„Longo Group“ obligacijų siūlyme įspėjama paisyti svarbaus principo

Kaip jau pranešta, Latvijos naudotų automobilių prekybininkė „Longo Group“ įgyvendina viešą obligacijų siūlymą, kuriame 3 m. siekia pasiskolinti 10 mln. Eur, siūlydama investuotojams 10% fiksuotas metines palūkanas, kurias žadama mokėti kas mėnesį.  

100 Eur nominalios vertės obligacijų siūlyme gali dalyvauti ir mažmeniniai Lietuvos, Latvijos, Estijos investuotojai.

Siūlomos obligacijos užtikrintos kontroliuojamų bendrovių Latvijoje ir Lietuvoje turtu.

Bendrovė skolinasi refinansuoti lapkričio 30 d. sukankančią 3 mln. Eur obligacijų emisiją ir banko „Citadele“ suteiktą paskolą bei apyvartinio kapitalo poreikiams finansuoti.

Automobilius surandanti, paruošianti, parduodanti ir garantinį aptarnavimą teikianti „Longo Group“ veikia Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

„Vienas pagrindinių mūsų verslo aspektų yra rinkos dydis. Skaičiuojame, kad naudotų automobilių rinkos dydis Baltijos šalyse siekia daugiau kaip 4 mlrd. Eur per metus, su didele fragmentacija konkurencinėje aplinkoje. Įspūdinga yra tai, kad, nepaisant to, kad „Longo“ yra didžiausias naudotų automobilių prekybininkas, mūsų skaičiuojama rinkos dalis yra apie 1%. Taigi yra daug augimo potencialo, kurį numatėme nuo pat pradžių“, – šią savaitę vykusiame vebinare investuotojams sakė Edgaras Cerpas, „Longo Group“ valdybos pirmininkas.

Jis pateikia pavyzdį Čekijoje ir Suomijoje, kur panašūs prekybininkai sugebėjo pasiekti 8–10% naudotų automobilių rinkos dalis.

„Tai nutiko kaimyninėse šalyse. Nematome, kodėl Baltijos šalys ir Lenkija negalėtų būti tokioje aplinkoje. Tai yra didelės galimybės, kurių ir siekiame“, – aiškino jis.

Augti bendrovė planuoja plėsdama tinklą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Šiuo tikslu įmonė šią vasarą įsigijo automobilių paruošimo centrą Panevėžyje, kuris nekilnojamojo turto (NT) ekspertų įvertintas 1,49 mln. Eur. 

„Longo Group“ tikisi išauginti metines pajamas nuo dabartinių beveik 48 mln. Eur iki 160 mln. Eur 2028-aisiais, kas sudarytų 3–4% Baltijos naudotų automobilių prekybos rinkos dalies.

„Praėjusiais metais pokyčius automobilių rinkoje išnaudojome konsolidacijai, pagerinti ekonomijai ir dabar esame pasiruošę naujam plėtros etapui“, – tikino bendrovės valdybos pirmininkas.

Lietuva yra didžiausia bendrovės rinka, kurioje surenkama 48% pajamų, toliau Latvija su 27%, Estija su 20%, Lenkijoje, kurioje tik pradedama veikti, sugeneruojama 5%.

43% automobilių bendrovė parduoda su paskola.

„Be naudotų automobilių pardavimų, gauname pajamų iš komisinių už bendradarbiavimą su finansuotojais ir draudimo bendrovėmis“, – sakė vadovas. Šios pajamos sudaro 5%.

„Ir daugeliu atvejų mes talkininkaujame šiose transakcijose“, – patvirtino E. Cerpas.

Bendrovės Stebėtojų tarybos pirmininkas ir didžiausias akcininkas su 45% yra Aigaras Kesenfeldas, kurio interesai Baltijos šalyse apima tokias bendroves kaip „Eleving Group“, „DelfinGroup“, „Mintos“ ir kitos vartojimo kreditavimo sektoriaus bendrovės.

„Mano akimis, kaip žiūrima į „Mogo“ („Eleving Group“ prekių ženklas – VŽ), taip reiktų žiūrėti ir į šį verslą. Tik šita įmonė mažesnė ir agresyvesnė. Čia ir yra esminiai skirtumai. Akcininkai tie patys, stebėtojų taryba ta pati. Verslo modelis toks pats, kaip „Mogo“, tik mažesnis ir agresyviau augantis. Tai yra Aigaro klasika“, – per daug nesileisdamas į detales siūlymą apibūdino kapitalo rinkos profesionalas, nenorėjęs būti cituojamas.

„Verslo žinios“ jau rašė apie ne vieną „Eleving Group“ obligacijų siūlymą ir neseniai įvykusį viešą akcijų siūlymą, po kurio latvių transporto ir vartojimo kredituotoja, veikianti įvairiose Europos ir Afrikos šalyse, debiutavo Rygos ir Frankfurto akcijų biržose, bei kitų A. Kesenfeldo kontroliuojamų įmonių kapitalo pritraukimus vietos rinkoje.

„Emitento žingsnis logiškas – akcininkas jau nekart sėkmingai naudojasi kapitalo rinkų teikiamais privalumais, tad jam turėtų pavykti ir šįkart“, – komentuoja Domas Klimavičius, kapitalo rinkų specialistas ir ilgametis finansų makleris.

Tiesa, pašnekovas įspėja įsivertinti diversifikacijos aspektą.

„Čia lyg ir turime netipinę, su NT nesusietą, emisiją, bet, jei jūs taip pat esate „Eleving“, „DelfinGroup“ ir kitų įmonių akcininkas arba kreditorius, vargu ar norėsite įsitraukti šią emisiją į portfelį“, – nurodo D. Klimavičius.

Nuostolinga veikla

Per praėjusius metus bendrovė pajamas augino 3,5%, iki 47,8 mln. Eur. Šių metų pirmojo pusmečio pardavimai, palyginti su laikotarpiu prieš metus, mažėjo 8%, iki 22,6 mln. Eur.

Pernykštis EBITDA pelnas augo 13%, iki 1,69 mln. Eur, pusmečio – 9%, iki 0,62 mln. Eur.

Tačiau apatinėje pelno (nuostolio) ataskaitos eilutėje pusantrų metų šviečia neigiamas rezultatas. Per 2023 m. patirta 0,53 mln. Eur nuostolio, šių metų pirmąjį pusmetį – 0,35 mln. Eur.

„Daug investavome į plėtrą – atvėrėme duris į Lenkiją 2022 m. pabaigoje, taigi 2023 m. vyko pagrindinė plėtra, ir mes patyrėme startavimo kaštus. 2023 m. grynasis nuostolis teprilygo 1% nuo pajamų, taigi manėme, kad tokiomis aplinkybėmis yra gerai plėsti geografiją. Esame užtikrinti, kad su augančiomis pajamomis ir naujomis atsargomis, kurioms ir reikia kapitalo, galime sparčiai auginti EBITDA, kad padengtume palūkanų sąnaudas ir pasiekti grynąjį pelną, – sakė E. Cerpas, primindamas, kad 2021 m. ir 2022 m. „Longo“ buvo pelningi.

Bendrovės finansų vadovė aiškina, kad obligacijų investuotojams grynasis pelnas nėra aktualus ir verčiau žiūrėti pelno rodiklio prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, kuris dvigubai viršija palūkanų sąnaudas.

„Mūsų EBITDA komfortabiliai padengia mūsų skolų aptarnavimo kaštus. Ir planuojama, kad taip tęsis ateityje“, – vebinare investuotojams aiškino Darta Keršule, „Longo Group“ CFO.

„EBITDA auga, į paskutinę eilutę daug reikšmės nedėčiau dėl sparčios plėtros“, – sutinka D. Klimavičius.

EBITDA sudaro apie 3% nuo pajamų.

„Mūsų veikla organizuojama didesnėms pardavimų apimtims, kas reiškia, kad, kai tik sulauksime papildomo kapitalo plėtrai ir mūsų pajamos pradės augti, EBITDA marža irgi augs – augimas bus ne tik absoliučia išraiška. Tikimasi šio rodiklio gerėjimo“, – tikino finansų direktorė.

Užtikrinimas ir įsipareigojimai

Viešai siūloma nauja obligacijų emisija yra užtikrinta. Bendrovė tikina, kad šiuo metu užtikrinimo priemonių vertė dvigubai viršija skolą.

„Obligacijos yra užtikrintos mūsų „Longo Group“ kontroliuojamų bendrovių turtu, kas reiškia automobilių atsargas ir NT, kurį įsigijome Lietuvoje (automobilių aptarnavimo centras Panevėžyje – VŽ)“, – nurodo finansų vadovė.

Tiesa, minimas pastatas Panevėžyje NT konsultantų įmonės „Newsec“ yra įvertintas 1,49 mln. Eur. Pirmojo pusmečio pabaigoje bendrovės turimos prekės pardavimui ir žaliavos siekė 12,8 mln. Eur.

„Užstatas gal iš pirmo žvilgsnio atrodo prastai, bet manau, kad jis daug greičiau – ir su mažesne nuolaida –  realizuojamas nei tipinių emisijų, kur, pavyzdžiui, turime įkeistą NT, kurį, norint greitai ir rinkos kaina realizuoti, kiltų keblumų“, – įvertino D. Klimavičius.

„Longo Group“ turi pasitvirtinusi prospektą 20 mln. Eur obligacijų emisijai, šįkart platinamos obligacijos yra pirmoji emisijos dalis.

Kovenantuose bendrovė yra įsipareigojusi išlaikyti bent 1,2 palūkanų padengimo koeficientą, kuris šiuo metu viršija 2.

Nuosavas kapitalas siekia 53%, įsipareigojama, kad nuosavybė išliks ne mažiau 30%.

Į Baltijos ir Skandinavijos bendrovių obligacijas investuojantis fondas „Baltic Corporate Bond Fund“ šiame siūlyme nedalyvauja.

„Mes stengiamės eiti į dideles, kuo likvidesnes emisijas, iš šito sektoriaus Baltijos šalyse esame išsirinkę „Eleving Group“ kaip tikslinę įmonę, į ją investuojame ir poreikio krepšelyje turėti daugiau panašių įmonių, tik su mažesniu likvidumu, nematome“, – „Verslo žinioms“ sakė Tautvydas Marčiulaitis, fondą valdančios įmonės „Milvas“ fondų valdytojas.

„Manau, kad emisija investuotojams turėtų patikti, nebent yra subjektyvių nuomonių dėl akcininkų, – reziumuoja D. Klimavičius. – Net ir maksimaliai užskolinus, rodikliai palyginus atrodo neblogai.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Paslaptingas latvis verslininkas, praturtėjęs iš greitųjų paskolų, Baltijos biržose traukia investuotojų milijonus