„Paskolų klubas“ investuos dalį garantinio fondo lėšų
„Paskolų klubas“ klientus informavo, kad tokia praktika įsigalioja nuo šios savaitės.
Teigiama, kad tokia praktika leis efektyviau valdyti „NEO Finance“ pinigų srautus ir padidinti kreditų likvidumą.
„Taip mes ne tik auginsime nuosavą kapitalą. Kadangi investuojantiems su užtikrinimo fondu laiduojame visu įmonės turtu, investuodami dalį šio fondo lėšų, didinsime turtą, kuriuo yra laiduojama“, – aiškinama laiške investuotojams.
„Paskolų klubas“ užtikrinimo fondą paleido 2014 m. pirmasis iš Lietuvoje veikiančių tarpusavio skolinimo operatorių.
Pradžioje į užtikrinimo fondą „NEO Finance“ pervedė 75.000 Eur, vėliau jis pildėsi iš investuotojų įnešamais pinigais. Įmonės tinklapyje nurodoma, kad šiuo metu jame yra 340.000 Eur, iš jų 194.000 Eur yra investuota.
Šis fondas daugiausiai skirtas konservatyvesniems investuotojams, kurie nenori prisiimti kreditų rizikos arba laukia artėjančios krizės ir, vietoje to, kad apskritai neinvestuotų, norėtų rinktis saugesnį investavimo būdą.
Investuotojas, investuodamas į paskolą kartu su šio fondo teikiama apsauga (už tam tikrą papildomą mokestį), užsitikrina, kad, jei kredito gavėjas vėluos mokėti įmokas, „NEO Finance“ vietoje jo mokės įmokas pagal nustatytą kredito grąžinimo grafiką. Jei kredito gavėjas iš viso nevykdys įsipareigojimų ir sutartis su juo bus nutraukta, fondas investuotojui grąžins 100% kredito likutį.
Jei investuotojas naudojasi šiuo fondu, nors užsitikrina apsaugą kredito gavėjo nemokumo atveju, kartu gerokai susimažina tikėtiną grąžą iš paskolos, nes dalis uždarbio nukeliauja į užtikrinimo fondą.
Sprendimo motyvai
Pasak Evaldo Remeikio, „NEO Finance“ valdybos pirmininko, investuotojai lėšas į užtikrinimo fondą įneša neįgaudami teisės į jas pretenduoti ateityje, o tiesiog sumoka lėšas platformos operatorei kaip mokestį už užtikrinimo fondo paslaugą.
„Tai nereiškia, kad šios lėšos visiškai ar iš dalies priklauso ar ateityje priklausys jiems. „NEO Finance“, jei neišgalėtų įvykdyti laidavimo įsipareigojimų, bankrutuotų, jos veiklą perimtų bankroto administratorius, o investuotojai kaip kreditoriai, kuriems užtikrintos visos prievolės, neprarastų reikalavimo teisių į suteiktus kreditus, tačiau ta apimtimi, kiek „NEO Finance“ neįvykdytų savo laidavimo prievolių. Tokiu atveju investuotojai stotų į bendrą įmonės kreditorių eilę po valstybės ir darbuotojų“, – „Paskolų klubo“ interneto svetainėje aiškina E. Remeikis.
Pasak jo, sumai užtikrinimo fonde vis augant, įmonė dar 2018-aisiais pradėjo svarstyti, ar užtikrinimo fondų laikymas tiesiog sąskaitoje tikrai yra geriausias sprendimas tiek įmonės akcininkams, tiek investuotojams į kreditus.
„Galiausiai priėmėme sprendimą dalį užtikrinimo fondo sąskaitoje esančių lėšų investuoti į kreditus ir investuotojams viską rodyti atvirai, t.y. atskirti, kiek lėšų yra laikoma grynais, o kiek yra investuota. Visgi, kitas kilęs klausimas buvo – o į kokius kreditus investuoti? Kadangi, likvidumo užtikrinimo tikslais, „NEO Finance“ investuoja į kreditus ir skolinasi lėšas mokėdama 7-8% palūkanų, buvo priimtas sprendimas nesiskolinti ir nedidinti įmonės kredito rizikos, kuomet lėšos guli sąskaitoje, o investuoti jas į kreditus, kurių grąža mes tikime“, – kalba E. Remeikis.
VERSLO TRIBŪNA
Investicijos į nekilnojamąjį turtą ilgą laiką buvo laikomos viena saugiausių kapitalo įdarbinimo formų. Tačiau tradicinė butų nuoma reikalauja laiko, priežiūros ir dažnai tampa papildomu darbu. Vis dažniau investuotojai ieško modelių, kurie leistų gauti pajamas be kasdienės priežiūros.
Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas.
UAB „Preses nams“ išpirko visas ankstesnės Rygoje vystomo projekto „Preses nama kvartāls“ emisijos obligacijas, pagal kurias investuotojams buvo mokamos 10 % metinės palūkanos.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ pritraukė 4 mln. Eur investiciją iš energetikos, farmacijos, nekilnojamojo turto investicijų srityse veikiančios „Areus“ įmonių grupės. Pritrauktos lėšos bus skirtos sostinės Viršuliškėse plėtojamam dviejų 18 ir 17 aukštų daugiabučių projektui „Newton“.
Jo teigimu, „NEO Finance“, investuodama dalį lėšų, esančių užtikrinimo fondo sąskaitoje, galės uždirbti papildomas pajamas ir taip stiprinti nuosavą kapitalą, tuo pačiu kaups „papildomus lašinius“ sėkmingam ateisiančio ekonominio sulėtėjimo išgyvenimui.
Gegužę „NEO Finance“ įvykdė viešą akcijų siūlymą (IPO) ir išplatino 192.907 vnt. akcijų už 0,6 mln. Eur. Jas įsigijo 291 fizinis ir juridinis asmuo. Bendra per akcijų platinimą pritraukta investicija yra 21% didesnė, nei buvo planuota minimali emisijos suma.
Po šio akcijų platinimo „NEO Finance“ vertinimas siekia 11,5 mln. Eur.
Įmonės akcijomis „Nasdaq Baltic“ alternatyviojoje „First North“ rinkoje bus pradėta prekiauti rugpjūčio 5 d.
