Turkijoje metų infliacija pakilo aukščiausiai šiemet – iki 61,5%

Kita vertus, nežymus (pagal Turkijos standartus) infliacijos augimas, kurį lėmė mokesčių tarifų didinimas bei nacionalinės valiutos kurso kritimas – pirmasis įrodymas, kad prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ekonominės politikos posūkis duoda vaisių – infliacija stabilizuojasi.
Kainų augimas per mėnesį sulėtėjo rugsėjį iki 4,8% nuo 9,1% rugpjūtį ir 9,5% liepą.
Prezidentu perrinktas R. T. Erdoganas atsisakė netradicinės ekonomikos teorijos, kad aukštos palūkanų normos skatina, o ne smukdo infliaciją. Jis perdavė Turkijos ekonomikos vadeles grupei palankių rinkai technokratų, turinčių patirties Volstrite ir plačią užsienio investuotojų paramą, o jie įtikino prezidentą, kad šalis nugrims į sisteminę krizę, jei jis radikaliai nepakeis kurso.
Bazinės palūkanos Turkijoje nuo R. T. Erdogano perrinkimo gegužę buvo kilstelėtos nuo 8,5% iki 30%.