Rizikos kapitalo fondai vietoje inovatyvumo ieškojo saugumo
Praėjusiu 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos skirstymu laikotarpiu į ankstyvosios stadijos bendroves iš rizikos kapitalo fondų susitelkė tik fondų valdymo UAB „Practica Capital“. O visi kiti rinkos dalyviai su mažomis išimtimis ėmėsi investuoti į toliau pažengusias, stabilesnes ir didesnių sumų norinčias bendroves.
„LitCapital“ ir „BaltCap“ labiau susikoncentravo ne į ankstyvąją stadiją, o į tuos, kurie jau turi pajamas. Dabar kur kas svarbiau, kad būtų suformuota ankstyvųjų investicijų finansavimo struktūra“, – mano Saulius Racevičius, tarptautinės investicijų valdymo ir konsultacijų bendrovės „Meta Group“ vadovas Baltijos šalyse.
Anot jo, dėl to į stambesnes bendroves investuojantiems fondams buvo sunkiau rasti portfeliui tinkamas įmones.
„Iš tokių fondų valdymo bendrovių dažnai tenka girdėti, kad trūksta projektų, bet taip yra, nes trūksta ankstyvųjų investicijų. Pradinė fazė yra nesutvarkyta“, – kalba p. Racevičius. Jo atstovaujama bendrovė, beje, būtent į šią sritį ir svarstytų orientuotis.
Investavo ne viską
Tai pastebi ir naują ES struktūrinių lėšų investavimo laikotarpį strateguojanti Ūkio ministerija, kuriai, beje, lieka tik apgailestauti, kad naujo etapo paskelbimas jau vėluoja ir piktina fondų valdymo bendroves. Marius Skarupsas, ūkio viceministras, kalba, kad fondų valdymo bendrovės neišnaudojo visų skirtų pinigų.
„Pagal investavimo dydį ir greitį matome, kad fondai neįgyvendino įsipareigojimų. Buvo pratęstas periodas, kad jie investuotų skirtas lėšas, o ankstyvoje stadijoje mes padidinome finansavimą, kad ši sritis nebūtų užmiršta“, – apžvelgia p. Skarupskas.
Laukia inovacijų
Pašnekovas prideda, kad praėjusiu laikotarpiu į inovacijas buvo investuojama kukliai. Todėl naujuose fonduose inovatyvumas pabrėžiamas kaip labai svarbus kriterijus.
„Buvo mažai investuojama į inovatyvias idėjas. Galima ant rankų pirštų suskaičiuoti, kiek visi 5 fondai investavo į tikrai aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus. Buvo apgyvendinimo, sporto, maitinimo įstaigų, bet aukštųjų technologijų nedaug. Šis periodas turėtų būti skiriamas investuoti į inovatyvias idėjas“, – sako viceministras.
Anot jo, naujuose konkursuose galės dalyvauti ir tarptautinės fondų valdymo bendrovės, todėl galima tikėtis pamatyti ir nebūtinai lietuvišką rizikos kapitalo valdymo patirtį.
„Rizikos kapitalo kultūros, specializuotų žinių ir komercializavimo idėjų mums trūksta. Kalbant apie lazerių ar biotechnologijų sritį, iš mažo startuolio išauginti didelę bendrovę reikia daug specifinių žinių. Norėtume, kad čia ateitų didelė kompanija, kuri ieško idėjų šiose srityse“, – aiškina p. Skarupskas.
