EBPO sumažino pasaulinės ekonomikos augimo prognozę 2023 metams
Nedžiuginančioje ataskaitoje, kurioje aptariama „karo kaina“, Paryžiuje įsikūrusi organizacija pažymėjo, kad konfliktas padidino infliacijos spaudimą tuo metu, kai pragyvenimo išlaidos ir taip sparčiai auga.
COVID-19 protrūkiai vis dar turi įtakos pasaulio ekonomikai, o augimą taip pat paveikė augančios palūkanų normos, centriniams bankams ėmusis vėsinti įkaitusias kainas, nurodė EBPO.
„Daugelis rodiklių pablogėjo, o pasaulio augimo perspektyvos suprastėjo“, – teigiama organizacijos pranešime.
Pasaulinis augimas sustojo antrąjį šių metų ketvirtį, o daugelio ekonomikų duomenys „dabar rodo užsitęsusį lėto augimo laikotarpį“, nurodė EBPO.
Organizacija sumažino savo 2023 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo birželį skelbtų 2,8% iki 2,2%.
Vokietijos ekonomikos recesija
Ataskaitoje sumažintos beveik visų dvidešimties didžiausių ekonomikų perspektyvos, išskyrus Turkiją, Indoneziją ir Didžiąją Britaniją, nors prognozuojama, kad pastarosios augimas bus nulinis.
Skaičiuojama, kad JAV – didžiausios pasaulio ekonomikos – augimas 2023 metais sulėtės iki 0,5%.
Kinijos, kurios ekonomiką paveikė griežtos dėl koronaviruso skelbiamos ribojamosios priemonės, augimo prognozė šiems metams buvo sumažinta net iki 3,2%, o ir 2023 metais augimas greičiausiai bus mažesnis ir sieks 4,7%.
Prognozuojama, kad kitąmet Vokietija patirs nuosmukį ir susitrauks 0,7% taigi palyginti su ankstesne prognoze, rodiklis sumažintas 2,4 procentinio punkto.
Vokietijos ekonomika nukentėjo labiausiai Europoje, nes ji buvo itin priklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų tiekimo, kurį Maskva gerokai sumažino, kaip manoma, atsakydama į Vakarų sankcijas.
Visos euro zona ekonomika augs tik nežymiai – 0,3%, o ne 1,6%, kaip buvo manoma anksčiau.
EBPO nepakeitė savo 2022 metų pasaulinės ekonomikos augimo prognozės, sumažintos jau anksčiau ir skaičiuodama, kad augimas sieks 3%.
Pabrėždamas Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį, EBPO nurodė, kad 2023 metais pasaulinės ekonomikos našumas bus 2,8 trln. USD mažesnis, nei buvo prognozuota 2021 metų gruodžio mėnesį, prieš kylant karui.
„Didelis neapibrėžtumas“
Dėl karo energijos ir maisto kainos smarkiai išaugo, stiprėjant nerimui dėl tiekimo, nes Rusija yra pagrindinė naftos ir dujų gamintoja, o Ukraina yra pagrindinė grūdų eksportuotoja į viso pasaulio šalis.
Infliacija augo dar prieš karą dėl kliūčių pasaulinėse tiekimo grandinėse, šalims atsivėrus po pandeminių suvaržymų.
„Karo padariniai ir besitęsiančios COVID-19 protrūkių pasekmės kai kuriose pasaulio dalyse stabdė augimą ir dar labiau padidino kainas“, – nurodė EBPO.
„Infliacinis spaudimas tampa vis labiau apimantis, o didesnės energijos, transporto ir kitos sąnaudos perkeliamos į kainas“, – sakoma pranešime.
EBPO padidino Didžiojo dvidešimtuko (G 20) infliacijos prognozę iki 8,2% 2022 metams ir 6,6%. kitiems metams.
Įvairių šalių vyriausybės paskelbė skubias priemones, skirtas padėti namų ūkiams ir įmonėms susidoroti su didėjančia pragyvenimo krize.
Visgi fiskalinės priemonės, skirtos energijos sąnaudoms kompensuoti, „buvo nepakankamai efektyviai nukreiptos“, nurodė EBPO.
Tuo tarpu centriniai bankai ėmėsi didinti bazines palūkanų normas – tai būtinas žingsnis siekiant sutramdyti infliaciją, tačiau tai taip pat gali įstumti ekonomikas į nuosmukį.
EBPO nurodė, kad pinigų politikos sugriežtinimas yra „pagrindinis veiksnys, lėtinantis pasaulinį augimą“.
Organizacija perspėjo, jog pasaulinės ekonomikos prognozes gaubia didelis neapibrėžtumas.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Dėl didesnio kuro trūkumo 2023 metais Europos ekonomika gali netekti dar 1,25 procentinio punkto, o pasaulinis augimas – dar pusę punkto.
