Šiaurietiškomis kraujagyslėmis atitekės švediška elektra

Publikuota: 2015-10-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Gruodį pradeda veikti NordBalt“ elektros jungtis, kuri Baltijos jūros dugnu nuraizgytomis elektros kraujagyslėmis sujungs Švedijos ir Lietuvos elektros sistemas. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad kitąmet elektra Lietuvoje gali atpigti iki 13%.

Šiandien didžiausias bendras valstybinis Lietuvos ir Švedijos projektas beveik baigtas – 700 MW galios povandeninė jungtis fiziškai jau sujungė aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną sistemą. Pasaulinė energetikos bendrovė ABB jau pagamino du 453 km ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelius ir, nepaisydama aplink besisukiojančių Rusijos karo laivų, sėkmingai paklojo juos Baltijos jūros dugne.

Pertvarkytos transformatorių pastotės, sumontuoti nuolatinės srovės keitikliai Nibru vietovėje Švedijoje ir Klaipėdoje.

Bereikia atlikti jungties techninius bandymus, o nuo kitų metų pradedamas komercinis „NordBalt“ eksploatavimas. Dėl šios naujos galingos infrastruktūros, į kurią iš viso investuota apie 550 mln. Eur, šešiems milijonams Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų kelis kartus padidėja elektros tiekimo saugumas ir patikimumas.

Konkurencingesnis regionas

„NordBalt“ reikšmingas ne tik simboliškai, kaip Lietuvos ir Šiaurės Europos elektros tinklus pirmą kartą tiesiogiai sujungsiantis elektros tiltas. Visas Baltijos jūros regionas, ypač – Baltijos šalys, taps konkurencingesnis, pritraukiant naujų investicijų, auginant ekonomiką ir kartu – galimybes verslo plėtrai ir žmonių gerovei kurti. Lietuvos pramonei ši jungtis atveria galimybes rasti partnerių ir užsitikrinti energijos šaltinius visiškai naujoje, didžiulėje ir konkurencingoje elektros rinkoje“, – kalba Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „NordBalt“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

VŽ apklausti rinkos dalyviai, ekspertai, už „NordBalt“ jungties projekto įgyvendinimą atsakingi politikai daugiau ar mažiau sutaria, kad šių metų pabaigoje, vėliausiai kitų metų pradžioje, per „NordBalt“ atitekėjusi elektra įprastas „Nord Pool Spot“ (NPS) prekybos sistemos Lietuvos zonoje vyraujančias kainas nuspaus vidutiniškai 10–13%.

Mikaelio Odenbergo, Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ prezidento ir generalinio direktoriaus, teigimu, šiuo metu Švedijoje yra didžiulis elektros gamybos perteklius – per ateinančius trejus metus šalis turės galimybių eksportuoti apie 45 teravatvalandžių (TWh) energijos. Be to, Šiaurės šalių rinka pasižymi efektyviu įvairių elektros gamybos pajėgumų – hidroelektrinių, branduolinių jėgainių, vėjo parkų, organinio kuro jėgainių – deriniu, kuris užtikrina žemas elektros kainas ir leidžia pasirinkti mažiausiai aplinką teršiančius elektros gamybos variantus.

„Manau, kad artimiausiais metais „NordBalt“ bus labiau eksporto jungtis, – daugiau elektros tekės iš Švedijos į Lietuvą, taigi, trumpalaikėje perspektyvoje projektas svarbesnis Lietuvai, Latvijai, Estijai nei Švedijai. Tačiau tolimesnėje ateityje tai bus prekybinė jungtis, elektros srautai tekės į abi puses“, – prognozuoja p. Odenbergas.

Ne vien komercija

Kaip prisimena „Svenska Kraftnat“, jungties projekto pradžia nebuvo itin sklandi, o švedų energetikai abejojo dėl jungties su Baltijos šalimis perspektyvų.

„Iš pradžių „Svenska Kraftnat“ daug entuziazmo nerodė. Įmonės technologijų specialistai yra geri planuotojai, jie identifikavo kitus tarptautinius elektros jungčių projektus, kurie atrodė komerciškai patrauklesni ir duodantys bendrovei daugiau naudos“, – prisimena jis.

Vis dėlto kai kurie švedų politikai buvo kitokios nuomonės, jos prisilaikė ir p. Odenbergas, ilgametis Švedijos parlamento narys, 2006–2007 m. ėjęs Švedijos gynybos ministro pareigas, o vėliau perėjęs dirbti į bendrovę „Svenska Kraftnat“.

„Buvau įsigilinęs į kai kuriuos Baltijos jūros šalių saugumo aspektus. Puikiai supratome, kokia rimta situacija susidaro Lietuvoje, Latvijoje, iš dalies ir Estijoje, – šalys tampa visiškai priklausomos nuo rusiškos elektros. Su užsienio reikalų ministerijos žmonėmis daug kartų diskutavome apie tai, kad jei spartiname Lietuvos įsijungimą į ES, kartu versdami Lietuvą uždaryti Ignalinos AE, turime prisiimti tam tikrą atsakomybę ir padėti jai spręsti energetinės priklausomybės problemą“, – pasakoja p. Odenbergas.

Regioninis projektas

Buvo prieita nuomonė, kad Baltijos šalims galima padėti integruojant jas į Šiaurės šalių elektros rinką. Vėliau atliktoje galimybių studijoje konstatuota, kad jungtis būtų naudinga abiem šalims.

Tačiau atsirado nauja projekto komplikacija – jungties į Švediją panoro Latvija. Ši švedams įrodinėjo, esą Estija jau turi jungtį su Suomija, lietuviai netrukus statys jungtį su Lenkija, todėl Latvija liks labiausiai nuo rusiškos elektros priklausoma Baltijos valstybė.

„Nacionalistinis požiūris tapo kliūtimi jungties projektui. Iš Švedijos šį projektą matėme visai kitaip – nėra jokio skirtumo, iki kurios Baltijos šalies fiziškai bus nutiestas povandeninis kabelis, jei visi rinkos dalyviai turės lygias ir nediskriminuojančias galimybes naudotis šia jungtimi“, – aiškina įmonės „Svenska Kraftnaft“ vadovas.

Anot jo, tolesniuose pokalbiuose švedai daugiausia tai ir akcentavo – visos Baltijos šalys turi visiškai įdiegti bendrą elektros rinkos mechanizmą, taip pat reikia sustiprinti elektros tinklą kai kuriuose Latvijos regionuose.

Po trišalių Švedijos, Latvijos ir Lietuvos derybų buvo nuspręsta, kad jungtis, kaip ir planuota, bus tiesiama iš Klaipėdos, tačiau Latvija bus šio projekto partnerė. Tai, kad projektas yra regioninis, rodė ir pakeistas jungties pavadinimas – iš „SwedLit“ ji tapo „NordBalt“.

Postūmį „NordBalt“ suteikė 2009 m. balandį Baltijos šalių premjerų pasirašyta deklaracija, kuria konstatuota, kad būtina kurti bendrą efektyviai funkcionuojančią Baltijos elektros rinką, besiremiančią taisyklėmis, kurios suderintos su Šiaurės šalių elektros rinka – „Nord Pool Spot“ (NPS) mechanizmu. Per kelerius metus šis įsipareigojimas buvo įgyvendintas, elektra Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse perkama ir parduodama naudojantis NPS platforma. Sutartį dėl „NordBalt“ statybos „Litgrid“ ir „Svenska Kraftnat“ pasirašė 2010 m. pradžioje.

„Man regis, Švedijos vyriausybei ir bendrovei „Svenska Kraftnat“ tada pavyko tapti šio projekto katalizatoriais, paskatinti kooperaciją tarp Baltijos šalių, ypač tarp Lietuvos ir Latvijos. Nors „NordBalt“ faktiškai yra dviejų šalių ir jų perdavimo sistemos operatorių projektas, žvelgiant iš esmės, ideologiškai, tai yra keturių valstybių bendradarbiavimo pavyzdys“, – tvirtina p. Odenbergas.

Paties projekto įgyvendinimas, jo nuomone, yra daugiau techniniai dalykai: abiejose Baltijos pusėse dirba gabūs ir atsakingi projekto vadovai, PSO įmonės konstruktyviai bendradarbiauja, darbai atliekami, neviršijant nei numatyto laiko limitų, nei suplanuoto biudžeto.

Anot p. Virbicko, „Litgrid“ projekto sėkme dalijasi su „Svenska Kraftnat“, o bendras darbas ir naujos atsiveriančios rinkos galimybės taip pat reiškia ir glaudesnę šiaurietiškų vertybių integraciją energetikoje.

Visi sutarė, kad reikia

Visi sutarė, kad „NordBalt“ reikalinga Lietuvai. Tuo požiūriu, kad nesulaukė kritikos, šis energetikos infrastruktūros projektas labai skiriasi nuo daugumos Lietuvoje įgyvendintų ir neįgyvendintų projektų, tokių kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, nauja atominė elektrinė, skalūnų angliavandenių gavyba ar naujo dujinio bloko Elektrėnų jėgainėje statyba.

Jungties su Švedija projekto nekritikavo nei kairieji, nei dešinieji lietuvių politikai. Jį palankiai vertino su valdžios energetikos politika nesutinkantys energetikos ekspertai ir verslo grupių atstovai. Juo nesipiktino žaliųjų ar visuomenės atstovai. Nebuvo girdėti kalbų, esą jis šaliai per brangus, negriaudėjo kaltinimai, kad jis galbūt vykdomas neskaidriai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
B. Gatesas ir Europos Komisija 100 mln. Eur rems švarias technologijas 4

Europos Komisija ir Billo Gateso fondas „Breakthrough Energy“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl jungtinio...

Energetika
2018.10.20
Krovininis reisas Černobylis–Astravas Premium 7

33 000 MW. Toks buvo paskutinis Černobylio ketvirtojo reaktoriaus galios rodiklis, užfiksuotas valdymo...

Verslo klasė
2018.10.20
„Klaipėdos naftos“ bunkeriavimo laivas atvyks vėliau

Didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SkGD) bunkveriavimo laivas „Kairos“ išplaukė iš laivų...

Energetika
2018.10.19
„Klaipėdos naftos“ vadovas: įtampos daug, tačiau žiūrime į tai kaip į cikliškumą 5

Naftos produktų bei suskystintų dujų terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas pastaruoju metu smukusią...

Rinkos
2018.10.19
„NordBalt“ išėjo ir sugrįžo, kainų tendencijos liko Premium

Į rikiuotę anksčiau, nei planuota, grįžusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ atvėrė kelią į...

Energetika
2018.10.19
Traukiasi ESO Paslaugų tarnybos direktorius 16

Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybos nario ir Paslaugų tarnybos direktoriaus pareigų...

Vadyba
2018.10.18
„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų

UAB „Lietuvos energija“ inovacijų pritraukimo praktikas iš įmonių grupės bendrovių buria po viena vėliava ir...

Energetika
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo 2

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Didėja viršutinės elektros skirstymo kainų ribos

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė didesnes nei šiemet elektros energijos...

Energetika
2018.10.17
Seimo ekonomistai ir energetikai lankėsi SkGD terminale 1

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nariais...

Energetika
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Latvija nenori lietuviams mokėti priteistų milijonų Premium 2

Latvijai, tikėtina, nepavyks panaikinti „E energijai“ palankaus tarptautinio arbitražo sprendimo dėl 3,7 mln.

Energetika
2018.10.17
„Danpower Baltic“ turi naują vadovę 11

Atsinaujinančios energetikos UAB „Danpower Baltic“ generaline direktore paskirta Aušra Ignotaitė.

Vadyba
2018.10.17
„Klaipėdos nafta“ į aplinkos apsaugą investuos 8 mln. Eur

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) aplinkos apsaugos institucijoms bei Klaipėdos miesto bendruomenėms pateikė...

Energetika
2018.10.16
Atnaujintas „Litgrid“ ir „Achemos“ ginčas dėl skolos 2

Teismas atnaujino elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ginčą dėl...

Pramonė
2018.10.15
Prognozuojama elektros rinkos kaina – penktadaliu didesnė 1

Kitais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozuojama elektros energijos...

Energetika
2018.10.15
Energetikos ministerija su „Danpower“ aptars investicijas į elektromobilių įkrovos stoteles 1

Energetikos ministras ir Vokietijos bendrovės „Danpower“ atstovai antradienį aptars elektromobilių įkrovos...

Energetika
2018.10.15
Vokietijai ir Austrijai vėjo ir saulės nepakaks, dairosi į „žaliąsias“ dujas Premium 1

Vokietijos ir Austrijos energetikos atstovai atkreipia dėmesį į šalyse kylančius iššūkius siekiant visą...

Energetika
2018.10.15
Europoje auga šilumos siurblių paklausa

Šilumos siurblių Europos rinkoje pardavimai didėja ketverius metus iš eilės, o iš viso Europos šalyse jau...

Energetika
2018.10.13
Perspėja: brangių energetinių išteklių laikai sugrįžo 3

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (TEA) teigia, kad yra susirūpinusi dėl dramatiškai...

Rinkos
2018.10.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau