Tarpusavio paskolų rinkoje daugėja probleminių platformų

VŽ jau rašė, kad lėšų nuo kovo 31 d. investuotojai neatgauna pinigų iš Latvijos verslo ir NT paskolų platformos „Grupeer“, nors bendrovės atstovai ramina, jog lėšų pervedimo trikdžiai yra laikini. Investuotojai viešai skundėsi ir dėl Jungtinėje Karalystėje registruotos tarpusavio paskolų platformos „Fast Invest“ investuotojams vėluojamų pervesti pinigų.

Kristapas Morsas, Latvijos investuotojas, tinklaraštininkas ir sutelktinio investavimo srities žinovas, VŽ sako, kad padėtis stebint Baltijos šalyse ir kitur veikiančias sutelktinio finansavimo rinkoje darosi vis rimtesnė – šiemet veiklą sustabdė jau 8 platformos, o dar kelios dėl COVID-19 sukeltų padarinių patiria rimtų sunkumų.

„Šiemet sausį veiklą sustabdė „Envestio“, „Kuetzal“, „Zeltum“, vasarį – „Boldyield“, kovą – „Monethera“, „Gupeer“, „Agrikaab“, balandį – „Orca“, – vardija K. Morsas.

Tarp „įtartinų“ (dėl tam tikrų veiksmų su investuotojais) platformų jis mini „FastInvest“, „Wisefund“, „TFG Crowd“, o tarp tokių, kurios įvykdė ne visus pažadus arba buvo paveiktos COVID-19 – „DoFinance“, „Crowdestor“.

„Lėšų susigrąžinimas stringa net ir „Bondora Go & Grow“, kur mokėjimai vykdomi  dalimis. O „Mintos“ platformoje atsirado laukiančių mokėjimų tipas, paskolų pratęsimai, 0,85% siekiantis antrinės rinkos mokestis ir daugiau probleminių paskolų išdavėjų“ – aiškina K. Morsas.

VŽ rašė, kad estiškos ir latviškos platformos susiduria su likvidumo problemomis, kurių daugiausia atsirado dėl karantino. Rinkos dalyviai aiškina, kad taip nutiko dėl to, kad ten platformose dažnai parduodamos paskolų gavėjams iš įvairių šalių jau išduotos paskolos ar jų portfeliai.

Pavyzdžiui, Latvijoje labai populiaru, kai platformose siūloma investuoti į išduotas paskolas, kurios lėšomis žmogus jau naudojosi ne vieną mėnesį, – realiai taip paskolų išdavėjai tiesiog prisitraukia apyvartinių lėšų veiklai, kad galėtų refinansuoti paskolas.

Lietuvoje veikiančioms platformoms draudžiama liestis prie investuotojų pinigų, t. y. galioja lėšų atskyrimo principas. Be to, mokėjimus gali teikti tik bankai, mokėjimų arba elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinčios įmonės. Todėl lietuviškų vardų tarp problemų patiriančių platformų nėra (lietuvių galima rasti nebent tarp jų įkūrėjų ir investuotojų).

Naujienų agentūra „Bloomberg“ rašė, kad Baltijos šalys per kelerius metus tapo bene reikšmingiausiomis žaidėjomis Europos tarpusavio skolinimo rinkoje.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikia 25-ios iš 47-ių didžiausių Europoje tarpusavio skolinimo (angl. peer to peer, P2P) platformų.

Be to, skaičiuojant bendrą per šias platformas išduotų paskolų sumą, Baltijos šalys taip pat pirmauja visoje ES ir lenkia tokias valstybes kaip Prancūzija, Italija, Vokietija, Suomija, Ispanija, Nyderlandai ar Švedija.