Kaip sutelktinis finansavimas tapo toks populiarus?
Sutelktinis finansavimas labai greitai, vos per keletą metų, tapo visiškai lygiaverčiu finansavimo kanalu, iki šiol buvę įprasti finansavimo būdai neretai net nueina į antrą planą. Kas tai lėmė?
Taip, sutelktinio finansavimo istorija nėra labai ilga, kitose šalyse ši technologija startavo 2010–2011 m., Lietuvoje – 2014 m. Anksčiau tai buvo visiška inovacija, prasidėjusi nuo P2P („žmonės žmonėms“), po kelerių metų investuotojų sutelktomis lėšomis pradėti finansuoti ir verslų projektai.
Iki tol verslai dažniausiai finansuodavosi bankuose, vadinamieji alternatyvūs būdai buvo skolos fondai ir obligacijos. Sutelktinio finansavimo platformos (SFP) atsirado kaip inovacija ir nieko keista, kad iš pradžių ši inovacija buvo vertinta atsargiau. Tačiau nuo 2014 m. sutelktinis finansavimas ir ypač – nuo 2017–2018 m., kai startavo sutelktinio finansavimo platformos, dirbančios su NT, kaip ir „Profitus“, žmonėms tai tapo įprasta ir patikima. SFP atrado ir verslas kaip greitą ir patikimą finansavimo šaltinį.
Kodėl pastaraisiais metais taip augo SFP? Lietuviai turi gana daug laisvų lėšų, laikomų bankuose, SFP jiems tapo lengvai prieinamu būdu investuoti lėšas internetu. Su metais investuotojų pasitikėjimas augo, kartu su juo augo ir galimybė sutelkti vis didesnes sumas. Pavyzdžiui, „Profitus“ per 2019 metus sutelkė 5 mln. eurų, o šiais metais vien liepos mėnesį sutelkėme 7 mln.
Kiek reikia lėšų norint investuoti per sutelktinį finansavimą? Ar užtenka, jeigu turiu 100 eurų? Juk norint investuoti į savo NT, reikia turėti didelį pradinį kapitalą.
Minimali investavimo suma skirtingose platformose skirtinga, pas mus galima investuoti nuo 100 eurų. Vidutinė investicija į vieną projektą šiuo metu yra apie 600 eurų, pernai ji buvo šiek tiek didesnė, bet šiemet investuotojai bendrai investuoja daugiau, tačiau labiau išskaido sumas per kelis projektus. Vidutinis investicinis portfelis pas mus sudaro apie 7000 eurų.
Tačiau SFP visiems suteikia galimybę investuoti į tokius projektus, į kuriuos iki tol galėdavo ar norėdavo investuoti disponuojantys keliais šimtais tūkstančių eurų. Tai pakeitė požiūrį dėl investicijų į NT, dabar į tokius projektus gali investuoti beveik kiekvienas.
O kodėl ir daug lėšų turintys žmonės investuoja per SFP? Juk yra tokių investuotojų, kurie turi lėšų savam investiciniam NT įsigyti.
Visų pirma tai yra saugu. Be abejo, kiekvienas investavimas susijęs su rizika, tą verta visada turėti omenyje. Tačiau kuomet tu skolini projektui per SFP, investicijų saugumą užtikrina įkeistas NT. Ir jeigu kas nors nutinka, investuotojų lėšos grąžinamos realizuojant įkeistą turtą.
Kitas svarbus dalykas – mes turime patyrusius rizikos vertintojus, kurie atrenka projektus investicijoms, to nereikia daryti patiems investuotojams. Tai ne tik sutaupytas laikas, tai ir apsauga nuo nesėkmių, nes rizikos įvertintos, parinktas reitingas, patikrinti vystytojai.
Taip sakant, dar ir galvos neskauda investavus?
Taip, platformos yra licencijuotos, prižiūrimos Lietuvos banko, algoritmai taip pat reguliariai peržiūrimi ir tikrinami. Tai yra finansų įstaiga, atitinkanti visus reikalavimus ir turinti labai griežtą LB priežiūrą. O jų tikslas taip pat yra apsaugoti investuotojų lėšas.
„Profitus“ šią vasarą per nepilnas 5 valandas, ne dienas ar metus, o valandas, sutelkė daugiau kaip 3 mln. eurų NT projektui Rygoje. Matome, kad veikiate ne tik Lietuvoje. Suma ir jos sutelkimo greitis rodo, kaip vystosi šis būdas investuoti ir skolintis. Ar daug tokių įdomesnių projektų turite?
Jūsų paminėtas projektas Rygoje, tai buvusios poliklinikos pastato konversija į gyvenamąjį daugiabutį, mūsų investuotojai sutelkė 3,1 mln. eurų, ši suma vystytojui buvo reikalinga projektui pabaigi, tai jis sėkmingai ir daro. Kitas įdomesnis projektas – tai finansuotas grožio estetikos klinikos Vilniaus Senamiestyje projektas, jam sutelktas 1 mln. eurų, prieš savaitę sutelkta beveik 0,8 mln. eurų žinomo prekių ženklo tunelinės plovyklos projektui Rygoje, lietuviška įmonė šiuo projektu pradeda plėtrą į Latviją.
Tai rodo, kad į mus vis dažniau kreipiasi komercinio NT vystytojai, ne tik gyvenamojo, kaip iki šiol. Tam įtakos turėjo ir vis augantis EURIBOR. Jeigu iki šių metų skolintis SFP kartais būdavo gal ir brangiau, nors tai priklauso nuo to, kaip skaičiuosi. Jeigu skaičiuoti efektyvią palūkanų normą, tai ji gaudavosi ir mažesnė nei bankuose. O dabar, kadangi mūsų kainodaroje nėra EURIBOR, tai finansavimas per mus tapo dar pigesniu.
O kodėl pas jus nėra EURIBOR?
Todėl, kad mūsų finansavimas – tai žmonių sutelkta paskola su sutarta palūkanų norma. Kadangi platforma yra tarpininkas, skolina ne savo ar taip pat skolintus pinigus. O bankai patys skolinasi, todėl jie turi savo skolos kainą, kuri didina jų teikiamų paskolų palūkanas.
Jūsų specializacija yra nekilnojamasis turtas? Vartojimo paskolų neteikiate?
Ne, mūsų platforma vartojimo paskolų žmonėms neteikia, tai daro P2P platformos, kuomet žmonės skolina žmonėms. Mūsų atveju yra sutelktinis finansavimas, paskolos gavėjas yra tik verslas, mes net neturime galimybės skolinti fiziniams asmenims.
Ir mes veikiame pagal skirtingus įstatymus – yra vadinamasis sutelktinio finansavimo įstatymas, o vartojimo paskolų platformų veiklą reglamentuoja būtent tokio vartojimo paskolų įstatymas.
Beje, šiuo metu kaip tik įsigalioja europinis SFP reguliavimas, platformos šiuo metu siekia europinių licencijų. Tai turėtų palengvinti projektų finansavimą užsienio šalyse.
Ar kas nors dėl to keisis?
Lietuvoje ne, nes Lietuvoje ir iki šiol buvęs SFP reguliavimas buvo labai griežtas ir labai panašus į europinę direktyvą. Todėl mums iš esmės beveik nieko keisti nereikės. Tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje, reguliavimas buvo minimalus, todėl žinau, kad kai kurioms platformoms tose šalyse dabar tenka vargti siekiant pritaikyti savo procesus prie europinės direktyvos. Tai ir ataskaitos, ir informacijos teikimas investuotojams, ir projektų vertinimo algoritmai, statistikos teikimas. Tai yra tai, ką mes Lietuvoje darėme ir iki šiol.
„Profitus“ jau veikia ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje ir Ispanijoje. Ar jau galima palyginti rinkas ir investuotojus? Ar skiriasi požiūris?
Kadangi jūsų paminėtose šalyse mes tik žengiame pirmuosius žingsnius, dirbame tik kelis mėnesius, tai lyginti šiek tiek ankstoka, tai daryti galėsime kitąmet.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
Šalių gebėjimą ugdyti ir pritraukti specialistus matuojančiame IMD talentų reitinge Lietuva pasiekė aukščiausią laiptelį istorijoje ir užėmė 20 vietą iš 69 vertintų šalių. Inovacijų agentūros analitikai atkreipia dėmesį į reitinge įvertintas Lietuvos investicijas į talentus, mokymų prieinamumą, moterų užimtumą darbo rinkoje ir mentorystės bei pameistrystės galimybes.
Tačiau pradžia sėkminga?
Taip. Šiaip mes investuotojų turime iš 37 šalių, dauguma, be abejo, lietuviai sudaro pagrindą. Tačiau visi investuotojai mėgsta diversifikuoti investicijas. Ką ir mes nuolat pabrėžiame kaip išmintingą investavimą. Pradėję dirbti dar 3 šalyse suteikiame galimybę diversifikuoti dar plačiau.
Sutelktinis finansavimas suteikia galimybę diversifikuoti lėšas kur kas plačiau nei įsigyjant savą NT. O dabar jau ir obligacijos platinamos per SFP. Kaip tai vystosi?
Per „Profitus“ jau buvo galimybė investuoti į obligacijas. Kadangi mes dirbame su NT, tai ir obligacijos, į kurias investuojama per mus, bus su NT įkeitimu. Per mus buvo sėkmingai investuota jau į kelių įmonių obligacijas, planuojame šį produktą vystyti ir toliau.
Auga ši sritis ar dar tik startas?
Tiek obligacijos, tiek paskola yra beveik tas pats, tiesiog obligacijos turi vertybinio popieriaus statusą ir antrinėje rinkoje galėtų būti parduodamos. Nors ir paskolą taip pat galima perleisti antrinėje rinkoje. Tik tiek, kad obligacijos turi ilgą savo istoriją, o paskola tik dabar tapo, galima sakyti, vieša, t. y. dar palyginti neseniai nebuvo galimybių viešai investuoti į paskolą, kaip dabar. Todėl taip ir supanašėjo su obligacijomis, tik skirtingai reglamentuojama.
Kaip jums sekasi Lietuvos rinkoje? Juk yra ne viena platforma Lietuvoje.
Iš 2022 m. sutelktų 161 mln. eurų pusę sudarė paskolos NT, tai rodo, kad ši rinka yra gana didelė ir NT paskolos užima reikšmingą dalį, nes NT projektams reikia daugiau lėšų negu verslo vystymui. Nors turime įregistruotų 15 platformų, realiai su NT projektais dirba tik 4.
Šis verslas yra tikrai sudėtingas, griežtai reglamentuojamas ir pasiekti 100 mln. sutelktos sumos yra rimtas pasiekimas ir mes tuo tikrai didžiuojamės.
Sutelktinis finansavimas tikrai įsibėgėjo ir net pandemija tam turėjo įtakos? Žmonės gal turėjo daugiau laisvų pinigų ir ieškojo galimybių juos investuoti?
Per pandemiją, karantino metu, sėdėdami namuose žmonės tikrai aktyviau pradėjo ieškoti galimybių investuoti sutaupytus pinigus, o investuoti per SFP yra labai paprasta, gerokai paprasčiau nei pirkti akcijas ar investuoti į kripto. Užtenka prisijungti, prisiregistruoti ir jau investuoji, jeigu turi 100 eurų. Nors augimas ir dabar nemažėja, 2022 m. galime vertinti kaip rekordinius, bent jau kol kas.
Ar nesijaučia sulėtėjimo dėl kalbų apie ekonomikos lėtėjimą, NT rinkos pokyčius?
Dabar žmonėms įsigyti NT tikrai pabrango dėl augančio EURIBOR, dėl to sumažėjo būsto sandorių skaičius. Tačiau taip yra vertinant su popandemiu periodu, kai buvo parduodama labai daug. O šiuo metu sandorių skaičius grįžo į 2019 m. lygį, kai Vilniuje per mėnesį rezervuojama 250–300 butų . Ir šis skaičius yra labai normalus mūsų NT rinkai, nepastebime išaugusios pasiūlos, tik pastebime pamažėjusių naujų statybos leidimų skaičių. Tai reiškia, kad po metų vėl truks NT. Iš esmės mes jau ne pirmus metus esame išskirtinėje situacijoje, tačiau žmonių santaupų skaičius vis tiek yra labai labai didelis.
Kas yra jūsų statistinis investuotojas?
Jeigu vienu sakiniu, tai vidutinis investuotojas yra 42 metų vyras iš Vilniaus J Bet išties investuoja labai įvairūs žmonės. Labai džiaugiuosi, kad auga investuojančių moterų skaičius, nes Lietuva nusileidžia gerokai kitoms šalims. Tačiau augimas vis dar lėtokas, šiuo metu jos sudaro apie 25 proc. nuo visų investuotojų, nors, pavyzdžiui, platformoje apsilanko 53 proc. moterų, bet vis tik sprendimą priima sunkiau.
Dar vienas pastebimas pokytis, tai į SFP ateina instituciniai investuotojai, tai rodo, kad jie pripažįsta šį investavimą kaip patikimą šaltinį. Taip pat ir didesni verslai, vadinamieji bankiniai klientai.
O kalbėdami apie pokytį mes jį apibūdiname taip – jeigu veiklos pradžioje SFP buvo paskutinis šansas pasiskolinti, tai dabar platformos tapo vienu pirmųjų pasirinkimų. Tai lemia ir mūsų sprendimų greitis – vidutiniškai sprendimai priimami per 24 d. Banke tenka laukti 3, o kartais ir 6 mėnesius.
Dar viena tendencija, kurią prognozuoju, tai platformų konsolidacija. Jų yra daug ir kai kurios labai nedidelės ir jomis sudėtingiau finansuoti didesnius projektus, todėl tikrai pamatysime konsolidacijų.
REKOMENDUOJAME
