Meniu kaupiantiesiems pensijai: ne visi fondai sukurti vienodai

Antrosios pakopos pensijų fondai dar neseniai džiaugėsi rekordiniais rezultatais, pasiektais 2024 m. Bendrai gyventojų antrojoje pakopoje sukauptas turtas praėjusių metų pabaigoje pasiekė 9,1 mlrd. Eur. 

6,2 mlrd. Eur iš jų sudaro tiesioginės įmokos, o 2,9 mlrd. Eur – uždarbis.

Pensijų fondų valdytojų veikla yra palyginti griežtai reglamentuota, tad teikiamos paslaugos iš pažiūros atrodo labai panašios.

Tačiau galimybes tobulinti Lietuvos pensijų sistemą nagrinėjantys danų ekspertai pažymi, kad Lietuvoje veikiančios pensijų fondų valdymo bendrovės, laikydamosi nustatytų rėmų, geba pasiūlyti produktų, paremtų skirtingomis investavimo filosofijomis.

Taip pat skiriasi ir jų pasiekiami rezultatai, taikomi mokesčiai.

Tiesa, ne visą šią informaciją yra lengva surasti, susisteminti ir paaiškinti.

VŽ jau rašė, kad Tarptautinė darbo organizacija (ILO), bendradarbiaudama su Europos Komisija (EK) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiuo metu vykdo projektą „Techninė parama transformuojant egzistuojančią valstybės administruojamą ir finansuojamą pensijų sistemą Lietuvoje“.

ILO projektą administruoja, o jį vykdo ekspertai iš Danijos.

Kaip jau anksčiau paaiškino SADM, 2024 m. rudenį pradėtas projektas bus vykdomas iki 2026 m. sausio. Pirmoji dalis – esamos situacijos ataskaita – jau yra parengta, ir nors ji nėra vieša, su jos turiniu pavyko susipažinti ir VŽ.

Skirtumai

Pensijų fondų paslaugas teikia šešios bendrovės: didžiųjų bankų „Swedbank investicijų valdymas“ ir „SEB investicijų valdymas“, Šiaulių banko „SB Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ ir 2022 m. veiklą pradėjęs „Goindex“.

Jos visos teikia iš pažiūros panašią paslaugą – „standartinius“ gyvenimo ciklo fondus. Tačiau, pažiūrėjus atidžiau, skirtumų netrūksta.

„Pavyzdžiui, „Goindex“ mažina rizikos lygį vėliau ir greičiau nei konkurentai, o „Allianz“ imasi šiek tiek mažesnės rizikos jaunesniems kaupėjams. Be to, yra aiškūs skirtumai tarp to, kiek rizikos bendrovės prisiima vyriausiems kaupėjams, kai jų santaupos yra arti ar jau pasiekusios piką“, – teigiama studijoje.

[infogram id="b720e3a6-a3b8-4691-b101-cf3a190fda20" prefix="4A5" format="interactive" title="Copy: Rinkos: PF 4 metų rezultatai 250225"]

Be to, fondų valdytojai laikosi skirtingų investavimo strategijų. Pavyzdžiui, „Luminor“ deda ryškesnį akcentą investicijoms augančiose rinkose, „SB Asset Management“ daugiau investuoja privačiose rinkose, „Goindex“ siūlo pasyvaus investavimo strategiją, SEB kreipia daugiau dėmesio į investicijų tvarumą (ESG).

„Tad fondai turi skirtingus siūlymus toje pačioje gyvenimo ciklo fondų prieigoje, apibrėžtoje įstatymu“, – konstatuoja tyrėjai.

Visa ši informacija yra vieša, tik ne visai lengvai pasiekiama. Jie pažymi, kad Lietuvos bankas (LB) duomenis surenka ir publikuoja, tačiau jie reikalauja papildomo apdorojimo.

„Su skirtumais tarp bendrovių taupantieji gali susipažinti, – pažymi ILO ekspertai. – Iš principo, jiems tereikia pakankamai pasidomėti, žinoti, kur informacijos ieškoti, ir gebėti ją apdoroti.“

„Tačiau tai yra labai aukšta kartelė bet kokiais standartais“, – teigia jie.

Veiklos rezultatų lyginimas

Du klientams svarbiausi lyginamieji aspektai – tai fondo uždirbama grąža ir jo taikomi mokesčiai.

„Fondų veiklos rezultatai (absoliučiais ir santykiniais skaičiais) gali būti matuojami įvairiais matais“, – nurodo danų ekspertai.

Juos galima matuoti lyginant su konkrečiais indeksais, kitais fondais pensijų kaupimo sistemoje ar panašiais investiciniais fondais.

VŽ periodiškai – kas ketvirtį – jau publikuoja pensijų fondų veiklos rezultatus ir lygina juos tarpusavyje. Metodas nėra be trūkumų, nes tai yra palyginti trumpo laikotarpio situacijos apžvalgos. 

Anot studijos rengėjų, net ir laikotarpis nuo 2019 m. neleidžia įvertinti viso pensijų fondų investicinio ciklo rezultatų.

„Kita vertus, asmenys turi laisvę kilnoti savo kapitalą tarp skirtingų fondų, todėl jei kai kurie fondai pasirodo prasčiau (ar lyginamojo indekso, ar kitų fondų atžvilgiu), gyventojai gali pakeisti fondų valdytoją ar fondą“, – teigiama studijoje.

Lyginimas su panašiais tarptautiniais fondais taip pat yra problemiškas, nes fondų valdomo turto Lietuvoje ir kitur pasaulyje dydžiai smarkiai skiriasi.

„Tradicinis investavimo sėkmės matas yra stebėjimas, kaip fondai pasirodė, palyginti su jų lyginamaisiais indeksais“, – dėsto tyrėjai.

Tiesa, dauguma fondų nuo savo lyginamųjų indeksų per pastaruosius ketverius metus (didžiausias LB pateikiamas laikotarpis) atsilieka.

[infogram id="9a7a3073-fd5b-40ff-b129-08f25aa27c2f" prefix="5tU" format="interactive" title="Rinkos: PF II rezultatai lyginamieji 250225"]

„Vertinant, ar fondai tinkamai atliko savo vaidmenį sistemoje, nepakankami rezultatai (vidutiniškai), palyginti su jų pačių nustatytais lyginamaisiais indeksais, nėra geri. Rinkos kyla ir krinta, o ketverių metų investavimo laikotarpis yra trumpas, tačiau verta susimąstyti, kad vidutiniai rezultatai, palyginti su lyginamuoju indeksu, nebuvo šiek tiek geresni“, – teigiama ILO studijoje.

VŽ paklausti fondų valdytojai tokį atsilikimą nuo lyginamųjų indeksų per pastaruosius ketverius metus aiškina keliais aspektais.

„Lyginamasis indeksas yra rinkos rodiklis, kuris nuo realaus investicinio portfelio ar pensijų fondo skiriasi tuo, kad nepatiria jokių išlaidų, – paaiškina Paulius Kabelis, „SEB investicijų valdymas“ vadovas. – O pensijų fondai turi tam tikrą fiksuotą valdymo mokestį, taip pat investuoja į priemones, kurios turi savo valdymo mokestį, patiria prekybos kaštus ir pan.“

Nors dalis rezultato priklauso ir nuo investavimo strategijų, kaip didžiausios „kaltininkės“ įvardinamos akcijų rinkos. Su tokiu augimu, kokį popandeminiais metais demonstravo jos, nespėjo jokie bent kiek diversifikuoti fondai – nei privačios rinkos, nei alternatyvios turto klasės, nei didelių pajamingumų obligacijos.

„Istoriškai alternatyvių turto klasių grąža yra panaši ar net didesnė už likvidžių akcijų rinkų, tačiau per pastaruosius penkerius metus akcijų rinkos generavo maždaug 14% grąžą, todėl visos alternatyvios investicijos lėmė dalį atsilikimo nuo lyginamojo indekso, nes uždirbo mažiau“, – paaiškina P. Kabelis.

Tiesa, jis pažymi, kad šios investicijos atliktos tikintis 9–10% grąžos per ilgą laikotarpį, „tad jos iš esmės atitiko mūsų lūkesčius“.

Nepasiteisino ir sprendimai rizikingiausiuose pensijų fonduose dalį turto investuoti į 7%, 8% ar net 10% pajamingumą turinčias obligacijas, tiesa, šios investicijos turėtų naudos atnešti per visą ekonominį ciklą.

Nuo lyginamojo indekso tolino ir taktiniai sprendimai tam tikrais momentais sumažinti itin koncentruotą augimą patiriančio JAV IT sektoriaus įmonių akcijų alokaciją ir daugiau investuoti į kitus sektorius ar regionus.

Žemyn traukė ir grynieji, tenkinantys fondo poreikį iki 0,5% turto laikyti grynaisiais.

„Atsilikimą nuo lyginamojo indekso daugiausia lemia privačios rinkos, – paaiškina Regimantas Valentonis, „SB Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas. – Pernai atsiliko, nes sunku buvo pavyti taip augančias viešąsias rinkas. Tačiau ilgesnio periodo, pavyzdžiui, ketverių metų, vaizdas visai kitoks.“

Visgi, rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvos pensijų fondų valdytojai pasiekia geresnių rezultatų vyresnio amžiaus pensijų kaupėjams. Tai paaiškinama tuo, kad mūsų regiono obligacijų rinkos neša didesnę grąžą nei Vakarų Europa.

„Kalbant apie konservatyvius pensijų fondus, čia turime kitą situaciją, nes didesnė obligacijų dalis yra nukreipta į vietos obligacijų rinkas, kur turime didelę kompetenciją. Vietos rinkose taip pat turime didesnius pajamingumus, galime dalyvauti pirminiuose obligacijų platinimuose ir vykdyti aktyvesnį investicijų valdymą. Dėl to konservatyvūs fondai lenkia savo lyginamuosius indeksus“, – paaiškina P. Kabelis.

Jam pritaria ir R. Valentonis: „Valdymo įmonės dažniausiai pasirenka platų Europos obligacijų indeksą arba valstybinių ir įmonių obligacijų indeksus ir dalį lėšų nukreipia į Lietuvos, Baltijos šalių ar Vidurio Europos obligacijas, kur pajamingumai yra 30–200 bazinių punktų didesni nei Vakarų Europos. O įmonių obligacijų indekso, kuris atspindėtų Centrinės ir Rytų Europos įmonių obligacijų judėjimą, nėra.“

Fondų mokesčiai

Pensijų fondų taikomų mokesčių srityje situacija paprastesnė. Jiems yra taikomos įstatymo numatytos lubos ir dauguma valdytojų taiko būtent tokius – 0,5% visiems fondams, išskyrus turto išsaugojimo fondą, kuriam taikomas 0,2% mokestis.

Kiek išsiskiria „Luminor“, taikantis atitinkamai 0,49% ir 0,19% mokesčius.

„Goindex“ taiko 0,44% mokestį trims jauniausiems fondams, 0,45% mokestį keturiems vėlesniems ir 0,18% mokestį savo turto išsaugojimo fondui.

„Swedbank“ dar 2024 m. vasarį tapo pirmuoju pensijų fondų valdytoju, perkopusiu 2,5 mlrd. Eur valdomo turto ribą, o tai jį įpareigoja fondų mokesčius mažinti nuo 0,5% iki 0,4% vidutinės metinės turto vertės.

„Tai, kad visos bendrovės yra pasiekusios didžiausią leistiną bendrąjį atskaitymo dydį arba yra labai arti jo, turėtų kelti minčių. Tačiau bus įdomu stebėti, kas vyks rinkoje, nes „Swedbank“ dabar gali taikyti tik 0,4% mokestį, ir kaip tai atsilieps „Swedbank Asset Management“ ir kitų pensijų kaupimo bendrovių bendrųjų atskaitymų rodiklių pokyčiams“, – teigiama ILO ataskaitoje.