Filosofijos profesorius M. Ferraris: šiandien darbas yra informacijos kūrimas

Italų filosofas Maurizio Ferraris: „Tam tikra prasme individualizmas yra geras dalykas, o bendruomeniškumo smukimas turi teigiamų padarinių.“ Dovilės Dagienės („DoDa“) nuotr.

Prieš daugiau nei dešimtį metų viename tarptautiniame filosofijos forume kilo diskusija, kuri lokali (suprask, ne anglų kalba kuriama) filosofija yra įdomiausia. Po trumpos diskusijos dalyviai sutarė, kad laimėjo italai. Tą pirmavimą, regis, jie išlaiko iki šiol.

Na, bent jau tuo neleidžia abejoti Turino universiteto filosofijos profesorius Maurizio Ferraris – vienas žymiausių naujojo realizmo atstovų, VU Filosofijos instituto surengtame simpoziume „Agents of the real“ provokavęs klausytojus svarstymais apie šiuolaikinėje visuomenėje realizuotą komunizmą.

Esate rašęs, kad dar visai neseniai postmodernizmas, tai yra nuostata, kad viskas yra socialiai sukonstruota ir vadinamųjų realių dalykų nėra, buvo derama intelektualinė laikysena. Tačiau savo„Naujojo realizmo manifeste“ diagnozavote, kad postmodernizmas traukiasi iš Vakarų kultūros ir kad žmonių, save laikančių realistais, daugėja. Vis dėlto postmodernizmas traukiasi labai jau greitai, neišbuvęs vakarietiško mąstymo centre nė 50 metų. Kodėl taip nutiko? Ar žmonės paslapčia visuomet troško realybės, ar jiems tiesiog atsibodo postmodernus reliatyvizmas?