2024-11-14 11:00

„Svarbu! Rytoj – aukšta elektros kaina!“: kodėl padažnėjo kainų šuoliai

Atsinaujinanti energetika mažina elektros kainą, bet skatina kintamumą

Elektros perdavimo linija. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Elektros perdavimo linija. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nors vidutiniškai elektra šiemet kiek pigesnė nei pernai, buitiniai vartotojai vis dažniau gauna pranešimus apie aukštas elektros kainas konkrečiomis kitos dienos valandomis. Tai ne atsitiktinumas, o tendencija, kurios pabaigos nematyti, – elektra pinga, bet valandiniai šuoliai dažnėja.

Šiemet vidutinės elektros kainos Lietuvos elektros biržoje formuojasi šiek tiek mažesnės nei pernai. Tačiau vartotojams, turintiems išmaniąją elektros apskaitą, sąskaitos gali būti apskaičiuojamos kitaip – pavalandžiui. O čia paveikslas elektros rinkose yra kiek kitoks.

VŽ skaičiavimu, šiemet sausį–spalį valandų, kai elektros kainos yra didesnės nei 150 Eur/MWh (0,15 Eur/kWh prieš tinklo ir kitus mokesčius), buvo mažiau nei pernai.

Pernai tokių valandų buvo 946. Įvertinę, kad 2023 m. sausis–spalis buvo trumpesnis (vasaris šiemet turėjo 29 dienas, o pernai – 28-ias), galime pažymėti ir santykinį dydį – minėtosios 946 valandos sudaro 12,76% viso laikotarpio.

Šiemet tokių valandų buvo mažiau – 779, arba 10,47% viso laiko.

Tačiau staigesni elektros kainų šuoliai šiemet dažnesni nei pernai. 2023 m. sausį–spalį elektros kaina virš 200 Eur/MWh kilo 189 kartus (2,55%). Tuo pačiu laikotarpiu šiemet taip nutiko 337 kartus (4,53%).

Dar aukščiau, iki 300 Eur/MWh ir daugiau, elektros kaina kopė atitinkamai 21 valandą 2023 m. (0,28% laiko) ir 87 valandas šiemet (1,17%).

Tokį kainų šuoliavimą lemia auganti elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių.

„Atsinaujinančių išteklių gausa energetikoje yra mūsų, kaip valstybės, kryptis ir labai teigiamas pokytis, tačiau jis atneša ir naujų iššūkių, su kuriais turime dorotis, – komentuoja Martynas Giga, elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas. – Tai pirmiausia labai didelis kintamumas, nenuspėjamumas, didžiuliai kainų skirtumai per dieną.“

Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad spalį Lietuvoje buvo pagaminta 59% vartotojams reikalingos elektros (per visus 10 mėnesių – 62%). Didžiausią vaidmenį čia ir toliau vaidino žalioji elektros gamyba: vėjo elektrinės pagamino 27,5%, saulės elektrinės – 7,9% suvartotos elektros energijos.

Vasarą saulės elektrinių indėlis būna nepalyginamai didesnis – joms geriausią mėnesį, birželį, jose buvo pagaminta 26,37% šalies vartotojams reikalingos elektros.

M. Giga pažymi, kad elektros gamyba iš saulės ir vėjo yra netolygi ir dažnai nesutampa su vartojimu, o tai kontroliuoti leidžiančios priemonės kol kas ribotos.

Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Martynas Giga, „Elektrum Lietuvos“ vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Vieną akimirką galime turėti elektros perteklių ir neigiamas kainas, o kitą – susidurti su dideliu jos trūkumu ir poreikiu įjungti brangias dujines elektrines, o tai automatiškai didina kainas“, – paaiškina „Elektrum Lietuvos“ vadovas.

Vartotojai įpročių nekeičia

Pastaruoju metu informacija apie kainų šuolius užtvindė elektros teikėjų programėles įsidiegusiųjų vartotojų telefonus.

„Svarbu! Rytoj – aukšta elektros kaina!“ – įspėja „Ignitis“.

Dovilė Morkvėnaitė, „Ignitis“ Elektros didmeninės prekybos departamento vadovė, pabrėžia, kad elektros energijos birža yra stipriai veikiama meteorologinių reiškinių. Orų pokyčius paros ar kelių parų perspektyvoje atspindi ir elektros kaina.

Tačiau vartotojams tai sukuria ir galimybių.

„Reaguodami į kintančias elektros energijos kainas ir būdami lankstūs – perkeldami savo energijos vartojimą į kitas paros valandas ar dienas –  vartotojai gali sutaupyti reikšmingas pinigų sumas ir šios sumos ateityje vis didės, nes kainos skirtumai tarp skirtingų paros valandų augs“, – konstatuoja ji.

Dovilė Morkvėnaitė, „Ignitis“ elektros didmeninės prekybos departamento vadovė. Bendrovės nuotr.
Dovilė Morkvėnaitė, „Ignitis“ Elektros didmeninės prekybos departamento vadovė. Bendrovės nuotr.

M. Giga teigia, kad pranešimų apie kainų šuolius funkciją turi ir jo vadovaujamos bendrovės išmanioji programėlė.

„Jų tikslas iš esmės geras – informuoti ir kviesti keisti vartojimo įpročius. Tik klausimas, ar vartotojai reaguoja į tokias žinutes, ar brangiomis valandomis mažina, riboja vartojimą“, – sako M. Giga.

Jis pažymi, kad kol kas aktyvaus vartotojų įsitraukimo į šiuos procesus nematyti, vartotojai lieka prie senų įpročių ir nesileidžia į pigių valandų medžioklę. Visgi, kuo toliau, tuo tokių pranešimų bus gaunama daugiau.

„Ateityje matysime vis didesnę valandinių kainų dinamiką – turėsime daug pigių ir daug labai brangių valandų, nes atsinaujinančios gamybos vis daugės. Tendencija ryškėja jau ne vienus metus – vidutinės kainos mažėja, bet kainų šuoliai vis didesni ir dažnesni. Tie vartotojai, kurie turi išmaniuosius skaitiklius ir yra pasirinkę biržos planą, turės susitaikyti su tokiais pranešimas apie aukštas kainas, nes jų tikrai nemažės. Tiems, kurie turi užfiksavę kainas, tai neaktualu“, – sako „Elektrum Lietuvos“ vadovas.

„Didelį kainų kintamumą per parą arba kelias paras, taip pat aukštos kainos pikus arba neigiamų kainų periodus ateityje matysime vis dažniau“, – pritaria ir D. Morkvėnaitė.

52795
130817
52791