Šiaurietiškomis kraujagyslėmis atitekės švediška elektra
Šiandien didžiausias bendras valstybinis Lietuvos ir Švedijos projektas beveik baigtas – 700 MW galios povandeninė jungtis fiziškai jau sujungė aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną sistemą. Pasaulinė energetikos bendrovė ABB jau pagamino du 453 km ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelius ir, nepaisydama aplink besisukiojančių Rusijos karo laivų, sėkmingai paklojo juos Baltijos jūros dugne.
Pertvarkytos transformatorių pastotės, sumontuoti nuolatinės srovės keitikliai Nibru vietovėje Švedijoje ir Klaipėdoje.
Bereikia atlikti jungties techninius bandymus, o nuo kitų metų pradedamas komercinis „NordBalt“ eksploatavimas. Dėl šios naujos galingos infrastruktūros, į kurią iš viso investuota apie 550 mln. Eur, šešiems milijonams Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų kelis kartus padidėja elektros tiekimo saugumas ir patikimumas.
Konkurencingesnis regionas
„NordBalt“ reikšmingas ne tik simboliškai, kaip Lietuvos ir Šiaurės Europos elektros tinklus pirmą kartą tiesiogiai sujungsiantis elektros tiltas. Visas Baltijos jūros regionas, ypač – Baltijos šalys, taps konkurencingesnis, pritraukiant naujų investicijų, auginant ekonomiką ir kartu – galimybes verslo plėtrai ir žmonių gerovei kurti. Lietuvos pramonei ši jungtis atveria galimybes rasti partnerių ir užsitikrinti energijos šaltinius visiškai naujoje, didžiulėje ir konkurencingoje elektros rinkoje“, – kalba Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „NordBalt“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
VŽ apklausti rinkos dalyviai, ekspertai, už „NordBalt“ jungties projekto įgyvendinimą atsakingi politikai daugiau ar mažiau sutaria, kad šių metų pabaigoje, vėliausiai kitų metų pradžioje, per „NordBalt“ atitekėjusi elektra įprastas „Nord Pool Spot“ (NPS) prekybos sistemos Lietuvos zonoje vyraujančias kainas nuspaus vidutiniškai 10–13%.
Mikaelio Odenbergo, Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ prezidento ir generalinio direktoriaus, teigimu, šiuo metu Švedijoje yra didžiulis elektros gamybos perteklius – per ateinančius trejus metus šalis turės galimybių eksportuoti apie 45 teravatvalandžių (TWh) energijos. Be to, Šiaurės šalių rinka pasižymi efektyviu įvairių elektros gamybos pajėgumų – hidroelektrinių, branduolinių jėgainių, vėjo parkų, organinio kuro jėgainių – deriniu, kuris užtikrina žemas elektros kainas ir leidžia pasirinkti mažiausiai aplinką teršiančius elektros gamybos variantus.
„Manau, kad artimiausiais metais „NordBalt“ bus labiau eksporto jungtis, – daugiau elektros tekės iš Švedijos į Lietuvą, taigi, trumpalaikėje perspektyvoje projektas svarbesnis Lietuvai, Latvijai, Estijai nei Švedijai. Tačiau tolimesnėje ateityje tai bus prekybinė jungtis, elektros srautai tekės į abi puses“, – prognozuoja p. Odenbergas.
Ne vien komercija
Kaip prisimena „Svenska Kraftnat“, jungties projekto pradžia nebuvo itin sklandi, o švedų energetikai abejojo dėl jungties su Baltijos šalimis perspektyvų.
„Iš pradžių „Svenska Kraftnat“ daug entuziazmo nerodė. Įmonės technologijų specialistai yra geri planuotojai, jie identifikavo kitus tarptautinius elektros jungčių projektus, kurie atrodė komerciškai patrauklesni ir duodantys bendrovei daugiau naudos“, – prisimena jis.
Vis dėlto kai kurie švedų politikai buvo kitokios nuomonės, jos prisilaikė ir p. Odenbergas, ilgametis Švedijos parlamento narys, 2006–2007 m. ėjęs Švedijos gynybos ministro pareigas, o vėliau perėjęs dirbti į bendrovę „Svenska Kraftnat“.
„Buvau įsigilinęs į kai kuriuos Baltijos jūros šalių saugumo aspektus. Puikiai supratome, kokia rimta situacija susidaro Lietuvoje, Latvijoje, iš dalies ir Estijoje, – šalys tampa visiškai priklausomos nuo rusiškos elektros. Su užsienio reikalų ministerijos žmonėmis daug kartų diskutavome apie tai, kad jei spartiname Lietuvos įsijungimą į ES, kartu versdami Lietuvą uždaryti Ignalinos AE, turime prisiimti tam tikrą atsakomybę ir padėti jai spręsti energetinės priklausomybės problemą“, – pasakoja p. Odenbergas.
Regioninis projektas
Buvo prieita nuomonė, kad Baltijos šalims galima padėti integruojant jas į Šiaurės šalių elektros rinką. Vėliau atliktoje galimybių studijoje konstatuota, kad jungtis būtų naudinga abiem šalims.
Tačiau atsirado nauja projekto komplikacija – jungties į Švediją panoro Latvija. Ši švedams įrodinėjo, esą Estija jau turi jungtį su Suomija, lietuviai netrukus statys jungtį su Lenkija, todėl Latvija liks labiausiai nuo rusiškos elektros priklausoma Baltijos valstybė.
„Nacionalistinis požiūris tapo kliūtimi jungties projektui. Iš Švedijos šį projektą matėme visai kitaip – nėra jokio skirtumo, iki kurios Baltijos šalies fiziškai bus nutiestas povandeninis kabelis, jei visi rinkos dalyviai turės lygias ir nediskriminuojančias galimybes naudotis šia jungtimi“, – aiškina įmonės „Svenska Kraftnaft“ vadovas.
Anot jo, tolesniuose pokalbiuose švedai daugiausia tai ir akcentavo – visos Baltijos šalys turi visiškai įdiegti bendrą elektros rinkos mechanizmą, taip pat reikia sustiprinti elektros tinklą kai kuriuose Latvijos regionuose.
Po trišalių Švedijos, Latvijos ir Lietuvos derybų buvo nuspręsta, kad jungtis, kaip ir planuota, bus tiesiama iš Klaipėdos, tačiau Latvija bus šio projekto partnerė. Tai, kad projektas yra regioninis, rodė ir pakeistas jungties pavadinimas – iš „SwedLit“ ji tapo „NordBalt“.
Postūmį „NordBalt“ suteikė 2009 m. balandį Baltijos šalių premjerų pasirašyta deklaracija, kuria konstatuota, kad būtina kurti bendrą efektyviai funkcionuojančią Baltijos elektros rinką, besiremiančią taisyklėmis, kurios suderintos su Šiaurės šalių elektros rinka – „Nord Pool Spot“ (NPS) mechanizmu. Per kelerius metus šis įsipareigojimas buvo įgyvendintas, elektra Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse perkama ir parduodama naudojantis NPS platforma. Sutartį dėl „NordBalt“ statybos „Litgrid“ ir „Svenska Kraftnat“ pasirašė 2010 m. pradžioje.
„Man regis, Švedijos vyriausybei ir bendrovei „Svenska Kraftnat“ tada pavyko tapti šio projekto katalizatoriais, paskatinti kooperaciją tarp Baltijos šalių, ypač tarp Lietuvos ir Latvijos. Nors „NordBalt“ faktiškai yra dviejų šalių ir jų perdavimo sistemos operatorių projektas, žvelgiant iš esmės, ideologiškai, tai yra keturių valstybių bendradarbiavimo pavyzdys“, – tvirtina p. Odenbergas.
Paties projekto įgyvendinimas, jo nuomone, yra daugiau techniniai dalykai: abiejose Baltijos pusėse dirba gabūs ir atsakingi projekto vadovai, PSO įmonės konstruktyviai bendradarbiauja, darbai atliekami, neviršijant nei numatyto laiko limitų, nei suplanuoto biudžeto.
Anot p. Virbicko, „Litgrid“ projekto sėkme dalijasi su „Svenska Kraftnat“, o bendras darbas ir naujos atsiveriančios rinkos galimybės taip pat reiškia ir glaudesnę šiaurietiškų vertybių integraciją energetikoje.
Visi sutarė, kad reikia
Visi sutarė, kad „NordBalt“ reikalinga Lietuvai. Tuo požiūriu, kad nesulaukė kritikos, šis energetikos infrastruktūros projektas labai skiriasi nuo daugumos Lietuvoje įgyvendintų ir neįgyvendintų projektų, tokių kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, nauja atominė elektrinė, skalūnų angliavandenių gavyba ar naujo dujinio bloko Elektrėnų jėgainėje statyba.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas ir grįžti prie visiško valstybės valdymo. Koks tai procesas, ką tai reiškia valstybei ir akcininkams, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Klaipėdoje veikianti „Švyturys Brewery“ alaus darykla nuo šiol visą savo veiklai reikalingą elektros energiją užtikrins iš Radviliškio rajone esančios vėjo jėgainės, priklausančios bendrovei „Saulė vėjas“. Pagal sutartį jėgainė daryklai tieks 554 MWh žaliosios energijos – metinius poreikius atitinkantį kiekį. Šis žingsnis leis iki minimumo sumažinti anglies dvideginio emisijas ir dar labiau sustiprinti tvarios gamybos principus.
Besibaigiant dosniems valstybiniams įsipareigojimams supirkti žaliąją energiją, gamintojai dairosi vertę kuriančių elektros supirkimo kontraktų. Turintiems saulės elektrines ryškėja ir dar viena dilema: kaip išlaikyti pelningą veiklą, supirkimo kainoms vis dažniau balansuojant ant nulinės ar net neigiamos ribos.
Netrukus rugsėjis – mėnuo, kai komerciniai dujų vartotojai turi pranešti dujų tiekėjui savo didžiausią planuojamą suvartoti dienos dujų kiekį. To nepadarius arba suprognozavus netiksliai, gresia ženkliai permokėti, perspėja energetikos bendrovės „Enefit“ ekspertai.
Jungties su Švedija projekto nekritikavo nei kairieji, nei dešinieji lietuvių politikai. Jį palankiai vertino su valdžios energetikos politika nesutinkantys energetikos ekspertai ir verslo grupių atstovai. Juo nesipiktino žaliųjų ar visuomenės atstovai. Nebuvo girdėti kalbų, esą jis šaliai per brangus, negriaudėjo kaltinimai, kad jis galbūt vykdomas neskaidriai.
