Medijoms skiriame daugiau laiko nei miegui
Daugiausia dienos laiko atsiriekia televizija – kone pusę viso laiko, praleisto su medijomis (46%). Didelė dalis, per metus paaugusi dar trimis procentiniais punktais, tenka internetui – 37%, radijui skiriama 14%, keliais punktais mažiau nei pernai, spaudai – 3%, stabiliai kaip ir praėjusiais metais, dienos laiko, rodo „Kantar“ „Media Day“ tyrimas.
Iš interneto turinio liūto dalis tenka socialiniams tinklams – 37% viso naršymui internete skirto laiko, likęs pasiskirsto vaizdo turinio ir kitoms veikloms internete (maždaug po 22%) bei naujienų portalams (19%).
„Šalies gyventojas vidutiniškai su medijomis praleidžia 7 valandas ir dešimt minučių per dieną, tai daugiau nei kai kurie žmonės per parą miega“, – pažymi Renata Mackevičienė, „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė.
Pasak jos, kompiuteris vis dažniau naudojamas kaip priemonė žiūrėti televiziją.
„Televiziją per kompiuterį žiūri 13,2% (dienos auditorija) ir palyginti su pernai, šis rodiklis padidėjo 3 proc. punktais. Tuo tarpu telefonas kaip įrenginys TV žiūrėti naudojamas perpus mažiau, dienos auditorija čia siekia apie 6,5%, tačiau telefonas dažniau nei kompiuteris pasirenkamas naršant naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose“, – išplatintame pranešime pažymi R. Mackevičienė.
Pasak ekspertės, per metus socialinių tinklų naudojimas per mobiliuosius įrenginius paaugo pora procentinių punktų ir siekia 42%, tuo tarpu naršančiųjų po naujienų portalus per kompiuterį analogiškai sumažėjo iki 25% per dieną.
„Multitaskina“ vieną pamoką per dieną
Beveik visus gyventojus per dieną pasiekia bent vienas medijų šaltinis, rodo „Kantar“ šiemetinis tyrimas.
Per trečdalį gyventojų tuo pačiu metu naudoja ne vieną kanalą. Vidutiniškai šalies gyventojas per dieną „multitaskina“ (angl. „multitask“) pamokai prilygstantį laiką – 46 minutes.
„35% gyventojų per dieną „multitaskina“, labiausiai medijų kokteilį mėgstama „maišyti“ su internetu – jį gyventojai derina su TV, radiju, video turiniu ir spauda“, – vardina R. Mackevičienė.
Rečiau „multitaskinama“ kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose (iki 2.000 gyventojų), ten taip elgiasi maždaug kas ketvirtas, skirdamas iki pusvalandžio per dieną, kai mieste – daugiau nei kas trečias, kelis kanalus kartu naudodamas 50 minučių per dieną. Mažiausiai su kitais kanalais plakama spauda.
„Tyrimas rodo, kad nors spaudos dienos pasiekimas mažesnis – auditorija į popierinį turinį įsitraukia gerokai labiau, mažiau blaškosi tuo metu tarp kelių kanalų. TV ir interneto dienos auditorijos didžiausios, tačiau ir kanalų miksavimas čia yra stipriausias“, – sako R. Mackevičienė.
Analizuojant amžių, pastebima, kad suplakti skirtingų kanalų vartojimą labiausiai linkę 25–44 m. žmonės). Laikas, kai dėmesys mažiausiai koncentruojamas į vieną kanalą, yra vakaras nuo 19–23 val.
Vaizdo turinys
Šiemet tyrėjai pirmą sykį atskirai ištyrė ir kaip žiūrimas vaizdo turinys internete. Per dieną toks turinys pasiekia daugiau nei trečdalį (36%) šalies gyventojų, jie šiai veiklai dažniau renkasi kompiuterį (24%) nei telefoną (18,7%).
„Vaizdo turinio internete populiarumas atvirkščiai proporcingas amžiui. Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau žiūri vaizdo turinio ir atvirkščiai: – 16–24 m. amžiaus segmente vaizdo turinys pasiekia daugiau negu du trečdalius (69%), o nuo 55–64 m. – tik penktadalį (20%). Tuo tarpu lyginant pagal amžių naujienų portalų auditorijas tokio didžiulio skirtumo nėra“, – palygina R. Mackevičienė.
„Kantar“ „Media Day“ tyrimas lygina 7–ių media kanalų (TV, radijas, spauda, interneto naujienų portalai, socialiniai tinklai, vaizdo turinio žiūrėjimas ir kitos veiklos internete) vartojimą, remdamasis vienodais vertinimo rodikliais.
Paskutinysis tyrimas atliktas 2019 m. vasario – balandžio mėn., apklausti 1.602 16–74 m. Lietuvos gyventojai.
