9,5% palūkanų „Žalvario“ obligacijų siūlyme intrigą kelia vienas klausimas

Kaip jau pranešta, viešą obligacijų siūlymą trijose Baltijos šalyse įgyvendina Lietuvos atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“. Bendrovė 2 m. laikotarpiui sieks pasiskolinti iki 5 mln. Eur, siūlydama investuotojams 9,5% metines fiksuotas palūkanas, mokamas kas ketvirtį. 

Siūlomos obligacijos yra 1.000 Eur nominalios vertės. Siūlymas baigiasi šį trečiadienį, 13 val. 

„Žalvaris“ daugiausiai užsiima švino baterijų, amortizatorių, tepalų, kuro, oro filtrų, padangų, naftos ir kitų autotransporto atliekų surinkimu, perdirbimu.  

Viena didžiausių atliekų tvarkymo sektoriaus bendrovių Lietuvoje turi daugiau kaip 4.000 klientų. Praėjusiais metais bendrovė sutvarkė 63.000 t ir 180 rūšių atliekų.

Per praėjusius metus bendrovės pajamos, palyginti su 2022 m., mažėjo 6%, iki 20,14 mln. Eur. Pernai uždirbta 3,62 mln. Eur EBITDA pelno, kuris buvo didžiausias per bendrovės veiklos istoriją.

Pernykštis veiklos pelnas, palyginti su ankstesniais metais, beveik padvigubėjo iki 2,88 mln. Eur. Grynasis pelnas pernai augo nuo 1,07 mln. Eur iki 2,36 mln. Eur. Tiesa, pernykščius rezultatus didino ir gauta draudimo išmoka.

„Pramonės ir automobilių remonto bei priežiūros įmonės sudaro didžiąją dalį mūsų klientų, todėl taip – ekonominiai ciklai daro tam tikrą įtaką įmonės veiklos rezultatams, tačiau mes žinome, kaip valdyti veiklą, krentant mūsų klientų veiklos apimtims, – „Verslo žinioms“ pasakoja Vitoldas Sapožnikovas, „Žalvario“ direktorius. – Per paskutinius ketverius metus turėjome COVID pandemiją, kurios metu autoservisai veiklas minimizavo – automobiliai stovėjo garažuose ir atliekų „nekūrė“. Taip pat karo Ukrainoje iššūkiai, kurie stipriai paveikė skirtingus mūsų klientus. Dėl karo dalis klientų atsisakė Rytų rinkų, mažino gamybos apimtį, kas yra tiesiogiai susiję su atliekų srautų mažėjimu, tačiau mes sėkmingai susitvarkėme net ir su šiais iššūkiais.“

Anot vadovo, ekonomikos augimą indikuojančios prognozės emitentui „leidžia tikėtis veiklos apimčių augimo“.

43% bendrovės klientų sudaro pramonės įmonės, 24% – automobilių servisai, 29% – kiti klientai, 4% – viešasis sektorius, tiesa, iš pastarojo surenkamas atliekų kiekis ir gaunamos pajamos yra didesnės nei iš automobilių servisų, nurodoma informacijoje investuotojams.  

„Žalvaris“ yra B2B segmento žaidėjas, todėl viešieji pirkimai nėra kritiniai mūsų veiklos rezultatams. Kiekvienais metais pajamos iš šio segmento sudaro 5–7% mūsų pajamų“, – komentuoja V. Sapožnikovas.  

Bendrovės valdomas įmonės turtas siekia 11,6 mln. Eur, nuosavas kapitalas – 5,5 mln. Eur.

Akcininkai

Emitento vienintelis akcininkas yra ribotos atsakomybės bendrovė „Indust Circular Limited“, registruota Kipre. Vienintelis pastarosios akcininkas yra „GREN Holdings Limited“, kurios akcininkas yra fondai ir investicinės bendrovės „Abris CEE Mid-Market Fund II LP“, „Abris CEE Mid-Market Fund II-A LP“, „Generali Financial Holdings FCP-FIS“, „57 Stars Green Holdings LLC“, „Edgeborough Co-Investments LP“. 

Į lenkų privataus kapitalo investuotojų rankas nuo 1991 m. veikiantis „Žalvaris“ perėjo 2023 m., kai bendrovę įsigijo Vidurio ir Rytų Europos integruoto atliekų perdirbimo bendrovė „Green Group“.

Bendrovės savininkų struktūra vien iš privataus kapitalo investuotojų vertintina teigiamai iš obligacijų investuotojų pozicijos, bent jau taip atrodo Tautvydui Marčiulaičiui iš investicijų valdymo įmonės „Milvas“, kuri siūlymu susidomėjo ir dalį obligacijų siekia įsigyti į savo baltiškų įmonių obligacijų fondą „Baltic Corporate Bond Fund“.

„Įsigijimo sandoris tik įvyko ir dabar yra toje fazėje, kai privatus kapitalas stengiasi auginti tą verslą, jį integruoti. Tai yra pozityvu, nes yra privataus kapitalo veiklos ciklo pradžioje. Mes visada vertiname palankiai, jeigu yra būtent pradžioje“, – komentuoja T. Marčiulaitis.  

Su privataus kapitalo investuotojų užnugariu bendrovė jau pradėta auginti – šiemet sausį „Žalvaris“ užbaigė akumuliatorių perdirbėjo UAB „Ecoologus“ įsigijimą, sausį įsigyta Latvijos plastiko perdirbėja „Grindplast“.

Lėšų panaudojimas

Pritrauktas lėšas bendrovė planuoja panaudoti investiciniams projektams, įskaitant priešgaisrinės apsaugos sistemos įrengimą, kitiems verslo poreikiams. Dar 1 mln. Eur bus panaudoti išsimokėti dividendams. 

Emitento vadovas patikina, kad dalies obligacijomis pritrauktų lėšų išmokėjimas dividendais susijęs su atsiskaitymu su buvusiais bendrovės savininkais.

„Pagal sudarytą „Žalvario“ akcijų pirkimo sutartį buvo numatytas dalinis mokėjimas už bendrovės pasiektus 2023 m. rezultatus. Rezultatas buvo pasiektas, todėl atsirado prievolė atlikti paskutinį mokėjimą. Esami akcininkai priėmė sprendimą šiam mokėjimui panaudoti dividendus, gautus iš „Žalvario“, – paaiškino V. Sapožnikovas.

Privataus kapitalo investuotojų sprendime T. Marčiulaitis patikina nematąs nieko keisto.

„Dažniausia tai yra ne pirminėje veiklos ciklo stadijoje, kaip tik pabaigoje, prieš pardavimą, kai įmonė jau subrendusi ir privatus kapitalas iš jos nusiima derlių. Bet šiuo atveju tai yra tiesiog earnoutas buvusiems akcininkams“, – sako kapitalo rinkų specialistas.

Bendrovės vadovybė pripažįsta, kad yra sudėtinga įvertinti, kaip priešgaisrinės sistemos įdiegimas prisidės prie verslo augimo, tačiau argumentuoja būtinybe mažinti gaisro riziką.

„Gaisro nuostoliai yra nepalyginami su jokiais kitais. Be to, įsigaliojo nauji gaisrinės saugos reikalavimai atliekų tvarkytojams, pagal kuriuos nuo 2026 m. gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas pavojingųjų atliekų tvarkytojai privalo turėti.

Dėl trumpo įdiegimo termino ir mažos priešgaisrinių sistemų projektuotojų–rangovų pasiūlos, šių sistemų kainos auga kiekvieną dieną. Investicijos į priešgaisrines sistemas mums yra veiklos tęstinumo klausimas. Tikimės, kad įdiegtos sistemos padės gauti palankesnes draudimo bendrovių sąlygas veiklos ir kitiems privalomiems draudimams“, – sako V. Sapožnikovas.  

Bendrovė jau yra įdiegusi veikiančią stacionarią gaisro gesinimo sistemą Kaune, Vilniuje tikisi sistemą pradėsiant veikti šių metų pabaigoje – kitų pradžioje. Kituose „Žalvario“ skyriuose šiuo metu vyksta sistemų projektavimo darbai.

„Obligacijų platinimo metu dalį pritrauktų lėšų numatoma skirti investicijoms į atliekų perdirbimą ir produktų gamybą. Apie projektus, kurie dabar guli ant stalo nepasakosiu, nes informacijos paviešinimas gali pakenkti konkurenciniam pranašumui ateityje“, – sako vadovas.

„Verslo žinių“ šaltinių žiniomis, bendrovė buvo bankų vertinama palankiai ir atrodė patraukli bankiniam finansavimui, tačiau finansuotis pasuko į kapitalo rinką.

Tai yra bene vienintelis faktas, kuris kelia klausimų „Milvas“ valdytojams, nusprendusiems negausiai sudalyvauti viešame obligacijų siūlyme.

„Šiaip viskas bendrai atrodo tvarkingai ir gerai. Tik tiek, kad tokio tipo finansavimas yra akivaizdžiai bankinis, ir mums nėra iki galo aišku, kodėl įmonė ne iš banko skolinasi, o būtent per obligacijas, – stebisi T. Marčiulaitis. – Lengvas bankinis finansavimas būtų tikrai pigesnis.“ 

Emitentas argumentuoja siekiu susikurti finansavimosi kanalus iš skirtingų šaltinių, kas esą taptų derybiniu svertu ateityje derantis su bankais. Tai esą „padės įmonei efektyvinti savo skolą“, mano bendrovės vadovas.

„Nėra paslaptis, kad galimybė diversifikuoti finansavimosi šaltinius yra didelė vertybė mūsų regione. Jau kuris laikas sekame kapitalo rinkų tendencijas ir matome kaip sparčiai auga investuotojų susidomėjimas įmonių skolos vertybiniais popieriais“, – aiškina V. Sapožnikovas.

Bendrovės atstovai į „Verslo žinių“ klausimą dėl obligacijų išpirkimo šaltinių mini veiklos generuojamą pinigų srautą, kuris esą leis išpirkti obligacijas. Neatmetamas ir jau paminėtas bankinis refinansavimas.

Užtikrinimo priemonė, kovenantai

Siūlomos obligacijos yra užtikrintos pirminiu emitento 100% akcijų įkeitimu. Bendrovės akcininkų nuosavybė praėjusių metų pabaigoje buvo įvertinta 5,56 mln. Eur.

„Manau, investuotojai turi pakankamai žinių, kad nustatytų įmonės vertę pagal mūsų pateiktus duomenis. Mano asmeniniu vertinimu, užstato dydis kelis kartus viršija siekiamą pritraukti sumą“, – į „Verslo žinių“ klausimą, kaip investuotojams įsivertinti siūlomos užtikrinimo priemonės vertę, atsakė V. Sapožnikovas.

100% bendrovės akcijų įkeitimas bent T. Marčiulaičio pernelyg neįtikino, nors ir yra geriau nei „tuščio SPV“, kaip apibūdinamos projektinės bendrovės.

„Nes tiesiog ten nėra aišku, kas ir kodėl būtų (prireikus realizuoti užtikrinimo priemonę – VŽ). Jeigu su technika įmonė negeneruoja pinigų, tai klausimas – ar įmonės vadovybės čia problemos, ar technikos problemos, kur tą techniką realizuoti, už kiek, kaip, – svarsto investicijų valdytojas. – Čia tiek daug klausimų ir tiek daug teisinių niuansų, kad užstato vertė yra neapibrėžta. Ir apie ją kalbėti labai sudėtinga.“

Finansiniuose kovenantuose emitentė įsipareigoja, kad grynosios skolos ir EBITDA pelno santykis bus ne didesnis kaip 3,5, palūkanų padengimo koeficientas, arba tai, kiek EBITDA pelnas viršija palūkanų sąnaudas, bus ne mažesnis kaip 2. Įsipareigojama laikytis, kad nuosavo kapitalo koeficientas bus ne mažesnis kaip 30%.

Šių metų pirmo pusmečio pabaigoje grynosios skolos ir EBITDA santykis siekė 1,42, tuo metu nuosavo kapitalo koeficientas siekė 44%.

Skolinimosi kaina

Kalbintas T. Marčiulaitis investuotojams siūlomas palūkanas apibūdino kaip sąžiningas.

Į vietos kapitalo rinką ateinanti atliekų tvarkymo bendrovė suteikia progą vietos obligacijų investuotojams dar labiau diversifikuotis portfelį nuo NT ir finansų sektoriaus žaidėjų.

Tačiau tai nebus vienintelis atliekų perdirbimo sektoriaus žaidėjas vietos kapitalo rinkoje.

Antai praėjusiais metais pasiskolinusi 3 metams už 9% į biržoje obligacijas paleido „Ecoservice“ savininkė Latvijos atliekų tvarkytoja „Eco Baltia“, kurios pagrindiniai akcininkai yra privataus kapitalo fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

„Jas („Eco Baltia“ – VŽ) seniau leido, ten truputį kitokia kainodara buvo. Bet turbūt taip, taikoma į tą sritį ir kad investuotojams būtų suprantama ir panašu atrodytų“, – svarsto T. Marčiulaitis.