G. Vilpišauskas. Kulinarijos paveldo mitas

Ne, pasirodo, kulinarijos paveldas – tai visai ne tie keli 1982-aisiais ruoštos slyvų uogienės stiklainiai, aptikti tvarkant mirusios močiutės rūsį. Apie šį paveldą žinome tik tiek, kad jis yra labai senas, nuostabus ir visi turime didžiuotis, kad tokį turime.

Bet jeigu pabandysite surasti tikslų paveldo kaip reiškinio ar vertybės apibrėžimą, vargu ar pavyks. Dažniausiai tai įvardijama labai aptakiai, bendromis nekonkrečiomis frazėmis; tarkim, kas konkrečiai yra „ilgametės maisto ir valgymo tradicijos“, kiekvienas gali suprasti savaip ir visiškai skirtingai. Tačiau tai netrukdo kam nors vienus ar kitus maisto gaminius sertifikuoti, kad juos būtų galima vadinti „tikrais“, „tradiciniais“, „patvirtintais ir pripažintais“. Kulinarijos paveldu mes turime didžiuotis, nes jis garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Bet kas tai yra, po galais?