Elektra perpus pigesnė nei 2022 m., tačiau iki pandemijos kainavo dar mažiau

„Elektros energijos kaina rinkoje priklauso nuo kelių faktorių – atsinaujinančių energijos išteklių generacijos, vartojimo kiekio ir profilio, kitaip tariant – pasiūlos-paklausos, bei jungčių pralaidumų, tiek energijos importo į Lietuvą, tiek pralaidumų tarp kitų biržos kainų zonų“, – pasakoja Dovilė Morkvėnaitė, „Ignitis“ Elektros didmeninės prekybos departamento vadovė.

Bendrai vidutinės elektros kainos kol kas šiemet formuojasi kiek mažesnės nei pernai. „Nord Pool“ elektros biržoje Lietuvos kainų zonoje elektra šiemet kainuoja vidutiniškai 87,3 Eur/MWh, 7,56% mažiau nei 94,44 Eur/MWh siekęs visų 2023 m. vidurkis.

Tiesa, paskutiniai metų mėnesiai yra tamsiausi, tad jie kainos vidurkį, tikėtina, patemps į viršų.

Kol kas elektra taip pat vidutiniškai yra 62,08% pigesnė nei 2022 m. (230,23 Eur/MWh) ir netgi šiek tiek pigesnė nei 2021 m. (90,45 Eur/MWh). Bet ji išlieka beveik dvigubai brangesnė nei priešpandeminiais 2019 m. (46,12 Eur/MWh).

D. Morkvėnaitė pastebi, kad šiais metais kainų kintamumas yra didesnis ir aukštų kainų pikai yra dažnesni, o bendras biržos kainos vidurkis spalio mėnesį yra aukštesnis nei pernai spalį.

„2023 m. spalį ir 2024 m. spalį kainų profilio situacija „Nord Pool“ biržoje labai panaši. Stebimi kainų pikai rytinėmis ir vakarinėmis valandomis dėl energijos paklausos poreikio išaugus vartojimui. Ryte tamsusis laikotarpis ilgesnis, temsta taip pat anksčiau, dėl to rytais ir vakarais padidėja vartojimas, be to, energija naudojama ir šildymui“, – dėsto D. Morkvėnaitė.

Tačiau šiemet spalį vėjo elektrinių pagamintas energijos kiekis buvo apie 24% mažesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tad ryto ir vakaro piko vartojimo valandoms tai taip pat darė įtaką – kaina buvo aukštesnė, nes buvo mažiau pasiūlos iš vėjo generacijos.

Tiesa, elektros gamyba vėjo jėgainėse gerino situaciją, palyginti su šių metų rugsėju.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, spalį Lietuvoje buvo pagaminta 59% vartotojams reikalingos elektros (per visus 10 mėnesių – 62%). Didžiausią vaidmenį čia ir toliau vaidino žalioji elektros gamyba: vėjo elektrinės pagamino 27,5%, saulės elektrinės – 7,9% suvartotos elektros energijos.

Vasarą saulės elektrinių indėlis būna nepalyginamai didesnis – joms geriausią mėnesį, birželį, jose buvo pagaminta 26,37% šalies vartotojams reikalingos elektros.

„Rugsėjis buvo šiltas ir netgi gana vasariškas, o spalis jau labiau priminė mums įprastą rudenį. Vėsesni orai didino elektros paklausą, tačiau ją iš dalies kompensavo efektyvi vėjo generacija. Tai lėmė, kad elektros kaina Baltijos šalyse, palyginti su rugsėju, išliko santykinai stabili: ji didėjo 9,4%, iki 9,14 ct/kWh (94,1 Eur/MWh – VŽ)“, – „Enefit“ išplatintoje rinkos apžvalgoje cituojamas Valdemaras Fiodorovičius, elektros tiekėjo Rinkos tyrimų ir analitikos skyriaus vadovas.

Pirmosios spalio dienos vartotojams, turintiems kintamos kainos planus, nebuvo palankios, išaugus elektros paklausai ir sumažėjus gamybai iš vėjo. Įtakos turėjo Suomijoje vykę branduolinių reaktorių remontai, taip pat planiniai darbai šiluminėse elektrinėse Baltijos šalyse.

Mėnesio antrojoje pusėje buvo apribotas „NordBalt“ elektros jungties veikimas. Ji jungia Lietuvą su Skandinavija ir leidžia pigios energijos importą. Tačiau vėjuoti ir saulėti orai padėjo mažinti elektros kainas – vietiniai atsinaujinantys ištekliai gerokai prisidėjo prie to, kad didžiąją mėnesio dalį kainos išliktų stabilios.

Šaltuoju metų laiku brangiau

Kalbėdamas apie likusių metų perspektyvą, V. Fiodorovičius konstatuoja sezoniškumo poveikį ir atkreipia dėmesį ir į tradicinės energetikos kainas lemiančius veiksnius.

„Vis labiau vėstantys orai ir sparčiai trumpėjančios dienos visuomet reiškia elektros paklausos didėjimą, o tai natūraliai augina ir jos kainą. Neigiamos įtakos turi ir tai, kad dienos vis dažniau būna ūkanotos, todėl saulės jėgainių efektyvumas mažėja“, – teigia V. Fiodorovičius.

Dėl to didmeninė elektros kaina artimiausiu laikotarpiu bus dar labiau priklausoma nuo vėjo generacijos, hidroelektrinių darbo, pigesnės energijos importo iš gretimų šalių ir šiluminių elektrinių elektros savikainos.

„Pastaroji, regis, mums nebus itin draugiška“, – prognozuoja jis.

Vidutinė ateities sandorių kaina Nyderlandų TTF prekybos taške rodo, kad artėjančią žiemą dujų kaina svyruos apie 40–42 Eur/MWh, nors dar rugsėjį prognozuota kaina buvo apie 36–37 Eur/MWh.