„Web Arts“ vadovas A. Morysas: kokie sprendimai padeda generuoti pardavimus

Anot jo, yra daug sėkmingų pavyzdžių, kai interneto svetainė neatrodo labai moderniai ir estetiškai, bet lankytojai nori joje apsipirkti. Vienas iš to pavyzdžių galėtų būti e. parduotuvė „Amazon“.

„Tiesą sakant, dizainas neturi labai didelės įtakos konversijai. „Amazon“ estetiškai neatrodo labai gražiai, bet lankomumą nulemia tam tikri psichologiniai principai. Vienas jų yra įsipareigojimas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie susimoka už tapimą privilegijuotais klientais, jų paslaugomis naudojasi dažnai, nes iš to nori išpešti kuo daugiau naudos. Be to, „Amazon“ naudotis taip lengva, kad kompanijai pavyko suformuoti tam tikrą įprotį, kaip reikia apsipirkti internete, o žmonės įpročius keičia nenoriai. Po 30 kartų jūs jau tikrai neprisiversite pirkti kitur, nes taip pajustumėte diskomfortą“, – e. prekybos milžinės sėkmę aiškina p. Morysas.

Svarbu ir mažiems

Vadovas mini, kad dažniausiai lankytojų pavertimu klientais domisi stambiausios bendrovės, nes jos turi didelius srautus ir net mažas pokytis galėtų turėti reikšmingos įtakos. Tačiau tai būtų naudinga ir vidutiniams bei mažiems verslams, kurie mėgina parduoti internete.

„Tuo susirūpinti turėtų visos bendrovės, kurios vykdo pardavimus internete. Pavyzdžiui, 100 mln. Eur pajamų per metus gaunanti bendrovė 1% daugiau lankytojų paverčia pirkėjais. Gali būti, kad jos pajamos nuo to išaugs 1 mln. Eur“, – dėsto specialistas.

Analizuoja vartotojus

Verslininkas sako, kad didžiausia klaida, norint lankytojus paversti klientais, yra į savo interneto svetainę nepažvelgti jų akimis.

„Didžioji dalis kompanijų neatlieka savo namų darbų, jos neanalizuoja savo vartotojų ir negalvoja, kaip optimizuoti informaciją svetainėse. Svetainių kūrėjai negali į jas pažvelgti iš tos pačios perspektyvos kaip ir vartotojai, todėl jie turi bendrauti“, – įsitikinęs p. Morysas.

Kompanija naudoja sudėtingus metodus, kuriais yra analizuojama vartotojų elgsena, kokie elementai kokias emocijas jiems kelia. Tačiau, anot jo, dalį veiksmų be profesionalų pagalbos gali atlikti ir pačios įmonės.

„Aš pakviesčiau 5 dalyvius ir duočiau jiems, sakykim, 4 internetines drabužių parduotuves. Tada paprašyčiau susirasti mėlynus džinsus ir stebėčiau, kaip jie ieško šios prekės, klausčiau, kodėl jie atlieka tam tikrus veiksmus, kodėl pasirenka būtent šiuos džinsus. Juk čia irgi veikia ne tik kainos faktorius“, – siūlo ekspertas.

Anot jo, tokios priemonės kaip akių sekimo įranga gali praversti, tačiau mėginant lankytojus paversti klientais informacijos suteikia nedaug.

„Akių sekimo įranga tik pasako, kur žmonės žiūri, tačiau vis tiek reikia ekspertų, kad sužinotumėte, kodėl jie taip daro. Mes turime du tokius įrenginius, juos naudojame įtikindami, kad potencialiems klientams reikia mūsų paslaugų“, – dėsto pašnekovas.

Dideli paveikslėliai nebūtinai padeda

Pastaruoju metu dažna svetainė turi mažai elementų, bet tik ją atsivertę pamatysite dideles nuotraukas ar kitus stambius grafinius elementus. Ponas Morysas mano, kad tokie sprendimai padeda ne visiems ir juos reikia naudoti atsargiai.

„Vizualiniai sprendimai ir dideli paveikslėliai nebūtinai padeda. Neseniai Šveicarijoje analizavome draudimo paslaugas teikiančių bendrovių svetaines. Joms reikia aiškumo, o ne didelių nuotraukų, kad neatgrasytų klientų per stipriai piršdamos savo paslaugas. Dėl to didelių paveikslėlių nenaudoja „Amazon“ ir sėkmingiausia kelionių svetainė „booking.com“, jos atrodo techniškai ir nelabai gerai, bet nesudaro įspūdžio, kad siekia žūt būt parduoti. Aišku, yra ir priešingų pavyzdžių. „Spotify“ ir „Airbnb“ turi didelius grafinius elementus, bet kartu yra ir labai paprastai naudojamos, parodo savo modernumą. Tokiais atvejais dideli paveikslėliai pasiteisinama, tačiau viskas priklauso nuo to, ką norima pasakyti“, – įsitikinęs ekspertas.

Vidurkis 3%

Ponas Morysas sako, kad atliktas tyrimas parodė, jog vidutinis konversijos rodiklis e. komercijoje yra 3%, tai reiškia, kad iš 100 apsilankiusių asmenų 3 kažką nusiperka. Tačiau kai kuriose srityse toks reitingas būtų aukštas. Pavyzdžiui kelionių agentūrų svetainėse klientai apsilanko kelis kartus ir tik tada priima sprendimą pirkti, todėl jų reitingas nesiekia 2%. Taigi, priklausomybė nuo parduodamų prekių yra labai didelė ir lygintis su kitomis bendrovėmis gali būti klaidinga. Ekspertas vietoje to siūlo lygintis su dabartiniu rezultatu ir tuo, ko galima pasiekti. Anot jo, žvelgiant bendrai, normalus reitingas galėtų svyruoti tarp 2% ir 6%.

Kitas dalykas, konversijos rodiklį agentūros nustato skirtingai, jį galima matuoti pagal visus apsilankymus arba pagal konkrečius IP adresus. Sugalvojami ir skirtingi papildomi kriterijai.

Rinka dar tik formuojasi

Verslininkas kalba, kad skirtingose kultūrose žmonės turi nevienodus įpročius, dar prisideda ir kalbiniai nesutapimai, todėl kiekvienai šaliai ar regionui reikia individualizuoti interneto svetainę. Įvertindama kultūrinius skirtumus, „Web Arts“ dirba tik Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje, kurios turi daug panašumų, o klientams prireikus paslaugų kitose valstybėse nukreipia juos pas savo partnerius.

Ponas Morysas pasakoja, kad kol kas lankytojų pavertimo klientais paslaugas teikia nedaug kompanijų, tačiau rinka sparčiai formuojasi, o sprendžiama problema yra tokia aktuali, kad ateityje kiekviena didelė internete prekiaujanti bendrovė turės konversijos specialistą. Tačiau kol plėtrą stabdo nenoras permainoms.

„Didelės kompanijos nemėgsta pokyčių, jos stengiasi tokius sprendimus vilkinti ar atidėlioti“, – mano vadovas.

„Web Arts“ dirba su tokiomis kompanijomis kaip drabužių parduotuvės C&A ir „Otto“, technikos pardavėja „Konica Minolta“ ir programinės įrangos įmone „Citrix”. 2010 m. bendrovei „Web Arts AG“ atiteko kūrybiškiausios Vokietijos bendrovės titulas.

Ponas Morysas, geriausiai įvertintas „Best Internet 2015“ pranešėjas, rugsėjo 28 d. lankysis Lietuvoje ir „Verslo žinių“ konferencijoje „Best Internet“ išsamiau kalbės apie skaitmeninę transformaciją, apie duomenų ir psichologijos derinį.