„Karo barometras“: lietuviai sunerimę ir itin susitelkę
„Tyrimas rodo, kad Lietuva ir Baltijos šalys dėl karo jaučiasi labiausiai sunerimusios ir išsiskiria aukštu baimės lygiu. Nors Lietuva neturi tiesioginės sienos su Ukraina, su kuria besiribojančios šalys sakosi paveiktos labiausiai – praeities istorija neleidžia jaustis ramiau, du trečdaliai sako yra paveikti karo“, – tyrimo duomenis komentuoja Renata Sadunišvili, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė.
Pastebėtina, jog beveik visose tirtose šalyse visuomenėje dominuoja trys tos pačios karo priežastys, skiriasi tik jų eiliškumas skirtingose šalyse: žmonių manymu, karą sukėlė V. Putino ambicijos, noras išplėsti Rusijos teritoriją ir Ukrainos į vakarus orientuota politika.
Propagandiniai, jau uždaryti žiniasklaidos kanalai Lietuvoje turėjo apie 14% auditoriją, tačiau „Karo barometro“ duomenimis, vos 2% gyventojų sakė sekantys Rusijos pateikiamą poziciją. Absoliuti daugumu tautiečių seka Ukrainos poziciją (80%).
„Įdomu tai, kad rusiškas naratyvas Lietuvoje praktiškai neveikia – tik pora procentų domisi labiau Rusijos pozicija, tai yra apskritai šalies gyventojai ją ignoruoja. Žinant Rusijos propagandos lygį, mūsų šalies žiniasklaidai ir komunikacijos profesionalams tai didelis darbo įvertinimas. Šalies gyventojų pozicija vieninga, nėra susiskaldymo“, – išplatintame prnešime teigia R. Sadunišvili.
Latvijoje ir Estijoje situacija kitokia – ten Rusijos nuomonės arba abiejų pusių dalis gyventojų klauso, bet jos nepalaiko.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad Rusijos pradėtas karas su Ukraina truks ilgiau nei pusę metų. Estija, labiau nei Lietuva, linkusi manyti, jog karas plėsis į kitas šalis.
Lietuva tarp labiausiai padedančių šalių
Kalbant apie pagalbą, ekspertė akcentavo, jog lietuviams būdingas gana brandus požiūris į paramą ir susitelkimas.
„Iš tyrimo matome, kad iš esmės šalyje vyrauja finansinė parama, tai yra pervedant lėšas tam, kad būtų įsigyti reikalingi dalykai: maistas, vaistai, karinė įranga.
Trečdalis prisideda materialiniais dalykais, daiktais, apranga. Dešimtadalis Lietuvos gyventojų talkina savanoriaudami, o 6% suteikia prieblobstį.
Tai yra vienu ar kitu būdu – asmeniškai ar per organizacijas, prisideda net 7 iš 10 šalies gyventojų. Taigi visuomenė itin susitelkusi”, – sakė R. Sadunišvili.
Pasak jos, daug padedančių ukrainiečiams yra ir Estijoje (64%) bei Latvijoje (53%).
Plačiau skaitykite:
Aukštos moralės kaina: skausminga dilema, bet švari reputacija
Rusiškos prekės – karantine, arba Radioaktyviosios medžiagos sandėliuose
Dėl verslo Rusijoje nuomonė vienareikšmiška
Pasak R. Sadunišvili, šiuo klausimu visuomenės nuomonė absoliučiai vienareikšmiška.
„74% gyventojų sako, kad verslai turi iškelti savo gamybą ir verslus iš Rusijos į kitas šalis. Panaši dalis sako, kad gamyba bei verslas turi būti sustabdyta karo metu, taip pat jog verslas turi nustoti prekiauti prekėmis ir produktais iš Rusijos. Dar daugiau – gyventojai ne tik tikisi, kad verslas prisiims šiuos nuostolius, bet ir padės Ukrainai, remdamas pabėgelius, suteikdamas jiems finansinę paramą ir darbą”, – akcentavo ekspertė.
Maža to, kas antras apklaustasis tikisi, kad verslas tai darys ne patylomis, o pranešdamas apie savo veiksmus.
VŽ taip pat kalbino geriausią reputaciją Lietuvoje turinčias įmones apie jų elgseną karo akivaizdoje.
Bendrovės tikino, kad nutraukė ryšius su agresore Rusija, ėmėsi ne vieno paramos projekto, tačiau tai yra linkusios daryti tyliai. Savo ruožtu ekspertai teigia, kad kuklumas šiuo atveju nėra geriausias bruožas, o apie tai yra svarbu žinoti ne tik darbuotojams, bet ir klientams, potencialiems vartotojams.
Plačiau skaitykite čia: Reputacijos lyderiai karo akivaizdoje remia tyliai, nors kuklumo čia nereikia
„Vertybinis spaudimas ir budrumas iš pirkėjų, vartotojų pusės išties stiprus ir tokie sprendimai tampa verslo, prekės ženklo reputacijos klausimu: ar jis atitinka visuomenės moralinį kompasą. Vertybinės klaidos pirkėjai gali nedovanoti”, – teigia R. Sadunišvili.
Rūta Gaudiešienė, rinkos tyrimų bendrovės „Civitta“ partnerė, rinkodaros ekspertė, VŽ neseniai teigė, kad, deja, bet karo akivaizdoje yra atvejų, kai verslas turi sąmoningai priimti žalą savo verslui.
„Tokia yra laisvės kaina. Ir vertybinis kompasas čia yra daug svarbesnis už ketvirčių pelno ar nuostolio ataskaitas. Apie tai bus kalbama dar ne viename straipsnyje ir ne vieną kartą, o tokie sąrašai bus linksniuojami, bus peržiūrinėjami ne tik dabar, bet ir ateityje, jau nekalbant apie kiekvieno mūsų savarankišką pasirinkimą pirkti ar nepirkti vieną ar kitą produktą, paslaugą“, – pabrėžia R. Gaudiešienė.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
