Viešinimo paslaugų pirkimo lyderiai – Kaunas, oro uostai ir Lietuvos paštas
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) parengta pirmoji viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimų apžvalga rodo, kad 2015–2019 m. beveik pusę – 45% – viešinimo paslaugų pagal vertę įsigijo centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančios 97 perkančiosios organizacijos.
Tarp lyderių – Kaunas
Tarp savivaldybių ar teritorinio valstybinio administravimo subjektų (133) daugiausiai lėšų viešinimo paslaugoms skyrė Kauno miesto savivaldybės administracija – apie 19,6 % sutarčių vertės.
Tarp daugiausiai viešinimo paslaugų įsigijusių subjektų – ir VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra – 13,2% sutarčių vertės, taip pat VĮ Lietuvos oro uostai – 18,5% sutarčių vertės, AB Lietuvos paštas – 18%, AB Lietuvos geležinkeliai – 17,4%.
Agentūrų laimėjimai
VPT apžvalgoje pažymima, kad 2011–2018 m. labiausiai viešuosiuose pirkimuose sekėsi komunikacijos paslaugų „vip communications“ (UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“, dabar UAB „Berta And“).
Tuometė agentūra „VIP Viešosios informacijos partneriai“ iki 2018 m. net 7 kartus buvo tarp trijų didžiausių pagal per metus sudarytų sutarčių vertę įmonių.
VŽ primena, kad „vipcommunications“ partnerė ir vadovė Berta Čaikauskaitė 2019 m. spalio viduryje iš Dariaus Gudelio įsigijo 100% agentūros akcijų ir tapo vienintele jos savininke. Agentūra pakeitė pavadinimą į „Berta And“.
Tuo tarpu 2019 m. daugiausiai viešinimo sutarčių pagal vertę pavyko sudaryti žiniasklaidos planavimo agentūrai „Carat“.
Sumos auga
Viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimams kasmet vidutiniškai išleidžiama 35,3 mln. Eur.
Rekordiniais metais pagal viešinimui ir informavimui išleistų lėšų sumą būtų galima išskirti 2016 m., kuomet sudarytų sutarčių vertė pasiekė beveik 45 mln. Eur, bei 2019 m. su 39 mln. Eur.
Kasmet šiame sektoriuje sudaroma daugiau nei 1.100 sutarčių.
Nustatyta, kad daugiau nei 80% visų sutarčių skaičiaus ir apie 40% vertės sudaro sutartys, įvykdžius mažos vertės pirkimus, o tai reiškia, kad apie tokius pirkimus turime mažiau duomenų nei apie atvirus konkursus: trūksta struktūruotų duomenų apie dalyvių skaičių, jų atrankos kriterijus, pažymi VPT.
Jovita Petkuvienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, sako, jog viešinimo paslaugų pirkimus Tarnyba stebi jau kurį laiką: buvo atlikta nemažai pirkimų vertinimų, neseniai parengtos viešinimo paslaugų pirkimų gairės, prevenciškai peržiūrėti didesni pirkimai.
„Galiausiai išleidžiame apžvalgą, apibendrinančią šio sektoriaus pirkimus. Sistemiškai apžvelgę sektorių matome, kad viešinimo paslaugų pirkimų procedūrų vykdymo rodikliai – kokybės kriterijų taikymo dažnumas, vieno tiekėjo pirkimų dalis, yra geresni už bendrą viešųjų pirkimų vidurkį. Tačiau pastebime vis dar sunkiai pamatuojamus pasiūlymų vertinimo atrankos kriterijus, tam tikrą pirkimų vykdytojų ir tiekėjų prisirišimą“, – išplatintame pranešime teigia J. Petkuvienė.
Anot J. Petkuvienės, visuomenei vis dar sunku suprasti, kokios tiksliai paslaugos buvo nupirktos, iš apžvalgos duomenų ryškėja, kad viešinimo pirkimų apimtys koreliuoja su politinių rinkimų ciklais.
„Siekiant išsklaidyti bereikalingas abejones dėl galimai netinkamai panaudojamų sutartyje numatytų lėšų ir išvengti netinkamo interpretavimo, raginame visus pirkimų vykdytojus rasti patogų būdą, kaip visuomenei atsiskaityti už viešinimo paslaugų sutarčių rezultatą“, – teigia J. Petkuvienė.
VPT apžvalgoje pažymima, kad 2015–2020 m. laikotarpio duomenis pastebėta, kad dažnai didžiąją dalį viešinimo sutarčių vertės sudaro tiekėjų sutartys su tais pačiais pirkimų vykdytojais, pvz., UAB „Fabula ir partneriai“ apie 77% sutarčių vertės tenka sutartims su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos; UAB „Point media“ 66% – su Kauno miesto savivaldybės administracija; UAB „Publicum“ 62% – su AB „Lietuvos geležinkeliai“; UAB „Open Agency“ 61% – su AB Lietuvos paštas; UAB „Carat“ – 55% su UAB Verslo aptarnavimo centras.
VERSLO TRIBŪNA
Konkurencingoje rinkoje laimi tie, kurie yra matomi – matomi ten, kur laiką leidžia potencialūs klientai. „2go“ lauko ekranų tinklas – tai visose trijose Baltijos šalyse veikianti reklamos platforma, siūlanti lauko ekranus Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestuose. Laikas būti matomam – „2go“ siūlomi lauko ekranai suteikia galimybę išsiskirti, transliuoti ryškią reklamos žinutę ir pasiekti didelę auditoriją.
„JCDecaux Lietuva“ toliau plečia „DigiPlay“ ekranų tinklą, kuris bus įrengtas strategiškai svarbiose sostinės vietose. Pradedamas diegti naujasis skaitmeninis mažojo lauko reklamos formato tinklas „City Center“. Jis apjungs 18 ekranų, orientuotų į automobilių ir praeivių srautą centrinėje miesto dalyje.
Juodasis penktadienis OWEXX lauko ekranų tinkle prasideda jau šiandien – didelės nuolaidos reklamos transliacijoms ir unikali galimybė suplanuoti reklamos kampaniją lauko ekranuose už išskirtinę kainą.
Reklamos medija, matoma didelei sostinės ir jos svečių auditorijai – ekranai ant viadukų žvilgsnius traukia ryškiais vaizdais ir kūrybiškomis žinutėmis. Virš intensyvaus eismo Ateities gatvės esantis ekranas papildė „2go“ siūlomą ekranų ant viadukų paketą ir suteikia dar didesnį matomumą Vilniaus mieste.
Nepaisant to, konkurencingumas viešinimo paslaugų sektoriuje didesnis nei vidutinis, pažymi VPT.
„Tikiuosi, kad ši apžvalga ir atviri duomenys, kurių pagrindu ji buvo atlikta, padės užtikrinti didesnį skaidrumą viešinimo ir informavimo paslaugų srityje bei pagelbės planuojantiems ir perkantiems šias paslaugas tai atlikti labiau apgalvotai, palyginti savo išleistas lėšas su kitų šalies pirkimų vykdytojų analogiškų pirkimų apimtimi ir priimti tinkamus sprendimus, o visuomenės atstovams padės geriau suprasti, kaip viešinimui leidžiamos mokesčių mokėtojų lėšos“ – teigia Asta Sadauskaitė, Tarnybos Statistikos ir ataskaitų skyriaus vedėja.
Platesnę VPT apžvalgą rasite čia.
