Šiaurietiškomis kraujagyslėmis atitekės švediška elektra

Publikuota: 2015-10-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Gruodį pradeda veikti NordBalt“ elektros jungtis, kuri Baltijos jūros dugnu nuraizgytomis elektros kraujagyslėmis sujungs Švedijos ir Lietuvos elektros sistemas. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad kitąmet elektra Lietuvoje gali atpigti iki 13%.

Šiandien didžiausias bendras valstybinis Lietuvos ir Švedijos projektas beveik baigtas – 700 MW galios povandeninė jungtis fiziškai jau sujungė aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną sistemą. Pasaulinė energetikos bendrovė ABB jau pagamino du 453 km ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelius ir, nepaisydama aplink besisukiojančių Rusijos karo laivų, sėkmingai paklojo juos Baltijos jūros dugne.

Pertvarkytos transformatorių pastotės, sumontuoti nuolatinės srovės keitikliai Nibru vietovėje Švedijoje ir Klaipėdoje.

Bereikia atlikti jungties techninius bandymus, o nuo kitų metų pradedamas komercinis „NordBalt“ eksploatavimas. Dėl šios naujos galingos infrastruktūros, į kurią iš viso investuota apie 550 mln. Eur, šešiems milijonams Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų kelis kartus padidėja elektros tiekimo saugumas ir patikimumas.

Konkurencingesnis regionas

„NordBalt“ reikšmingas ne tik simboliškai, kaip Lietuvos ir Šiaurės Europos elektros tinklus pirmą kartą tiesiogiai sujungsiantis elektros tiltas. Visas Baltijos jūros regionas, ypač – Baltijos šalys, taps konkurencingesnis, pritraukiant naujų investicijų, auginant ekonomiką ir kartu – galimybes verslo plėtrai ir žmonių gerovei kurti. Lietuvos pramonei ši jungtis atveria galimybes rasti partnerių ir užsitikrinti energijos šaltinius visiškai naujoje, didžiulėje ir konkurencingoje elektros rinkoje“, – kalba Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „NordBalt“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

VŽ apklausti rinkos dalyviai, ekspertai, už „NordBalt“ jungties projekto įgyvendinimą atsakingi politikai daugiau ar mažiau sutaria, kad šių metų pabaigoje, vėliausiai kitų metų pradžioje, per „NordBalt“ atitekėjusi elektra įprastas „Nord Pool Spot“ (NPS) prekybos sistemos Lietuvos zonoje vyraujančias kainas nuspaus vidutiniškai 10–13%.

Mikaelio Odenbergo, Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ prezidento ir generalinio direktoriaus, teigimu, šiuo metu Švedijoje yra didžiulis elektros gamybos perteklius – per ateinančius trejus metus šalis turės galimybių eksportuoti apie 45 teravatvalandžių (TWh) energijos. Be to, Šiaurės šalių rinka pasižymi efektyviu įvairių elektros gamybos pajėgumų – hidroelektrinių, branduolinių jėgainių, vėjo parkų, organinio kuro jėgainių – deriniu, kuris užtikrina žemas elektros kainas ir leidžia pasirinkti mažiausiai aplinką teršiančius elektros gamybos variantus.

„Manau, kad artimiausiais metais „NordBalt“ bus labiau eksporto jungtis, – daugiau elektros tekės iš Švedijos į Lietuvą, taigi, trumpalaikėje perspektyvoje projektas svarbesnis Lietuvai, Latvijai, Estijai nei Švedijai. Tačiau tolimesnėje ateityje tai bus prekybinė jungtis, elektros srautai tekės į abi puses“, – prognozuoja p. Odenbergas.

Ne vien komercija

Kaip prisimena „Svenska Kraftnat“, jungties projekto pradžia nebuvo itin sklandi, o švedų energetikai abejojo dėl jungties su Baltijos šalimis perspektyvų.

„Iš pradžių „Svenska Kraftnat“ daug entuziazmo nerodė. Įmonės technologijų specialistai yra geri planuotojai, jie identifikavo kitus tarptautinius elektros jungčių projektus, kurie atrodė komerciškai patrauklesni ir duodantys bendrovei daugiau naudos“, – prisimena jis.

Vis dėlto kai kurie švedų politikai buvo kitokios nuomonės, jos prisilaikė ir p. Odenbergas, ilgametis Švedijos parlamento narys, 2006–2007 m. ėjęs Švedijos gynybos ministro pareigas, o vėliau perėjęs dirbti į bendrovę „Svenska Kraftnat“.

„Buvau įsigilinęs į kai kuriuos Baltijos jūros šalių saugumo aspektus. Puikiai supratome, kokia rimta situacija susidaro Lietuvoje, Latvijoje, iš dalies ir Estijoje, – šalys tampa visiškai priklausomos nuo rusiškos elektros. Su užsienio reikalų ministerijos žmonėmis daug kartų diskutavome apie tai, kad jei spartiname Lietuvos įsijungimą į ES, kartu versdami Lietuvą uždaryti Ignalinos AE, turime prisiimti tam tikrą atsakomybę ir padėti jai spręsti energetinės priklausomybės problemą“, – pasakoja p. Odenbergas.

Regioninis projektas

Buvo prieita nuomonė, kad Baltijos šalims galima padėti integruojant jas į Šiaurės šalių elektros rinką. Vėliau atliktoje galimybių studijoje konstatuota, kad jungtis būtų naudinga abiem šalims.

Tačiau atsirado nauja projekto komplikacija – jungties į Švediją panoro Latvija. Ši švedams įrodinėjo, esą Estija jau turi jungtį su Suomija, lietuviai netrukus statys jungtį su Lenkija, todėl Latvija liks labiausiai nuo rusiškos elektros priklausoma Baltijos valstybė.

„Nacionalistinis požiūris tapo kliūtimi jungties projektui. Iš Švedijos šį projektą matėme visai kitaip – nėra jokio skirtumo, iki kurios Baltijos šalies fiziškai bus nutiestas povandeninis kabelis, jei visi rinkos dalyviai turės lygias ir nediskriminuojančias galimybes naudotis šia jungtimi“, – aiškina įmonės „Svenska Kraftnaft“ vadovas.

Anot jo, tolesniuose pokalbiuose švedai daugiausia tai ir akcentavo – visos Baltijos šalys turi visiškai įdiegti bendrą elektros rinkos mechanizmą, taip pat reikia sustiprinti elektros tinklą kai kuriuose Latvijos regionuose.

Po trišalių Švedijos, Latvijos ir Lietuvos derybų buvo nuspręsta, kad jungtis, kaip ir planuota, bus tiesiama iš Klaipėdos, tačiau Latvija bus šio projekto partnerė. Tai, kad projektas yra regioninis, rodė ir pakeistas jungties pavadinimas – iš „SwedLit“ ji tapo „NordBalt“.

Postūmį „NordBalt“ suteikė 2009 m. balandį Baltijos šalių premjerų pasirašyta deklaracija, kuria konstatuota, kad būtina kurti bendrą efektyviai funkcionuojančią Baltijos elektros rinką, besiremiančią taisyklėmis, kurios suderintos su Šiaurės šalių elektros rinka – „Nord Pool Spot“ (NPS) mechanizmu. Per kelerius metus šis įsipareigojimas buvo įgyvendintas, elektra Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse perkama ir parduodama naudojantis NPS platforma. Sutartį dėl „NordBalt“ statybos „Litgrid“ ir „Svenska Kraftnat“ pasirašė 2010 m. pradžioje.

„Man regis, Švedijos vyriausybei ir bendrovei „Svenska Kraftnat“ tada pavyko tapti šio projekto katalizatoriais, paskatinti kooperaciją tarp Baltijos šalių, ypač tarp Lietuvos ir Latvijos. Nors „NordBalt“ faktiškai yra dviejų šalių ir jų perdavimo sistemos operatorių projektas, žvelgiant iš esmės, ideologiškai, tai yra keturių valstybių bendradarbiavimo pavyzdys“, – tvirtina p. Odenbergas.

Paties projekto įgyvendinimas, jo nuomone, yra daugiau techniniai dalykai: abiejose Baltijos pusėse dirba gabūs ir atsakingi projekto vadovai, PSO įmonės konstruktyviai bendradarbiauja, darbai atliekami, neviršijant nei numatyto laiko limitų, nei suplanuoto biudžeto.

Anot p. Virbicko, „Litgrid“ projekto sėkme dalijasi su „Svenska Kraftnat“, o bendras darbas ir naujos atsiveriančios rinkos galimybės taip pat reiškia ir glaudesnę šiaurietiškų vertybių integraciją energetikoje.

Visi sutarė, kad reikia

Visi sutarė, kad „NordBalt“ reikalinga Lietuvai. Tuo požiūriu, kad nesulaukė kritikos, šis energetikos infrastruktūros projektas labai skiriasi nuo daugumos Lietuvoje įgyvendintų ir neįgyvendintų projektų, tokių kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, nauja atominė elektrinė, skalūnų angliavandenių gavyba ar naujo dujinio bloko Elektrėnų jėgainėje statyba.

Jungties su Švedija projekto nekritikavo nei kairieji, nei dešinieji lietuvių politikai. Jį palankiai vertino su valdžios energetikos politika nesutinkantys energetikos ekspertai ir verslo grupių atstovai. Juo nesipiktino žaliųjų ar visuomenės atstovai. Nebuvo girdėti kalbų, esą jis šaliai per brangus, negriaudėjo kaltinimai, kad jis galbūt vykdomas neskaidriai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Litgrid“ pasirašė sinchronizavimui svarbią prisijungimo sutartį

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ antradienį pasirašė Baltijos šalių sinchronizavimo su...

Pramonė
2019.05.21
„Orlen“ atstovas: „Orlen“ ir „Lotos“ susijungimas sustiprins Lenkijos ekonomiką

Antros pagal dydį Lenkijos naftos įmonės „Lotos“ perėmimas, kurį planuoja įgyvendinti didžiausias šalies...

Pramonė
2019.05.21
„Litgrid“ akcininkai pritarė sinchronizavimo sutarties pasirašymui 1

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ akcininkai pirmadienį pritarė Baltijos šalių...

Pramonė
2019.05.20
Baltijos šalys ir JAV sutarė dėl formato „3+1“ energetikoje 11

Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) stiprins bendradarbiavimą energetikoje. Planuojama, kad...

Pramonė
2019.05.20
„Vitol“ valdybos pirmininkas I. Tayloras – apie sandorius su diktatoriais Premium

Ianas Tayloras – vienas turtingiausių Didžiosios Britanijos verslininkų, Karališkosios operos valdybos...

Verslo klasė
2019.05.19
„Lietuvos energijos“ pajamos šiemet augo penktadaliu iki 429 mln. Eur 2

 energetikos grupės „Lietuvos energija“ konsoliduotosios pajamos per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 429,3...

Pramonė
2019.05.17
Lietuvoje savaitgalį – dalinis elektros sistemos bandymas 1

Lietuvos elektros tinkle šeštadienį ir sekmadienį bus atliekamas dalinis sistemos bandymas. Perdavimo tinklo...

Pramonė
2019.05.17
Jungiantis su Europos tinklais Lietuva už 75 mln. Eur statys 3 kompensatorius 1

Baltijos šalims ruošiantis įgyvendinti elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą, dažnio...

Pramonė
2019.05.17
Dujų kaina gyventojams nuo liepos nesikeis

Gamtinių dujų kaina gyventojams ir kitiems buitiniams vartotojams nuo liepos...

Pramonė
2019.05.17
Ekspertai siūlo SkGD terminalą naudoti elektros ir šilumos gamybai 4

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą galima būtų panaudoti plačiau, pavyzdžiui, gaminti...

Pramonė
2019.05.16
Nešvari rusiška nafta ieško kelių į Lietuvą Premium 4

„Orlen Lietuva“ išsiuntė atgal du nešvarią rusišką naftą gabenusius tanklaivius. Chloro junginiais užteršta...

Pramonė
2019.05.16
Druskininkų SGD stotelę įrengs „MT Group“

Nuolatinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) stotelę Druskininkuose už beveik 3 mln. Eur įrengs konkursą...

Pramonė
2019.05.15
„Klaipėdos nafta“ tikisi nuo liepos sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ tikisi artimiausiu metu...

Pramonė
2019.05.15
Vyriausybė pritarė sinchronizavimo sąlygoms

Vyriausybė trečiadienį pritarė elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa dokumentui – prisijungimo...

Pramonė
2019.05.15
ES Teisingumo Teismas: Lietuvos VIAP schema turėjo valstybės pagalbos požymių

Lietuvoje 2014 m. galiojusi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) schema turėjo valstybės...

Pramonė
2019.05.15
„Achemos grupės“ EBITDA traukėsi 38% 3

Vienas didžiausių koncernų Lietuvoje „Achemos grupė“ 2018 metais uždirbo 914 mln. Eur konsoliduotų pajamų –...

Pramonė
2019.05.14
„Axis Industries“ 11 mln. Eur mažina kapitalą, pinigus išmokės akcininkams 1

Koncerno „Icor“ valdoma pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti bendrovė „Axis Industries“ 10,909...

Pramonė
2019.05.14
R. Vaitkui skirta 11.000 Eur bauda 12

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino kaltu buvusį UAB Visagino atominės elektrinės (VAE) direktorių...

Pramonė
2019.05.14
Jungtinėse Valstijose – projektas prieš „Nord Stream 2“ 7

Jungtinių Valstijų Kongresui pasiūlytas įstatymo projektas, nukreiptas prieš Baltijos jūros dugnu tiesiamą...

Verslo aplinka
2019.05.14
Suskystintos dujos išstumia „Gazprom“ Premium 8

Perteklinė suskystintų gamtinių dujų (SkGD) pasiūla, rekordiškai užpildytos požeminės Europos gamtinių dujų...

Pramonė
2019.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau