Nors Rusijos propagandos mašina sukasi, tikroji tiesa apie Ukrainą taip pat sklinda

Vasario 25 d., antrąją karo dieną, tik 29% apklaustųjų apibūdino Rusijos vaidmenį kaip agresorę, 31% laikė ją išvaduotoja ir 25% taikdare, o likę 15% neturėjo nuomonės, rašo „The Economist“.

Kovo 3 d. atliktoje analogiškoje apklausoje, Rusiją laikančių agresore, dalis išaugo beveik dvigubai – iki 53%, o Rusiją įvardijančių taikdare arba neapsisprendusių respondentų sumažėjo perpus. Tų, kurie vis dar tiki, kad Rusija yra išvaduotoja, dalis sumažėjo trimis procentiniais punktais, iki 28%.

Apklausa taip pat rodo, kad karo pradžioje tik 14% respondentų kaltino Rusiją dėl kovų, o 39% – Vakarus, po savaitės jau 36% kaltino Rusiją ir 34% – Vakarus. O ukrainiečius kaltinusiųjų respondentų dalis susitraukė nuo 15% iki 7%.

Propagandos liūne

Rusijoje nuo praėjusių metų vyksta beprecedentis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškais balsais. Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, persekiojimas dar labiau suintensyvėjo.

Rusijos parlamentas kovo 4 d. vienbalsiai pritarė teisės akto projektui, numatančiam iki 15 m. kalėjimo už esą melagingų naujienų apie šalies ginkluotąsias pajėgas skelbimą.

„Roskomnadzor“, Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba, pareiškė, kad Rusijos žiniasklaida apie „karinę operaciją“ turėtų informuoti remiantis tik Rusijos oficialiais šaltiniais.

Institucija reikalauja, kad būtų pašalintos visos publikacijos, kuriuose tai, kas vyksta Ukrainoje, buvo vadinama „karu“ arba „ataka“, ir jau užblokavo ne vieną nepriklausomą Rusijos žiniasklaidos kanalą.

Tarp jų – britų visuomeninio transliuotojo BBC svetainės rusų kalba, nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“, vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ tinklalapis ir kt.

Tuo metu valstybės kontroliuojami televizijos kanalai dar atkakliau ėmė skleisti Kremliaus naratyvą apie „specialiąją operaciją“, kurios tikslas – „denacifikuoti“ Ukrainą.

Visas trečiadienio naujienas sekite šioje naujienų juostoje.