį nustatė pradinio...

Rinkos
2019.12.05
Skųsdama dujotiekio konkursą „MT Group“ kreipėsi į ministrą

Dujotiekio į Lenkiją vamzdynų konkursą vėl skundžianti vamzdynų tiesėja UAB „MT Group“ teigia, kad dujų...

Pramonė
2019.12.05
Eksperimentines baterijas Lietuvoje įrengs „Stiemo“

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa ir ruošiantis patikimam sistemos valdymui,...

Pramonė
2019.12.04
„Ignitis grupės“ IPO – veikiausiai jau nebe V. Šapokos rūpestis Premium 5

Rinkos specialistai vėsina lūkesčius dėl operatyvaus „Ignitis grupės“ pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO)...

Rinkos
2019.12.04
ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkai pritarė įmonių delistingavimui  2

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir...

Rinkos
2019.12.04
OPEC gali toliau laikytis prisuktų kranelių politikos

Naftą eksportuojančių šalių kartelis (OPEC) nusiteikęs pratęsti prisuktų naftos politiką.

Rinkos
2019.12.04
Atsakymas dėl „Ignitis grupės“ IPO – iki kovo pradžios 6

Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupės“ akcijų pirminio viešo siūlymo (angl. Initial public...

Rinkos
2019.12.04
Naudotis SGD terminalu bus lengviau – „Amber Grid“ 1

Naudotis Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalu nuo kitų metų bus paprasčiau, pranešė dujų...

Pramonė
2019.12.03
Pasirašytas susitarimas „Harmony Link“ paruošiamiesiems darbams

Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių vadovai pasirašė sutartį dėl 10 mln. Eur ES paramos jūrinės...

Pramonė
2019.12.03
Tretinio rezervo paslaugą kitąmet teiks Elektrėnai

Tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą visa apimtimi (475 MW) kitąmet užtikrins „Ignitis gamybos“...

Pramonė
2019.12.02
„Ignitis saulės parkai“ per kelias dienas išpardavė pusę naujo projekto

Platformoje „Ignitis saulės parkai“ gyventojams pasiūlytas antrasis nutolusių saulės elektrinių projektas,...

Pramonė
2019.12.02
JAV energetikos sekretorius R. Perry pasitraukė iš pareigų

JAV energetikos sekretorius Rickas Perry, spalį paskelbęs, kad artimiausiu laiku paliks savo postą,...

Pramonė
2019.12.02
Vilniuje daugiau kaip 2.000 ESO klientų buvo nutrūkęs elektros tiekimas

Vilniuje sekmadienį apie pietus dėl elektros linijos gedimo elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip...

Pramonė
2019.12.01
„Modus Group“ į saulės jėgainę Ukrainoje investavo 11 mln. Eur

„Modus Group“ priklausanti atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ sėkmingai įgyvendino pirmąjį...

Pramonė
2019.12.01
„Litgrid“ užbaigė pirmą sinchronizacijos projektą

Perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ užbaigė Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimo į skirstyklą...

Pramonė
2019.12.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau