VU fondas akcijas perka atsargiai ir pirmenybę teikia alternatyvoms

Per 2024 m. ateities poreikiams rėmėjų lėšas investuojantis neliečiamojo kapitalo fondas uždirbo 10,3%, o portfelis pasiekė beveik 9,5 mln. Eur.

Didžiausią grąžą, beveik 19%, fondas skaičiavo iš investicijų į išsivysčiusių šalių akcijas, kurios sudaro kone trečdalį portfelio. Tokią pačią dalį užimančios obligacijų investicijos, priklausomai nuo fiksuoto pajamingumo priemonių rūšies, sugeneravo po 4–8% grąžos, o didžiausia dalis, alternatyvios investicijos, atnešė daugiau kaip 9% grąžą.

„Dviženklės grąžos rezultatą vertiname palankiai, ypač atsižvelgdami į plačiai diversifikuotą portfelį su nemažai konservatyvių elementų ir ženkliai augusią kapitalo bazę per metus, kai gaunamas lėšas reikėjo vis naujai įdarbinti“, – rezultatą komentuoja Justinas Noreika, VU fondo direktorius.

Atsargiai su akcijomis

Rėmėjų įnašų sulaukiantis fondas ir toliau reguliariai, maždaug po 150.000–200.000 Eur, juos nukreipia į akcijų rinką. Vasarą fondas išnaudojo beveik 10% kritimą akcijų rinkose pildydamasis viso pasaulio akcijų ETF vienetų, kaip įvardija vadovas, „neįprastai sau“.

„Pirkti pasaulio akcijų indeksą per globalų kritimą yra gana populiari praktika tarp valdytojų, nes tokiu būdu mažesnė tikimybė nepataikyti prognozuojant atšokimą, palyginti su konkretaus regiono įsigijimu“, – argumentuoja J. Noreika.

Rinkoms atšokus, toliau fondas akcijų turto klasėje lėšas kreipė tik į JAV akcijas, privengdamas Europos dėl konservatyvių perspektyvų.

Tiesa, ir toliau investicijos JAV biržose atliekamos pasitelkiant lygiasvorį S&P 500 indeksą sekantį ETF, o tai sumažina priklausomybę nuo didžiųjų technologijų akcijų, kurios sudaro didelę koncentraciją įprastiniame pagal kapitalizaciją sukonstruotame indekse, kainų pokyčių. Šio būdo valdyti rizikai, užaugus technologijų akcijų įverčiams, fondas ėmėsi dar prieš metus.

„Tikėtina, kad itin geros pastarųjų metų akcijų grąžos yra paimtos iš ateities“, – argumentuoja J. Noreika.

Su atsargumu akcijų rinkose, pirmiausia JAV, investuojama ne tik valdant technologijų akcijų riziką, tačiau ir akcijų turto klasei skiriamą alokaciją. Pagal investavimo strategiją fondas akcijų turto klasei gali skirti nuo 20% iki 60% portfelio. Ilgalaikė išsivysčiusių ir besivystančių rinkų akcijų alokacija numatyta ties 35%, o šiuo metu šios fondo investicijos sudaro apie 30% portfelio.

„Nesimažinti proporcijos drastiškiau skatina stiprus momentumas, bendros pozityvios nuotaikos akcijų rinkose, galinčios persikelti iš euforijos technologijose į platesnius sektorius, taip pat mūsų konservatyvesnė akcijų alokacija, turinti mažiau jautrumo pastaruoju metu labiausiai brangusioms akcijoms. Visgi realu, kad artimiausiais ketvirčiais akcijų dalis portfelyje palaipsniui mažės, didesnę dalį naujų rėmėjų įnašų planuojant įdarbinti alternatyviose investicijose ir obligacijose“, – sako J. Noreika.

Žiūrėdami uždarbio už technologijų akcijų ribų valdytojai metų pabaigoje pirmą kartą investavo į mažos kapitalizacijos JAV akcijas, pasitelkdami jų indeksą „Russell 2000“ sekantį ETF.

Mažesnės kapitalizacijos kompanijos esą turėtų labiau išlošti iš ekonomikos atsigavimo, mažinamų palūkanų ir Donaldo Trumpo žadamo vietos rinkos skatinimo, įsitikinę valdytojai.

„Šiuo metu JAV mažos kapitalizacijos indekse yra rekordiškai didelis, apie 40%, nuostolingai dirbančių įmonių skaičius, dėl to pastarąjį dešimtmetį „Russell 2000“ reikšmingai atsiliko nuo pagrindinio S&P 500, o dar labiau nuo „nuostabiojo septyneto“ pastaruosius kelerius metus. Visgi, vertinant kelis dešimtmečius, mažos kapitalizacijos akcijos istoriškai generavo aukštesnę grąžą nei S&P 500, – dėsto fondo direktorius. – Tad realu, kad ciklas anksčiau ar vėliau gali apsiversti, o mums, kaip ilgalaikiam investuotojui, šiandien atrodo geras įėjimo į mažos kapitalizacijos kompanijas taškas. Be to, valdydami rizikas, čia matome mažesnį kritimo potencialą nei labiausiai brangusiame technologijų segmente.“

Alternatyvios investicijos

Šių metų pradžioje pateikti VU fondo grąžų duomenys yra preliminarūs, mat dar gali pasikeisti, kai su mėnesio kito uždelsimu atkeliaus nelistinguojamų investicijų vertės ir jų pokyčiai. Šios investicijos yra iš fondo aktyviai didinamos alternatyvių investicijų dalies.

Atsargiai žiūrėdami į akcijų perspektyvas fondo valdytojai prioritetą teikia alternatyvioms investicijoms, kurios gali sugeneruoti artimą akcijoms ilgalaikę grąžą ir dar su mažesniu kintamumu.

Ši turto klasė universiteto fondo portfelyje pasiekė 37%, dar atsilieka nuo didžiausių JAV universitetinių fondų, kurių portfeliuose alternatyvios investicijos: privatus kapitalas, rizikos kapitalas, privati skola, NT ir kiti realieji turtai, vidutiniškai sudaro apie 54%. Kur kas mažesnio dydžio VU fondas ilguoju laikotarpiu taikosi į 40–45%.

Judėdamas link šios proporcijos, per praėjusius metus fondas įdarbino beveik 1,9 mln. Eur, iš kurių 0,5 mln. Eur nukeliavo į atviro tipo privataus kapitalo ir skolos fondą, kuris leidžia VU fondui reguliariai įdarbinti lėšas ir bet kada jas išsiimti.

„Vienas didžiausių privačių fondų valdytojų pasaulyje mums pritaikė mažesnę investavimo sumos kartelę ir atitinkamai palankesnį valdymo mokestį kaip augančiam universiteto fondui“, – sako J. Noreika. Šis fondas taikosi į 10–12% metinę grąžą.

Dar daugiau kaip 1 mln. Eur fondas panaudojo didinti investicijoms privačios skolos turto klasėje. Daugiau kaip pusė sumos nukreipta į „vieno didžiausių privačios skolos valdytojų Europoje“ fondą (vėlgi, su valdytojo, priimančio investuotojus nuo 5 mln. Eur, išimtimi), investuojantį antrinėje šios turto klasės rinkoje (angl. secondaries), kurioje su nuolaida perkami kitų privačios skolos fondų vienetai.  

„Mes jau kurį laiką ieškojome galimybių didinti pozicijas privačios skolos rinkoje, kuri įprastai yra stabilesnė už daugelį kitų turto klasių ir mažiau koreliuoja su akcijų rinka, tad stiprina portfelio diversifikaciją. Be to, nors palūkanų aplinka ir krentanti, skolinimo kaštai išlieka gana aukšti, kad privati skola galėtų pasiūlyti patrauklią, akcijų rinkų istoriniams vidurkiams artimą ar net vos didesnę grąžą“, – didinamą alokaciją privačios skolos turto klasėje argumentuoja J. Noreika.

Įsigytas fondas siekia uždirbti 10–13% metinę grąžą.

Likusi suma nukreipta į dviejų biržoje listinguojamų privataus kapitalo ir privačios skolos valdytojų akcijas, kurių pavadinimų fondas neatskleidžia.

„Investicijos labiau nišinės. Viena investicija yra listinguojama viena iš kelių didelio valdytojo valdomų investavimo bendrovių, kuri koncentruojasi į privačios skolos investicijas, daugiausia JAV. Kita – listinguojamas privataus kapitalo fondas (angl. investment trust), investuojantis į technologinius ir paslaugų verslus Europoje“, – užsimena J. Noreika.

Argumentuojama, kad biržoje esančių valdytojų akcijos suteiks likvidumo ir lankstumo nukreipti lėšas į privačias rinkas, sulaukus naujų rėmėjų įplaukų.

Obligacijos

Antrojoje metų pusėje VU fondas daugiau kaip 1 mln. Eur skyrė obligacijoms, kad tik jų dalis atitiktų nusistatytas proporcijas. Du kartus pirkta Lietuvos Vyriausybės obligacijų ir Pietryčių Europos vyriausybinių obligacijų, kurios teikia aukštesnį pajamingumą už Lietuvos, tačiau, kalbėdami apie Lietuvos Vyriausybės popierius, investiciją valdytojai argumentuoja siekiu palaikyti vietos rinką.

Šiuo argumentu paremta ir 100.000 Eur investicija į Lietuvos gynybos obligacijas, kurios generuoja mažesnį pajamingumą už Lietuvos Vyriausybės obligacijas.

„Bendro portfelio rezultatui tai pasijaus tik per maždaug 0,01 proc. punkto, – sako J. Noreika, argumentuodamas pirkimą, kuriuo „siekiama palaikyti tokių vertybinių popierių idėją ir prisidėti prie dar vieno visuomeninio tikslo“. – Šalies gynybos finansavimas yra esminė sąlyga ir universiteto klestėjimui.“

Metų antrojoje pusėje fondas dukart įsigijo vietos įmonių obligacijų per viešus siūlymus. Tiesa, kurių įmonių obligacijų įsigytos, fondas neatskleidžia.  

„Tai buvo vieši siūlymai, pritraukę gerokai didesnę paklausą nei pasiūlą. Emisijos iš vienų labiausiai žinomų, ilgamečių ir patikimų žaidėjų vietos rinkoje su stipriais akcininkais“, – užsimena J. Noreika.

Fondas taikosi pirkti „saugesnes, kokybiškesnes“ obligacijas.

„Nerizikuojant dėl vieno kito papildomo procento palūkanų. Strategija pasiteisino, atsižvelgiant į neseniai įvykusius vietinių rizikingesnių obligacijų įsipareigojimų nevykdymus“, – sako J. Noreika.

Per antrąjį pusmetį fondas sutarė dėl daugiau kaip 1,5 mln. Eur paramos iš Juozapavičių, Stabingių, Žabolių šeimų ir Rūtos Grušnienės. Pridėjus Kanados lietuvių Kazlauskų palikimo dalį, per praėjusius metus VU fondas išaugo rekordine, didesne nei 5 mln. Eur suma, iki 9,5 mln. Eur. 10 mln. Eur dydį valdytojai tikisi peržengti artimiausiais ketvirčiais.