Kaip sukurti efektyvią įmonės valdybą: svarbiausios gairės

Ekspertas pateikia keletą įžvalgų, kurios gali padėti sukurti veiksmingą, efektyvią valdybą įmonėje.  Einant šiuo keliu, pasak G. Mažeikos, visų pirma svarbu atsakyti į klausimą – ką įmonės valdyba veiks, kokią realią vertę kurs įmonės savininkams ir vadovybei. „Jei valdybos funkcijos ir atsakomybės nėra aiškiai suvokiamos, ji gali pradėti dubliuoti įmonės vadovo funkcijas, užsiimti nereikšmingų, operatyvinės veiklos (ne valdybos lygio) klausimų sprendimu. Natūralu, kad tokios valdybos veikla ilgainiui nusiviliama“, – pažymi G. Mažeika.

Pagrindinė valdybos misija

Pagrindinis valdybos uždavinys – kartu su vadovybe parengti su akcininkais suderintą veiklos strategiją ir užtikrinti jos efektyvų įgyvendinimą. Kitus valdybai tenkančius uždavinius diktuoja jau pati strategija. Parengus ir pasitvirtinus strategiją, vadovui suteikiami reikiami įgaliojimai bei resursai, ir valdyba prižiūri, kaip sekasi įgyvendinti strategiją. „Gerų bendrų rezultatų pasiekiama tuomet, kai valdybos nariai įsitraukia į strategijos rengimą ir jos įgyvendinimo priežiūrą, dalyvauja strateginėse diskusijose ir sesijose, tačiau taip pat aiškiai suvokia, kad už strategijos įgyvendinimą atsakingas yra vadovas“, – paaiškina ekspertas.

Anot jo, kuo vadovui ir administracijai geriau sekasi, tuo mažiau rūpesčių kyla valdybai. Ir kuo prasčiau sekasi vadovui, jei nevykdoma strategija, nepasiekiami finansiniai tikslai – valdybos įsitraukimas turi didėti.

Svarbu sutarti dėl darbo modelio

Kitas svarbus žingsnis – sutarti dėl  valdybos darbo modelio ir atsakingai laikytis šio susitarimo. Vienas iš pirmųjų valdybos darbotvarkės klausimų – valdybos darbo reglamento patvirtinimas. Jame numatoma, kokius klausimus valdyba svarsto, ką tvirtina, o kam tik pritaria, kokios yra valdybos narių teisės ir pareigos, kaip yra organizuojami valdybos posėdžiai, formuojama darbotvarkė, priimami sprendimai ir pan.

G. Mažeika rekomenduoja parengti valdybos darbo planą metams į priekį. „Tarkime, valdyba renkasi kartą per mėnesį, taigi galima iš anksto, pagal metinį planą, numatyti, kokie klausimai kada bus sprendžiami. Žinoma, visko į priekį nenumatysi, bet baziniai klausimai būna aiškūs, o jei aplinkybės kinta – darbo planą galima periodiškai pakoreguoti“,  – sako pašnekovas.

Taip minėtų bazinių klausimų – įmonės veiklos rezultatų peržiūra. Svarbu sutarti, kaip ji bus atliekama – kokia forma, kokie rodikliai bus peržiūrimi. Taip pat būtina kas mėnesį peržiūrėti įmonės strateginių projektų portfelį.

„Neatlikus šių darbų – nepatvirtinus darbo reglamento, nesudarius metinio plano – valdybos veikla galiausiai gali tapti chaotiška ar apskritai nunykti“, – sako G. Mažeika. 

Tinkama valdybos sudėtis

Kone svarbiausia gerai veikiančios valdybos sąlyga – tinkama jos sudėtis. G. Mažeika primygtinai pataria: valdyboje turi būti bent vienas narys, turintis gerosios darbo efektyviai veikiančioje valdyboje patirties.   

„Dažnai tai būna nepriklausomas valdybos narys, padedantis susitarti dėl valdybos funkcijų ir atsakomybių, pasiūlantis tinkamą valdybos darbo reglamentą, užtikrinantis jo atsakingą laikymąsi. Kalbu apie nepriklausomą narį, kadangi patirtis rodo, jog savininkai, verslą įkūrusios šeimos nariai dažnai nėra dirbę gerai veikiančioje valdyboje, taigi kyla rizika, kad jie tiesiog išradinės dviratį“, – sako ekspertas.

Valdybos nariui tenka didelė atsakomybė – už savo sprendimus jis prisiima materialinę atsakomybę, todėl joks patyręs, atsakingas nepriklausomas valdybos narys nesielgs lengvabūdiškai.

Nepriklausomi valdybos nariai įmonei gali būti itin naudingi savo ekspertinėmis žiniomis – pavyzdžiui, finansų valdymo, finansavimo pritraukimo (jei vykdoma verslo plėtra) srityse. Tarkime, jei įmonė nori vykdyti plėtrą Švedijoje – būtų logiška rasti nepriklausomą valdybos narį, turintį toje šalyje patirties, kontaktų, ryšių. Pasak G. Mažeikos, nepriklausomi valdybos nariai gali sukurti labai didelę vertę, tačiau juos reikia tinkamai pasirinkti ir panaudoti jų potencialą.

„Mano požiūris paprastas: nepriklausomi valdybos nariai turi kurti realią apčiuopiamą naudą. Beje, nepriklausomas narys neturi įsikurti valdyboje „amžiams“. Po tam tikro laikotarpio, atlikęs savo misiją – sustygavęs efektyviai veikiantį valdybos modelį, perdavęs savo patirtį, turimus naudingus ryšius – jis gali atsitraukti. Per ilgai užsibuvęs nepriklausomas valdybos narys – tarsi pobūvyje užsisėdėjęs svečias, jau nelabai smagu, bet šeimininkas dėl mandagumo jo neišprašo“, - palygina G. Mažeika.

„Mažeika ir partneriai“ savininkų atsitraukimo ir valdybų veiklos praktikos grupės vadovas įžvelgia teigiamą tendenciją Lietuvoje – savininkai vis labiau supranta valdybų naudą, siekia pakylėti veiklą į aukštesnį kokybinį lygį, netgi vyksta tam tikras valdybų veiklos atgimimas.

„Geri poslinkiai – akivaizdūs. O sekant išvardintais kertiniais valdybos kūrimo ir veiklos faktoriais, jūsų valdybos veikla bus efektyvi ir labai prasminga“, – teigia G. Mažeika.