Tarp prasmingiausių prekių ženklų – ir vaistinės, ir siuntų bendrovės
Jame atsidūrė 2 vaistinių tinklai – „Eurovaistinė“ (4 vieta) ir „Camelia“ (9 vieta). Į TOP 10 pateko ir dvi 2 siuntų kompanijos „DPD Lietuva“ (7 vieta) ir „Omniva“ (8 vieta). Nė vienas iš aukščiau paminėtų prekių ženklų į dešimtuką ankstesniame tyrime nebuvo patekęs, rodo tarptautinio komunikacijos tinklo „Havas“ atliktas tyrimas „Meaningful Brands“ (liet. Prasmingi prekių ženklai) tyrimas.
Šarūnas Mikelevičius, „Havas“ grupės Lietuvoje vadovas, išplatintame pranešime teigia, kad šie metai ypatingi, nes atskleidė teigiamą tendenciją – abejingumas prekių ženklams Lietuvoje mažėja.
„Naujausio tyrimo duomenimis, Lietuvos vartotojai nepasigestų 85% šiandien veikiančių prekių ženklų, jei jie ryt išnyktų. Nors skaičiai vis dar reikšmingai dideli, suteikia ir optimizmo, nes palyginti su ankstesniu tyrimu, žmonių abejingumas mažėja“, – kalba Š. Mikelevičius.
Prieš dvejus metus tyrimas rodė, kad vartotojams būtų visiškai nesvarbu, jei Lietuvoje nustotų egzistuoti 9 iš 10 prekių ženklų.
„Tai pirmieji metai, kuomet šis rodiklis pagerėjo. Teigiamam virsmui vartotojų akyse daugiausiai įtakos turėjo pasikeitęs verslo elgesys pandemijos metu. Prekių ženklai itin greitai sureagavo į kintančią situaciją – savo klientams rodė rūpestį ir dėmesį, tuo pačiu ėmėsi realių veiksmų, kurie neužtikrintumo kupinu laikotarpiu, padėtų tiek klientams, tiek visuomenei“, – vertina Š. Mikelevičius.
Naujausias tyrimas signalizuoja didėjantį atotrūkį tarp vartotojų lūkesčių ir realios situacijos. 77% apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų tikisi, kad prekių ženklai skaidriai laikysis savo įsipareigojimų ir pažadų, tačiau tik 35% jų mano, kad būtent taip ir yra.
„Toks disonansas tarp lūkesčių ir realybės rodo tam tikrą verslo perdegimą – prekių ženklų pastangų aktyvumas, stebėtas pirmosios pandemijos bangos metu, blėsta. Tuo tarpu vartotojai vis dar turi aukštus lūkesčius, kuriuos suformavo prekių ženklai pandemijos pradžioje. Tai, kad prekių ženklai stengiasi mažiau, pastebi ir vartotojai“, – tyrimą komentuoja Skaistė Varnienė, „Havas“ tyrimų vadovė.
Tyrimas parodė ir tai, kad Lietuviai labiausiai iš Baltijos šalių linkę nustoti pirkti iš prekių ženklų, kurie nedera su jų vertybėmis – iš tokių prekių ženklų atsisakytų pirkti 59% šalies gyventojų. Taip pat net 63% lietuvių jaučiasi pavargę nuo verslų, kurie siekdami užsidirbti apsimeta, kad nori veikti visuomenės labui.
„Pasaulinės tendencijos rodo ir tai, kad gilėja žmonių cinizmas prekių ženklų atžvilgiu. Jį gilina atotrūkis tarp išaugusių vartotojų lūkesčių prekių ženklams ir to, kaip pastarieji juos atliepia“, – priduria S. Varnienė.
Tyrime prekių ženklai yra vertinami trimis pjūviais: funkcinės vertės (produkto kokybės, kainos, asortimento ir pan.), asmeninės vertės (kaip prekių ženklai padeda taupyti laiką, išmokti kažko naujo ir pan.) ir visuomeninės vertės (indėlis į visuomeninę gerovę, darbo vietų kūrimą, ekonomiką, aplinkosaugą ir pan.).
Remiantis apklausa, Lietuvos vartotojams ir toliau svarbiausiais išlieka funkciniai atributai (41%). Po jų rikiuojasi asmeninės vertės kūrimas (32%), trečioje vietoje – visuomeninė veikla (27%).
„Google“ ir „Fecebook“
Anot Š. Mikelevičiaus, palyginus su prieš dvejus metus atliktu analogišku tyrimu, prekių ženklų, kurių labiausiai pasigestų lietuviai, trejetukas išliko nepakitęs. Jame kaip ir anksčiau pirmąsias dvi vietas užėmė technologijų milžinės „Google“ bei „Facebook“, o trečiąją vietą – „Lietuvos paštas“.
„Šalies vartotojai nebeįsivaizduoja savo kasdienybės be technologijų kompanijų. Ypatingai pandemijos metu, padaugėjus informacijos „šviežumo“ ir nuotolinio bendravimo poreikiui bei visoms pramogoms laikinai persikėlus į namus. Tuo tarpu „Lietuvos pašto“ pozicija rodo, kad vartotojams regionuose jis vis dar atlieka ir bendruomenių centro funkciją. Žinoma, pozicijas sustiprino ir karantinas, nes gyvenant nuotoliniu būdu itin išaugo siuntų poreikis“, – vertina Š. Mikelevičius.
„Meaningful Brands“ – vienas didžiausių tokio pobūdžio rinkos tyrimų, jis atliekamas jau dvyliktą kartą. Jo metu buvo apklausta daugiau nei 395.000 vartotojų visame pasaulyje.
Baltijos šalyse tyrime dalyvavo daugiau nei 9.600 žmonių, o Lietuvoje – 3.100 respondentų. Tyrimo metu vertinta daugiau nei 1.800 pasaulinių prekių ženklų iš 31-os šalies.
