2018-09-14 06:30

Kaip vertinti „Luminor“ pardavimo žinią

Didelio ir žinomo investuotojo atėjimas rodo tokio kalibro investuotojų tikėjimą Baltijos šalių finansų rinkos augimo perspektyvomis ir bendrai Baltijos šalimis.
Brendano McDermido („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Didelio ir žinomo investuotojo atėjimas rodo tokio kalibro investuotojų tikėjimą Baltijos šalių finansų rinkos augimo perspektyvomis ir bendrai Baltijos šalimis. Brendano McDermido („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Į žinią, kad viena didžiausių pasaulyje privataus kapitalo fondų bendrovių „Blackstone“ perka 60% Baltijos šalių banko „Luminor“ akcijų, galima žvelgti dvejopai.

Tai yra Švedijos banko „Nordea“ ir Norvegijos DNB pasitraukimo iš Baltijos šalių rinkos tąsa. Vargu ar bent viena civilizuota šalis džiaugtųsi, kad iš jos traukiasi tvirtas bankines tradicijas ir solidų akcininkų užnugarį turintys žinomi Skandinavijos bankai.

Pripažinkime, skandinaviškų bankų dominavimas Lietuvos bankų sektoriuje ir jų užnugaris buvo viena priežasčių, dėl kurių per praėjusią krizę neįkritome į dar didesnę duobę.

Visgi atidavę pagarbą iš Baltijos šalių jau išeinantiems švedams ir norvegams, pasidžiaukime. Ne dėl to, kad „Nordea“ ir DNB atsitraukia, bet dėl to, kad, kaip sakė vienas VŽ pašnekovų, vargu ar kas stipresnio galėjo ateiti į Baltijos šalių bankų sektorių.

Kalbėkime ne vien apie „Luminor“: neabejotina, kad konkrečiai šiam bankui stiprus amerikietiškas užnugaris bus naudingas gerais, o ypač blogais laikais.

Žvelgiant plačiau, didelio ir žinomo investuotojo atėjimas rodo tokio kalibro investuotojų tikėjimą Baltijos šalių finansų rinkos augimo perspektyvomis ir bendrai Baltijos šalimis.

„Blackstone“ gali tapti ne tik prekės ženklu, nuo kurio prasidės Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valdžios institucijų atstovų prezentacijos potencialiems užsienio investuotojams, bet ir savotišku saugumo garantu, geopolitine žinute, kad čia yra teritorija, kurioje milijardus investuoja žinomos JAV korporacijos – atlikusios kruopščią rinkos ir regiono perspektyvų analizę, tikinčios Baltijos šalių ekonomikos augimo istorija ir investuotojų teisių apsauga regione.

Puse lūpų kalbama, kad po Rusijos Ukrainoje įvykdytos Krymo aneksijos ne vienas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse besižvalgęs žinomas investuotojas nusprendė pasukti kita kryptimi. Ne dėl to, kad netikėtų penktuoju NATO straipsniu ar netiktų kitos sąlygos, bet dėl to, kad suveikė psichologinis veiksnys. Neapibrėžtumo baimė.

Iš vidaus vietinės problemos gali pasirodyti tirštesnės, nei yra iš tiesų, tačiau Europoje Baltijos šalys yra savotiška saugumo oazė. Čia negirdėti tokio stipraus kaip Vengrijoje, Lenkijoje ar Čekijoje politinio populizmo, ekonomikos demonstruoja spartų augimą, kyla atlyginimai, o vyriausybės, ypač palyginti su pietine Europos dalimi, nėra stipriai įsiskolinusios. Kaip ir privatus sektorius.

Strateginės ir didelės tarptautinių korporacijų investicijos nėra vien verslas. VŽ kalbinami politologai pripažįsta, kad šaliai sulaukus didelės vertės investicijos, kapitalo kilmės šalis gali daugiau rūpintis tos šalies saugumu.

Žinoma, „Blackstone“ iš Baltijos šalių gali pasitraukti taip pat greitai, kiek su esamais akcininkais veikė „Luminor“ bankas. Tai būtų normalu – privataus kapitalo fondai siekia maksimalios grąžos per kuo trumpesnį laiką, tačiau net greitas pasitraukimas, tikėtina, nepaneigtų sėkmės istorijos. O sėkmės istorijų ir visame pasaulyje žinomų vardų, norint privilioti užsienio investuotojų, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia kuo daugiau.

52795
130817
52791