Sėkmingai įgyvendinti ES finansuojami verslo projektai – Lietuvos ekonomikos variklis

Publikuota: 2020-11-05
LVPA direktorius Aurimas Želvys.
svg svg
LVPA direktorius Aurimas Želvys.

Verslo aplinkos nepastovumas, neapibrėžtumas ir kompleksiškumas, verčia organizacijas projektų valdymui skirti didesnį dėmesį. Iš ES struktūrinių fondų finansuojami projektai inovuoja šalies verslą, didina jo konkurencingumą ir taip tampa Lietuvos ekonomiką auginančia investicija. Tačiau maksimali nauda, kurią gauna verslas, valstybė ar net visa Europos Sąjunga, tiesiogiai priklauso nuo investicijų kokybės ir projektų valdymo kompetencijų.

Globalios tendencijos rodo, kad pusė projektų nepasiekia tikslų ir užsibrėžtų rezultatų, nors jų skaičius kasmet didėja ir pastebimas darbuotojų trūkumas. „Gartner“ analitikų manymu, 80 proc. projektų valdymo sprendimų 2030 m. bus grįsti dirbtiniu intelektu. Tarptautiniai tyrimai pažymi, kad 79 proc. vadovų versle sutinka, jog darbuotojų ateitis bus labiau struktūrizuojama pagal projektus organizacijose, o ne tik darbuotojų pareigybių aprašymus.

Pasak Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktoriaus Aurimo Želvio, ES investicijų valdymo sistemoje 2021–2027 m. itin svarbu bus administracinės naštos mažinimas, orientacija į vertės kūrimą procesuose sistemos klientams ir suinteresuotoms šalims. Tai nulemia ne tik pandemija. Seną projektų valdymo taisyklę, kad svarbiausia yra laiko, kaštų, apimties ir kokybės valdymas, ateityje keis siekis įveikti rizikas, sukurti vertę, rezultatus ir užtikrinti investicijų tvarumą. Įgyvendinimas tampa svarbiau už pačią strategiją.

A. Želvio teigimu, įvairūs verslo ir valstybės projektai skatina visus ekonomikoje vykstančius pokyčius. Jie augina šalies tarptautinį konkurencingumą, padeda pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kuria geresnę ekonominę infrastruktūrą valstybėje ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietas regionuose. ES struktūrinių fondų lėšos, skiriamos nemažai daliai tokių šalyje vykdomų projektų, tampa svarbiu Lietuvos ekonomikos varikliu.

„Eurostat“ duomenimis, kiekvienas iš ES fondų anksčiau investuotas euras 2016 metais jau buvo atnešęs 1,38 eurų grąžą, o Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skaičiavimais, pasibaigus 2014–2020 ES finansiniam laikotarpiui, nauda Lietuvai turėtų siekti 1,88 euro nominalios BVP grąžos ir sukurti 12,6 mlrd. eurų papildomo BVP.

Šiandien, stengiantis atstatyti koronaviruso sukeltos krizės metu patirtus nuostolius, investicijos tampa kritiškai svarbios. Protingai ir efektyviai investuotas privatus kapitalas ar ES lėšos, įgyvendinant projektus, prisidėtų prie ilgalaikių darbo vietų kūrimo, produktyvumo didinimo bei skatintų ekonomikos atsigavimą.

Kokybiškų investicijų poreikis

Tačiau, pasak LVPA direktoriaus, tiesiog investuoti neužtenka – reikia, kad investicijos būtų kokybiškos, tvarios ir kurtų ilgalaikę grąžą.

Tai diktuoja Europos Sąjungos Pramonės skaitmeninimo darbotvarkė ir „Žaliojo kurso“ veiksmų planas.

„ES skatina verslo poveikio neutralumą klimatui ir skaitmeninį pirmavimą. Atsiranda poreikis įgyvendinti daugiau pramonės skaitmeninimo ir klimatui neutralių, energiją ir išteklius tausojančių bei žiedinės ekonomikos principus taikančių projektų. Siekiant sparčiau pereiti prie tvarios plėtros scenarijų, būtina toliau skatinti į ateitį orientuotas investicijas ir projektų valdymo kompetencijų didinimą versle bei viešojo sektoriaus organizacijose“, – įsitikinęs A. Želvys.

Neatsitiktinai daug ES dėmesio ir lėšų sulaukia pramonės skaitmeninimo, ekoinovacijų, o pastaruoju metu – ir sprendimus COVID-19 iššauktoms problemoms siūlantys projektai. Dar viena stipria investicija į ateitį įvardijami mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP), t. y. produktų ir paslaugų kūrimo, projektai, padedantys kelti gyvenimo kokybę, sprendžiantys aplinkosaugos srities problemas bei skatinantys aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimąsi.

„Visi projektai reikalauja specifinių projekto valdymo žinių, o juos įgyvendinant neretai neišvengiama iššūkių. Vien nuo 2014 metų iki šiandien, bendradarbiaudama su šalies verslu, LVPA skaičiuoja įgyvendinusi ar vis dar prisidedanti prie 3000 projektų realizavimo. Ši mūsų patirtis puikiai atskleidė, kad projektų valdymo klausimus būtina spręsti kuo anksčiau, o tinkamo partnerio turėjimas skatina kokybišką ir efektyvų įgyvendinimą“, – pabrėžė A. Želvys.

Šiuolaikinių projektų sėkmę matuoja kitaip

Siekiant maksimalios investicijų grąžos, būtina suprasti, nuo ko priklauso projektų sėkmė, ir tuo vadovautis. „Tam, kad pasiektumėme užsibrėžtų tikslų, reikšmingas yra visų projektą valdančių šalių požiūris ir profesionalumas, orientacija į tvarų rezultatą bei naudų realizavimą“, – kalbėjo agentūros  direktorius.

nuotrauka::1 left

Svarbiu efektyvaus projekto įgyvendinimo veiksniu tampa projekto ciklo – nuo inicijavimo iki užbaigimo – supratimas ir jo laikymasis. Tai leidžia sėkmingai planuoti laiką, finansus, žmogiškuosius išteklius, subrangovus ir kitus resursus.

Vis tik šių dienų sėkmingas projekto įgyvendinimas nereikalauja ypač griežto pirminio plano laikymosi. Pasak Artūro Kuliešo, Lietuvos projektų valdymo asociacijos prezidento ir valdybos pirmininko, sėkmingai įgyvendinto projekto samprata šiandien yra nutolusi nuo tradicinės ir koncentruojasi į užsakovui sukurtą vertę.

„Jau nereikalaujama griežtai atitikti numatytą biudžetą, apimtį ar terminus. Griežtą pradinio plano užtikrinimą, t. y. siekį viską padaryti taip, kaip suplanavome, vis dažniau keičia orientacija į užsakovui kuriamą vertę. Žinoma, kuo nauda sukuriama greičiau, tuo geriau“, – kalbėjo A. Kuliešas.

Alfredo Chmieliausko – vieno ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto įkūrėjų bei rektorių – teigimu, vertinant kiekvieno projekto sėkmę, būtina atsižvelgti į jo vaidmenį bendroje įmonės strategijoje.

„Tradicinis poreikis rezultatą sukurti laiku ir skirto biudžeto ribose – būtina, bet nepakankama sėkmės sąlyga. Juk natūralu tikėtis, kad rezultatas sulauks deramo vartotojų dėmesio. Todėl, pvz., naujo produkto rinkos skvarba, taip pat sudaro dalį projekto sėkmės kriterijų. Pagaliau, norint įvertinti visą įmonės projektinę veiklą, būtina atsižvelgti į kiekvieno projekto santykinę naudą ir indėlį, įgyvendinant strateginius tikslus. Svarbiu rodikliu čia tampa investicijų grąža“, – teigė A. Chmieliauskas.

nuotrauka::2 right

Tokius sampratos pokyčius, A. Kuliešo teigimu, lėmė supratimas, kad tobulas įgyvendinimas dažniausiai nėra įmanomas. „Daugeliu atvejų viską padaryti tobulai neįmanoma, nes aplinka, kurioje veikiame, nėra stacionari. Kuo ilgesnis projektas ir didesnė apimtims, tuo labiau tikėtina, kad keisis užsakovo, politiniai ar verslo aplinkos reikalavimai“, – tikino jis.

Rezultatus nulemia kompetencijos

Specialistų teigimu, tai, kaip efektyviai ir sėkmingai pavyks valdyti bei įgyvendinti projektą, priklauso ir nuo organizacijoje turimų kompetencijų.

„Projektų vadovams reikia visų klasikinių, taip vadinamų techninių, kompetencijų, kurios ateina su įvairiomis projektų valdymo metodologijomis. Taip pat reikia turėti bendrų vadybos žinių bei reikiamas asmenines savybes – orientaciją į tikslą ir nepriekaištingą sąžiningumą. Nepamirškime, kad projektų vadovas turi būti geras „komunikatorius“: jei jis sakys ne tai, ką reikia, o tai, ką nori girdėti užsakovas ar komanda, problemos nebus sprendžiamos, o tik gilės“, – pažymėjo A. Kuliešas.

A. Chmieliauskas priduria, kad šiuolaikinių projektų valdymas taip pat reikalauja gebėjimo dirbti vis labiau integruotoje aplinkoje.

„Statybiniuose projektuose dalyvauja nuo kelių iki kelių dešimčių įmonių, privalančių laikytis vienodo supratimo apie bendrą projektų valdymo procesą. Didžiausiai pasaulyje baldų prekybos įmonei naujus produktus projektų pavidalu kuria tūkstančiai tiekėjų, kuriems taikomi tie patys standartizuoti reikalavimai. Tarptautinės korporacijos diegia vieningus projektų valdymo standartus kiekviename savo padalinyje, nepriklausomai nuo jo fizinės vietos“, –  pavyzdžius pateikė jis.

Specialistų teigimu, be būtinų projekto vadovo kompetencijų, pati organizacija privalo turėti reikiamą projektų vadybos brandą – aiškias funkcijas, vaidmenis ir reglamentus, apibrėžiančius, kaip turi būti valdomi projektai.

„Net ypač gero projektų vadovo asmeninės savybės organizacijoje, kuri nėra pritaikyta projektų vykdymui ir neturi aiškiai sudėliotų procesų, po kurio laiko tampa nesvarbios. Projektų vadovui reikia veikiančios procesų struktūros ir žmonių. Tačiau, jei darbuotojai yra užsiėmę kažkuo kitu, o mechanizmo, padedančio juos įgalioti, motyvuoti, įpareigoti dalyvauti projektuose ir matuoti jų indėlį, nėra, įgyvendinimas tampa sunkesnis“, – tikino A. Kuliešas.

A. Chmieliausko žodžiais, ypač svarbu, kad įmonės gebėjimai atitiktų vykdomų projektų sudėtingumą: „Apie galimą neatitikimą byloja konkurencinių pozicijų praradimas, klientų pasitenkinimo mažėjimas, finansinių veiklos rodiklių prastėjimas ir panašūs požymiai. Tokiu atveju paprasčiausias sprendimas – įvertinti dabartinę projektų valdymo brandą, nustatyti tobulinimo prioritetus ir įdiegti naują patobulintą projektų valdymo procesą.“

Nors užsakovas, samdantis rangovus, neprivalo turėti tų pačių kompetencijų, tačiau privalo suprasti projektų vadovo kalbą: turi gebėti tinkamai reaguoti į kylančias problemas, klausti teisingų klausimų, stebėti teisingus rodiklius ir imtis atitinkamų veiksmų, nenukrypstant nuo geriausių projektų vadybos praktikų.

Anot A. Želvio, ateityje bus svarbu padvigubinti ES investicijų sistemoje ir projektinėje veikloje dirbančių asmenų produktyvumą, didinti projektų sėkmę, mažinti formaliems reikalavimams skirtą laiką. Atnaujintos ES investicijų sistemos korporatyvinės vertybės – man rūpi, mąstau paprastai, veikiu drąsiai – ir projektų valdymas turi keisti organizacijas bei skatinti darbuotojų entuziazmą vertės kūrimui. Per karantiną išryškėjo tendencija, kad iš projektų vadovo tikimasi partnerio, „komunikatoriaus“ ir lyderio, o ne tik administratoriaus.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Prekyba internetu: kaip užtikrinti teigiamą patirtį Verslo tribūna

Dar pavasarį įvedus karantiną gerokai šoktelėję „Pigu.lt“ prekybos srautai panašiame lygyje išliko iki šiol.

Sėkmingai įgyvendinti ES finansuojami verslo projektai – Lietuvos ekonomikos variklis Verslo tribūna

Verslo aplinkos nepastovumas, neapibrėžtumas ir kompleksiškumas, verčia organizacijas projektų valdymui...

Teisininkė: graži ir funkcionali svetainė dar nėra raktas į elektroninio verslo sėkmę Verslo tribūna 1

Naują verslą kuriantys asmenys neretai mano, kad techniškai funkcionuojanti, gražiai grafiškai apipavidalinta...

ES investicijos – veiksminga injekcija regionuose veikiančioms įmonėms Verslo tribūna 1

ES finansavimo priemonės gali stipriai prisidėti prie verslo konkurencingumo ir sėkmingos plėtros, atverdamos...

Karantino sėkmės istorija: vietinė e. prekybos platforma atvėrė duris ir į užsienio rinką Verslo tribūna 1

Koronaviruso pandemijos verslui padiktuoti iššūkiai privertė įmones žaibiškai persiorientuoti į prekybą...

„Lietuvos draudimo“ patarimai verslui: trys pagrindinės atsako į COVID-19 kryptys Verslo tribūna

Nuolat analizuojami verslo rodikliai ir pagal juos perskirstomi prioritetai, greita reakcija į...

G. Kolesnikovas: prognozės nepasitvirtino – šie metai rekordiniai sandorių rinkoje Verslo tribūna

Ne visos ekonominės krizės klostosi pagal tą patį scenarijų – elgesys sandorių rinkoje po šiemet ištikusios...

Išgyventi krizę padėjo pasitikėjimas svarbiausia įmonės grandimi – darbuotojais Verslo tribūna

Pasikeitusios rinkos sąlygos karantino metu įnešė neapibrėžtumo didžiajai daliai Lietuvos verslų. Petras...

Verslą nuo mokumo problemų išgelbėti gali atidumas ir drąsa derėtis bei persitvarkyti Verslo tribūna

Sumažėję ar stabtelėję pinigų srautai ir įsipareigojimų vykdymo atidėliojimas yra pirmasis signalas, kad...

Sveikatos draudimo vertę įžvelgė ir smulkieji – apsidraudusiųjų bene pusantro karto daugiau Verslo tribūna

Lietuvos banko duomenimis, visa ne gyvybės draudimo paslaugų rinka dėl COVID-19 sąlygotos situacijos pirmąjį...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus