Prognozės artėjančiai žiemai: „Lietuvos draudimas“ ragina verslą apsvarstyti keturias rizikas

– Žiniasklaidoje galima matyti nemažai nerimo dėl artėjančios žiemos tiek šalies gyventojams, tiek verslams. Trumpai apžvelkite situaciją iš savo perspektyvos: kaip manote, kokia žiema laukia šalies verslų?

– „Neapibrėžta situacija“ pastaraisiais metais yra turbūt dažniausiai vartojamas terminas verslo kalboje. Tas neapibrėžtumas rinkoje ir ekonomikoje yra sąlygotas toliau augančių rizikų, apie kurias verslas būtinai turėtų pagalvoti. Esame tokiame cikle: po didžiosios COVID-19 pandemijos bangos ekonomika gana greitai atsigavo ir demonstravo gerus augimo rezultatus, verslo aplinka buvo pakankamai palanki. Verslai, kurie susitvarkė su pandemijos keliamais iššūkiais, perorientavo darbo principus ir atrado naujas rinkas produktų ar paslaugų realizacijai, sėkmingai stabilizavo rezultatus ir užtikrino veiklos tęstinumą.

O dabar matome tam tikrą sulėtėjimą: verslininkai ir ekonomistai vis dažniau su nerimu kalba apie tai, kad artimiausiu metu gali įvykti tam tikro masto recesija. „Lietuvos bankas“ rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad jų prognozuojamas kitų metų BVP rodiklis bus ženkliai mažesnis, o infliacijos rodiklis – didės. Vadinasi, atsiras dar didesnės „žirklės“ tarp skaičių, kurie yra itin reikšmingi mūsų ekonomikos varikliui.

Pastebime, kad smarkiai keičiasi mūsų verslo klientų lūkesčiai ir galimybės investuoti. Keičiasi ir pačių vartotojų, kurie galiausiai įsigyja verslų prekes ir paslaugas, lūkesčiai. Dėl sulėtėjusio vartojimo, mažėjant perkamajai galiai, ateityje potencialiai gali mažėti ir įmonių pelningumas bei pajamingumas.

– Kokias išskirtumėte svarbiausias rizikas?

– „Lietuvos draudime“ esame identifikavę keturias pagrindines rizikas, į kurias verslas turėtų ne tik atkreipti dėmesį, bet ir skirti pakankamai laiko joms suprasti, įvertinti ir pasiruošti. Dalis šių rizikų dar yra užuomazgų stadijoje, o dalis – jau veikia verslo aplinką.

Pirmiausia – niūros prognozės dėl ekonominės situacijos ir infliacijos. Kaip infliacija paveiks įmonių kaštus ir kaip klientai sugebės įsigyti brangstančias prekes, ar tai nesustabdys vartojimo? Antra – karo Ukrainoje geopolitinės pasekmės, veikiančios importą ir eksportą. Esame maža šalis, kuri turi sąryšių su daugybe pasaulio valstybių, tad geopolitinė situacija mums, be abejo, daro įtaką. Trečia – didėjančios energijos kainos, kurios smarkiai išpučia įmonių kaštus ir mažina jų konkurencingumą rinkoje. Apie ketvirtąją grėsmę šiuo metu kalbame jau mažiau, tačiau galima pastebėti naujų nerimą keliančių tendencijų: vėl auganti COVID-19 pandemijos banga Kinijoje. Tad klausimas, ar vėl augantis susirgimų skaičius neprisidės prie kitų egzistuojančių rizikų.

– Kaip vertinate šalies verslų pasiruošimą neapibrėžtam laikotarpiui: ar skiria pakankamai dėmesio galimų rizikų valdymui?

– Pastarųjų kelerių metų periodas bendrąja prasme verslus sustiprino. Šiandien šalies įmonės rimčiau ir giliau žvelgia į potencialias rizikas ir bando joms pasiruošti. Tačiau iš principo įmonių pasiruošimas galimoms rizikoms stipriai priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių: įmonės dydžio, veiklos srities, ir net nuo to, ar įmonė turi vidines rizikų valdymo politikas bei modelius. Čia itin daug lemia lyderystė įmonės viduje, vadovo ir pačios įmonės nusiteikimas – ar jie skiria pakankamai dėmesio galimoms grėsmėms ir joms ruošiasi.

Iš draudimo perspektyvos – pastebime, kad ne visi verslai yra įsivertinę galimas rizikas ir investuoja į galimą tų rizikų delegavimą draudikams. Dalis įmonių nėra pasirūpinusios, atrodytų, elementariais produktais – verslo turto draudimu, darbuotojų ar bendrosios civilinės atsakomybės draudimais. Šiuo metu vadinamasis apdraustumo rodiklis, žymintis, kiek įmonių yra apsirūpinusios tokiais produktais, vis dar atsilieka nuo Vakarų valstybių lygio.

– Kaip šalies įmonės turėtų ruoštis artėjančiai žiemai? Ką turėtų įvertinti verslas, ko nepraleisti pro akis?

– Manau, kiekviena įmonė, siekianti veikti stabiliai, turi būti nusimačiusi rizikų valdymo modelius. Tai – ne vienkartinis, o nuolatinis procesas: įmonėje tam turėtų būti deleguota funkcija, paskirti darbuotojai turėtų nuolat vertinti, kokios išorinės ir vidinės rizikos yra aktualios konkrečiai jų kompanijai. Taip pat – pabandyti numatyti, kokia yra rizikų tikimybė: kad į įmonę trenks žaibas, yra viena rizika, o kad infliacija paveiks kaštus ir įmonė taps nekonkurencinga – visai kita. Reikia suprasti, kurios rizikos yra labiausiai tikėtinos ir koks jų mastas – t. y., kokių nuostolių jos atneštų kompanijai.

Grėsmės nuolat kinta, tad galutinai įvertintų rizikų paprasčiausiai nėra. Visuomet reikia galvoti, kaip įmonės rodikliai atrodo šiuo metu, ką, siekdama suvaldyti rizikas, įmonė yra padariusi ir ką dar gali padaryti papildomai.

– Kokias rizikas, jūsų nuomone, verslas turėtų deleguoti draudimui ir kodėl?

– Žinoma, draudimo įmonės nėra visagalės – jos nepajėgios apdrausti nuo visko, kas tik gali nutikti pasaulyje. Neapdrausime nei nuo infliacijos, nei nuo lėtėjančios ekonomikos. Bet yra tam tikri produktai, kurie gali padėti verslams nesustoti, kai to labiausiai reikia. Situaciją labai gerai iliustruoja du pavyzdžiai.

Pirma, šiemet Lietuvoje fiksuojamas ypatingai išaugęs audrų kiekis, tai – jau ne kartą minėta problema. Stiprūs vėjai, liūtys, sniego slėgis ir pan. tiek privatiems, tiek verslo klientams atneša nemažai nuostolių. Šie metai draudimo rinkai, taip pat ir „Lietuvos draudimui“, yra rekordiniai pagal išmokėtų didelių žalų, kurių pridarė audros, kiekį. Įmonė, valdydama rizikas, vienareikšmiškai turėtų pagalvoti apie tai, kad nė viena kompanija Lietuvoje, nesvarbu, veikianti Rokiškyje, Vilniuje ar Klaipėdoje, nėra apsaugota nuo to, kad kilusi audra gali pridaryti nuostolių jos turtui. Verslo turto ir civilinės atsakomybės draudimo produktai yra pats lengviausias būdas nusimesti šias rizikas nuo savo pečių.

Antra, ekonomistai prognozuoja, jog kitąmet Lietuvos darbuotojų darbo užmokesčio augimas bus lėtesnis nei infliacija. Paprastai tariant, infliacija atlyginimų didėjimą „suvalgys“. Darbdaviai, įmonių vadovai, siekdami išlaikyti geriausius savo darbuotojus, įmonės talentus, turi pagalvoti, kokias papildomas naudas gali suteikti savo komandos nariams, jei, tikėtina, negalės didinti darbo užmokesčio greičiau nei kils infliacija. Vienas iš būdų išsaugoti savo darbuotojus – suteikti arba pratęsti jų sveikatos draudimo kontraktą.

Taigi, draudimas gali pagelbėti verslui ne tik valdyti stichijų sukeliamas rizikas, bet ir investuoti į žmones, pasirūpinti jų sveikatos draudimu ir taip rasti balansą tarp darbo užmokesčio kėlimo ir papildomų naudų suteikimo.

Turbūt net nereikia sakyti, kad talentų išlaikymas neapibrėžtu ar sunkesniu laikotarpiu įmonei yra vienas iš kertinių dalykų – esminiai darbuotojai kuria didžiausią vertę organizacijai ir leidžia nesustoti tuomet, kai to labiausiai reikia.