„Baltic Mill“ trečią kartą leidžia obligacijas – nori pasiskolinti už 4,5–5,5%

Šiaulių bankas pranešė, kad tarpininkauja „Baltic Mill“ platinant viešą 3 mln. Eur nominalios vertės obligacijų emisiją.

Anot banko, „Baltic Mill“ 2 metų trukmės obligacijos platinamos iki spalio 31 d., obligacijų palūkanų normą esą galima pasirinkti – ji svyruoja nuo 4,5% iki 5,5%. Galutinę obligacijų palūkanų normą nustatys bendrovė, surinkusi visų investuotojų pirkimo paraiškas.

„Nasdaq CSD“ depozitoriumo duomenimis, obligacijos bus išperkamos 2021 m. lapkričio 4 d.

Iš viso bus išleista iki 30.000 vnt. obligacijų, kurių vienos nominali vertė – 100 Eur.

Obligacijų platinimo dokumente „Baltic Mill“ nurodo, kad grupė įprastai skiria apie 1-2 mln. Eur investicijoms į materialųjį turtą veiklai palaikyti bei plėsti. Einamaisiais metais (2019–2020 m.) planuojama investuoti 1,7 mln. Eur, skiriant lėšų betarių miltų talpų išplėtimui ir palaikomosioms investicijoms, taip pat į Rygą perkeltos Estijos gamybos cecho pastato atnaujinimui ir pritaikymui, sandėlio automatizavimui, sandėlio įrangos atnaujinimui ir palaikomosioms investicijoms, kitoms palaikomosioms investicijoms.

Skolinasi ir iš bankų

VŽ rašė, kad „Baltic Mill“ du kartus išmėgino obligacijų leidimą. Pirmąjį kartą 5 mln. Eur dvejiems metams pasiskolino už 4,5% metines palūkanas, o antrą kartą – 3 mln. Eur tokiam pačiam periodui už 3,5% per metus. Tai buvo ribotos trukmės įmonės įgyvendinami projektai, kuriems reikėjo investicijų. Anksčiau leista 3 mln. Eur dydžio emisija išperkama šių metų lapkritį.

Vygantas Reifonas, „Baltic Mill“ finansų vadovas, sako, kad įmonė obligacijas pasitelkė kaip papildomą instrumentą greta bankų paskolų.

„Leisdami obligacijas, mes jau turėjome paskolų. Bet žinote, kai imi paskolą, visuomet turi užstatyti kokį nors turtą. Leisdami obligacijas, užsitikrinome investuotojų pasitikėjimą mumis ir mūsų generuojamais pinigų srautais. Įsitikinome, kad obligacijos irgi gali būti vienas veiklos finansavo įrankių“, – sako V. Reifonas.

Pasak jo, sėkmingas obligacijų išplatinimas kilsteli verslo įvaizdį bankų akyse.

„Bankai ir taip mumis pasitiki, bet kai jie mato, kad ir kiti tavimi pasitiki, tai smarkiai pakelia tavo reitingą bankų bendruomenėje. Bankai pamato, kad jie yra ne vienintelis tavo lėšų šaltinis, ir taip tu netiesiogiai gali valdyti bankų paskolų maržas“, – sako V. Reifonas.

2018–2019 m. finansiniais metais, pasibaigusiais birželį, „Baltic Mill“ gavo 55,29 mln. Eur pajamų – vos mažiau nei ankstesniais metais, kai jos siekė 55,49 mln. Eur.

Užtat grynąjį nuostolį, 2017–2018 m. siekusį 1,91 mln. Eur, bendrovė aptirpdė 90% – iki 186.100 Eur.

„Baltic Mill“ valdo Lietuvos bendroves „Malsena Plius“, „Amber Pasta“ , „GT Innovation“, „Malūno virtuvė“ ir „M.D.M. Baltic“, Latvijos „Rigas Dzirnavnieks“, Estijos „Balti Veski“.  

64,75% „Baltic Mill“ akcijų priklauso privataus kapitalo fondui „Amber Trust II S.C.A,“, turinčiam daugiau kaip 10 aktyvių investicijų Baltijos šalyse. 27,75% – įmonei „RGK Invest“, valdomai Raimondo Gintauto Kriūno, 7,5% – bendrovei „MNGM Invest“.

„Baltic Mill“ grupės įmonėse dirba apie 280 darbuotojų (2018 birželio 30 d. – 327).

[infogram id="e2ecfa26-19f4-417f-9d15-33b6c81d202d" prefix="z5W" format="interactive" title="Baltic Mill pajamos pelnas "]