30% „fintech“ įmonių Lietuvoje – neveiklios
Tai parodė Lietuvos banko svetainėje pateikti duomenys, kuriais remiantis, šiuo metu apie 30% įstaigų, kurioms yra išduotos elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų licencijos, veiklos nevykdo.
Tiesa, Lietuvos bankas pažymi, kad absoliučiai daugumai šių neveikiančių įstaigų licencijos išduotos mažiau kaip prieš metus.
„Taigi, dauguma licencijų dar labai šviežios ir veiklai įsibėgėti reikia laiko, todėl Lietuvos bankas stebi ir vertina, kaip laikomasi reikalavimų bei licencijavimo proceso metu duotų įsipareigojimų ir įstatyme įtvirtinto reikalavimo veiklą pradėti per 12 mėnesių“, – komentuoja Rūta Merkevičiūtė, Lietuvos banko Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyriaus viršininkė.
Anot Lietuvos banko, „Fintech“ rinka Lietuvoje sparčiai plečiasi – jau išduota beveik 120 licencijų (elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų operatorių, specializuotų bankų). Numatoma, kad šiemet į šią rinką gali ateiti dar apie 100 naujų įmonių.
Dauguma licencijuotų „Fintech“ įmonių, t. y. 106 įmonės, yra elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, – palyginti su 2016 m., jų skaičius padvigubėjo, nurodo centrinis bankas.
Pradžioje sužino, kaip vertintų
Lietuvos bankas yra sukūręs „Newcomer“ programą, pagal kurią konsultuoja potencialius finansų rinkos dalyvius dėl licencijavimo galimybių Lietuvoje ir pateikia preliminarią nuomonę dėl veiklos modelio atitikties teisės aktų reikalavimams.
Įmonėms, dalyvaujančioms „Newcomer“ programoje, išaiškinama, kokie yra Lietuvos banko lūkesčiai dėl įmonės akcininkų reputacijos, pasirengimo licencinei veiklai, veiklos modelio ir norimos prisiimti rizikos.
Lietuvos bankas pažymi, kad tik penktadalis įmonių, pasinaudojusių „Newcomer“ programa, pateikė paraišką dėl licencijos išdavimo Lietuvoje.
Gavusias licenciją tikrina
Vertinama ne tik akcininkų reputacija, bet ir jų finansinis patikimumas, lėšų kilmė, ryšiai su kitais asmenimis ir užsienio valstybėmis, kurių teisės aktai gali trukdyti Lietuvos bankui veiksmingai atlikti pareiškėjo priežiūrą.
„Taigi, galimi įvairūs įstaigos veiklos modeliai, jie gali būti mažiau ar daugiau rizikingi, tačiau pareiškėjai turi būti pasirengę ir turėti tinkamų kontrolės priemonių kylančioms rizikoms suvaldyti. Pavyzdžiui, nerezidentų aptarnavimas pats savaime nėra neteisėta veika, – jeigu veiklos modelis yra orientuotas į didesnės rizikos šalis, turi būti taikomos ir atitinkamos kontrolės priemonės, skirtos šiai rizikai suvaldyti“, – sako p. Merkevičiūtė.
VERSLO TRIBŪNA
Investicijos į nekilnojamąjį turtą ilgą laiką buvo laikomos viena saugiausių kapitalo įdarbinimo formų. Tačiau tradicinė butų nuoma reikalauja laiko, priežiūros ir dažnai tampa papildomu darbu. Vis dažniau investuotojai ieško modelių, kurie leistų gauti pajamas be kasdienės priežiūros.
Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas.
UAB „Preses nams“ išpirko visas ankstesnės Rygoje vystomo projekto „Preses nama kvartāls“ emisijos obligacijas, pagal kurias investuotojams buvo mokamos 10 % metinės palūkanos.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ pritraukė 4 mln. Eur investiciją iš energetikos, farmacijos, nekilnojamojo turto investicijų srityse veikiančios „Areus“ įmonių grupės. Pritrauktos lėšos bus skirtos sostinės Viršuliškėse plėtojamam dviejų 18 ir 17 aukštų daugiabučių projektui „Newton“.
Jeigu keičiasi licenciją gavusios įstaigos vadovai ar akcininkai, įstaiga privalo iš anksto kreiptis į Lietuvos banką ir gauti patvirtinimą, kad jis neprieštarauja konkrečiai vadovo kandidatūrai, ar išankstinį leidimą įsigyti akcijų.
Licencijuotos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos taip pat periodiškai teikia ataskaitas ar vadinamuosius ad hoc pranešimus.
Nustačius reikalavimų pažeidimų, skiriamos poveikio priemonės atsižvelgiant į pažeidimo mastą ir reikšmingumą.
Iki 2019 m. birželio mėn. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms skirta 21 poveikio priemonė, iš jų – 3 licencijos panaikinimai, 1 – įstaigos vadovo nušalinimas nuo pareigų, 6 baudos ir 11 įspėjimų, teigia Lietuvos bankas.
