Melagienos prieš Lietuvą – kovos su pandemija ir NATO pratybų temomis
Tai skelbia organizacija „Debunk EU“, kovojanti su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimis.
Pandemija, anot tyrėjų, toliau naudojama melagingai ir klaidinančiai informacijai skleisti, siekiant sumenkinti Baltijos šalių ir Lenkijos pastangas kovoje su koronavirusu.
Lapkričio mėnesį „Debunk EU“ analitikai išnagrinėjo 213 straipsnių su klaidinančia ar melaginga informacija apie COVID-19 iš 47 šaltinių Baltijos šalyse ir Lenkijoje anglų, estų, latvių, lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Šie straipsniai galėjo pasiekti potencialią 6,6 mln. auditoriją.
Melaginga ir klaidinanti informaciją apie koronavirusą Estijoje buvo dvejopa.
Pasak Laimos Venclauskienės, „Debunk EU“ vyriausiosios analitikės, dalis straipsnių buvo sutelkti į pandemijai suvaldyti skirtus ribojimus. Kita straipsnių grupė buvo nukreipta prieš NATO. Kaip pavyzdys pateikiami teigfiniai, kad aljansas kelia grėsmę regioniniam stabilumui, vietos gyventojų gerovei, o COVID-19 kontekste – ir jų sveikatai. Tokiuose straipsniuose išryškinama žinutė, kad „nepaisant koronaviruso, vis dar vyksta NATO karinės pratybos“.
Pasak L. Venclauskienės, vienas ryškiausių su COVID-19 susijusios dezinformacijos pavyzdžių – „telegram.ee“ pasirodęs straipsnis, kuriame cituojamas PCR testavimą sukūręs Kary Mullis, neva sakantis, kad teigiamas testo atsakymas dar nereiškia, kad asmuo serga. Šie teiginiai buvo patikrinti ir demaskuoti „Reuters“.
Latvijoje tiriamuoju laikotarpiu taip pat dažniausiai skleistas naratyvas apie šalies negebėjimą kovoti su pandemija. Panašiuose straipsniuose buvo naudojamos išpūstos istorijos, kur pateikiama informacija yra tik iš dalies teisinga.
Tyrimo duomenimis, Latvija išsiskyrė ir rusiškų straipsnių kiekiu – 5,9% nagrinėtų straipsnių buvo latvių, kai didžioji dalis, net 94,1%, buvo rusų kalba.
„Turinys rusų kalba pasiekė ir didžiausią auditoriją – pastebėjome, kad šią informaciją daugiausiai skleidė Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, siekiančios paveikti rusakalbę Latvijos visuomenės dalį“, – sako L. Venclauskienė.
Lapkričio 7 d. pastebėtas dezinformacijos apie COVID-19 šuolis Lietuvoje. Anot tyrėjų, kaip ir pirmosios viruso bangos metu, melagingos ir klaidinančios informacijos srautas sustiprėjo dėl šalyje įvesto karantino.
Panašiai kaip ir Latvijoje, skleisti dezinformacijai Lietuvoje daugiausiai naudotas naratyvas apie nesugebėjimą kovoti su COVID-19. Daugiausiai tokių straipsnių publikuota „infa.lt“. Šio portalo vyr. redaktoriaus Arvydo Daunio straipsniai publikuojami „sarmatas.lt“, „sputnik.lt“ ir „laisvaslaikrastis.lt“ tinklapiuose, kuriuos Valstybės saugumo departamentas yra pripažinęs kaip skleidžiančius propagandą.
Didžiausią kontaktų auditoriją pasiekęs straipsnis buvo paskelbtas „rubaltic.ru“ ir vėliau „news-front.info“ lapkričio 25 d. Publikacijoje apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą buvo pateikti melagingi teiginiai, neva Baltijos šalys su pirmąją pandemijos banga susitvarkė tik dėl sovietinės sveikatos apsaugos sistemos palikimo, o demokratiškos šalys apskritai negali efektyviai kovoti su krize – tam esą labiau tinka autoritariniai režimai, teigiama „Debunk EU“ pranešime.
Sklinda socialiniuose tinkluose
Sąmokslo teorijos apie tuščias ligonines, vakcinose paslėptus „mikročipus“ ir apsauginių kaukių keliamą žalą sklinda ne tik internetinėje žiniasklaidoje, bet ir socialiniuose tinkluose.
„Debunk EU“ lapkričio mėnesį išnagrinėjo 108 lietuviškus įrašus socialiniam tinklae „Facebook“, kuriuose aptikta melaginga ar klaidinanti informacija apie COVID-19. Šios žinutės pasklido 28 grupėse, kurių narių skaičius siekia tarp 615 ir 26.700. Grupė „Neabejingi“ klaidinančia ir melaginga informacija apie COVID-19 dalijosi aktyviausiai.
Atliekant tyrimą Facebook įrašuose išryškėjusi pagrindinė žinutė – ribojimai pažeidžia piliečių laisvę. Ji buvo naudojama įvestoms priemonėms, tokioms kaip karantinas ir privalomas kaukių dėvėjimas, diskredituoti. Panašiais įrašais siekta pabrėžti, kaip nesėkmingai Lietuva kovoja su pandemija ir sumenkinti koronaviruso grėsmę.
Daugiausiai komentarų, paspaudimų „patinka“ ir pasidalijimų sulaukė įrašai su nuorodomis į straipsnius, kuriuose cituojamas Seimo narys Dainius Kepenis. Tie patys straipsniai buvo platinami per kelias skirtingas „Facebook“ grupes. „Debunk EU“ atlikta analizė parodė, kad žmonės linkę reaguoti į valdžios atstovų skleidžiamą informaciją, tačiau būtent tokios žinutės apsunkina bandymus sutelkti visuomenę ir sėkmingai kovoti su pandemija.
Netikros peticijos
Prieš vakcinas nukreiptos žinutės lapkritį buvo aktyviausiai skleidžiamos Lenkijoje.
„Šiuo naratyvu buvo paremti straipsniai apie su farmacijos įmonėmis sudarytas sutartis dėl pirmųjų Lenkijai skirtų skiepų siuntų, taip pat žinios apie vyriausybės rengiamą visuotinio skiepijimo programą“, – teigia L. Venclauskienė. Panašiuose straipsniuose skleistos abejonės dėl skiepų patikimumo ir menkų žinių apie jų šalutinį poveikį: esą skiepai gali sukelti genetines mutacijas, vėžį ar autoimunines bei iki tol neegzistavusias ligas.
Didžiausią kontaktų auditoriją pasiekė straipsniai su teiginiais, kad COVID-19 grėsmė yra perdėta. Tyrimo duomenimis, panašios informacijos bangą sukėlė naujų ribojimų įvedimas ir įspėjimas šventiniu laikotarpiu susilaikyti nuo kelionių.
Mėnesio pradžioje žinia apie „viešą Lenkijos gydytojų, mokslininkų ir sveikatos apsaugos darbuotojų laišką Lenkijos valdžiai ir žiniasklaidai“ buvo plačiai nušviesta šalies spaudoje. Laiškas buvo pateiktas kaip internetinė peticija, kurią pasirašė 177 gydytojai (35 iš jų buvo neregistruoti specialistai, 39 – odontologai).
„Panašiai kaip spalį Lietuvoje veikiantys Kremliaus propagandos šaltiniai išplatino Belgijos gydytojų peticiją dėl keliamos COVID-19 isterijos, Lenkijoje paskelbtame laiške teigiama, kad padėtis nėra kritinė, todėl poreikio griežtiems suvaržymams nėra, o dabartinė situacija pažeidžia žmogaus teises“, – sako L. Venclauskienė.
„Debunk EU“ duomenimis, lapkritį daugiausiai melagingos ar klaidinančios informacijos iš visų nagrinėtų šalių skleidė lenkiškas portalas „nczas.com“. Kitas lenkiškas puslapis „wykop.pl“ pirmavo pagal pasiektą auditoriją.
