Atsiriša 58,8 mln. Eur kapšas: skelbiami rizikos kapitalo fondų konkursai
Į 4 kuriamus rizikos kapitalo fondus dalį pinigų įneš valstybė ir Europos regioninės plėtros fondas. Jų dalis sudarys 58,8 mln. Eur. Panašaus dydžio dalį turės kartu surinkti paskelbti fondų valdytojai.
Šie fondai bus steigiami įgyvendinant naujas Ūkio ministerijos rizikos kapitalo finansines priemones „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas II, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“, „Bendrai su verslo angelais investuojantis fondas, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“, „Plėtros fondas I, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“ ir „Plėtros fondas II, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“.
„Naujomis rizikos kapitalo priemonėmis sieksime pakelti šalies verslumo lygį, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) produktyvumą, tobulinti pradėtą kurti šalies rizikos kapitalo investavimo aplinką, – išplatintame pranešime komentuoja Mindaugas Sinkevičius, ūkio ministras. – Taip pat bus užtikrinamas lengvesnis kapitalo pasiekiamumas toms MVĮ, kurios planuos investuoti į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų projektus sumaniosios specializacijos srityje.“
Atrinkti priemonių „Plėtros fondas I“, „Plėtros fondas II“ ir „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas II“ valdytojai prieš steigiant fondus turės papildomai pritraukti privačių investuotojų lėšų.
Investuos ir svetur
„Tikimasi, kad šį procesą palengvins numatyta galimybė iki 100% į fondus pritrauktų privačių lėšų investuoti į kitose Europos Sąjungos šalyse veikiančias įmones, tačiau tokios investicijos neturės viršyti 50% visų fondo atliktų investicijų“, – teigiama pranešime.
Panašu, kad tai kompromisinis sprendimas. Rizikos kapitalo rinkos dalyviai dar rengiant taisykles nurodė, kad reikia suteikti galimybę fondams investuoti ne tik Lietuvoje. Tai patiems vietiniams rizikos kapitalistams leistų įgyti daugiau kompetencijos. Be to, taip atsiranda galimybės atsirinkti investicijoms tinkamesnes įmones, nes renkamasi iš daugiau. Ankstesni rizikos kapitalo fondai, į kuriuos buvo investuojamos ES struktūrinių fondų lėšos, galėjo investicijoms pasirinkti tik Lietuvoje veikiančias ir registruotas įmones.
Atrinktas finansinės priemonės „Bendrai su verslo angelais investuojantis fondas“ valdytojas kartu su verslo angelais ir kitais privačiais investuotojais investuos į parengiamajame ar vėlesniuose plėtros etapuose veikiančias MVĮ. Atrinkti priemonių „Plėtros fondas I“ ir „Plėtros fondas II“ valdytojai investuos į MVĮ, kurios sieks patekti į naujas rinkas arba sektorius, kurs naujus produktus arba kitaip realizuos plėtros planus. Priemonės „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas II“ atrinktas valdytojas investuos į ankstyvajame plėtros etape veikiančias novatoriškas didelį augimo potencialą turinčias įmones. Didžioji minėto fondo lėšų suma bus investuojama tik į tas mažas ir vidutines įmones, kurios vykdys arba planuos vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų projektus sumaniosios specializacijos prioritetiniuose sektoriuose.
Šias priemones įgyvendinti 2016 m. balandžio 15 d. buvo įkurtas Verslo finansavimo fondas. Jo valdytoja tapo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“). Priemonėms įgyvendinti iš viso skirta iki 58,8 mln. eurų 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų lėšų. Minėtas priemones įgyvendins ir rizikos kapitalo fondų valdytojus atrinks „Invega“, bendradarbiaudama su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku.
Atsilieka nuo grafiko
Beje, visų šių rizikos kapitalo fondų valdytojų atrankos konkursas atsilieka nuo ankstesnių planų. Iš pradžių rinkoje buvo daug raginimų, kad Ūkio ir Finansų ministerijos suskubtų kuo greičiau pradėti atranką. Buvo dedamos viltys, kad naujas fondų finansavimo laikotarpis prasidės iš karto po to, kai pasibaigs senasis. Anksčiau pagal „Jeremie“ (angl. „Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises”) programą buvo sukurti 5 rizikos kapitalo fondai. 4 iš jų savo investicijų laikotarpį baigė 2015 m. pabaigoje, „Practica Capital“ valdomo fondo investavimo laikotarpius buvo pratęstas iki 2016 m. pabaigos.
Atsiradusį pinigų stygių pajautė vietinė startuolių ekosistema. Joje 2016 m. pastebėtas bendrų investuotų lėšų sumažėjimas ir sandorių skaičiaus smukimas.
2016 m. viduryje ministerija su VŽ pasidalino planais, kada turėtų startuoti kuriami fondai. Ar pavyks tilpti į anksčiau nurodytus terminus, kol kas nėra aišku.
infogr.am::118e6460-a300-4c14-9306-c6337d0c6133
infogr.am::73d8bc91-2a6c-49f8-8d2c-c2a41eec0031
infogr.am::048e1935-7ce3-451d-96c9-0d03319cfacf
