Silicio slėnis – ne moterims

Publikuota: 2018-11-04
Didžiosios JAV technologijų bendrovės deda dideles pastangas, kad kuo daugiau mergaičių susidomėtų IT mokslais. Tačiau to negana. Erico Thayero („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Didžiosios JAV technologijų bendrovės deda dideles pastangas, kad kuo daugiau mergaičių susidomėtų IT mokslais. Tačiau to negana. Erico Thayero („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Technologijos – žmonijos ateitis, o moterys – ateities bedarbės. Tokiais žodžiais yra gąsdinamos merginos, spjaunančios į vyrų dominuojamus technologijų mokslus.

Tik gąsdintojai pamiršta paminėti, kad technologijų studijos moterims gal ir suteiks darbą, bet taip pat gali tapti užkardu į sėkmingą karjerą. Dvi moterys iš penkių vos įsibėgėjus karjerai palieka šią sferą – dvigubai dažniau už vyrus, rodo JAV atliktas tyrimas.

„Iš universitetų ateina daug moterų, jos pradeda dirbti IT bendrovėse, tačiau po kelerių metų meta darbą. Mes iššvaistome daug investicijų, sudėtų į gabias moteris, kurios baigia tuo, kad atidaro sriubos ar humuso restoranėlius. To negalime sau leisti“, – „Verslo žinioms“ yra pasakojusi „Dell“ viceprezidentė Anja Monrad.

Kodėl jos bėga iš sektoriaus, kuriame galimybės užsidirbti ir padaryti poveikį pasauliui daug geresnės nei pardavinėjant humusą? Prieš metus vienas (dabar jau buvusių) „Google“ programuotojų Jamesas Damore’as pateikė savo atsakymą: apskritai moterys biologiškai mažiau pritaikytos darbui technologijų srityje nei vyrai.

Visame pasaulyje išgarsėjusiame laiške J. Damore’as, cituodamas kelis mokslinius tyrimus, teigia, kad moterys rečiau renkasi IT sritį, nes vidutinei moteriai labiau patinka žmonės ir jausmai, o ne daiktai. Joms taip pat sunkiau gauti paaukštinimą ir didesnę algą, nes jos ne taip kvaršina galvą dėl savo statuso. Be to, moterys įprastai yra ne tokios atkaklios kaip vyrai ir labiau visuomeniškos. Nors J. Damore’as tenorėjo gero ir pabrėžė, kad ne visi vyrai ir moterys atitinka mokslo nustatytas savybes, jis buvo atleistas. Tačiau J. Damore’o nuomonė sulaukė daugybės šalininkų, o moterims teko pradėti ginti savo gebėjimus.

Žemėlapių skaitymo ypatumai

Taip, mergaitės rečiau renkasi IT mokslus ir kuo jos vyresnės – tuo ta atskirtis didėja. Bet biologiniai skirtumai čia turi nedaug įtakos. Dauguma tyrėjų, kurių darbus cituoja J. Damore’as, patikslino, kad vyrų ir moterų psichologijos skirtumai egzistuoja, tačiau ne visada aišku, ar jie yra įgimti, ar išugdyti. Dažnai šie skirtumai nedideli, o sieti jų su karjeros pasirinkimu negalima, nes tam tiesiog nėra įrodymų.

Vienas dažniausiai viešojoje erdvėje cituojamų lyčių mąstymo skirtumų – vyrų smegenys esą labiau pritaikytos erdviniam suvokimui nei moterų. Kalbant paprastai, vyrai geriau supranta žemėlapius. Atsiradus GPS navigacijai, įgūdis apversti žemėlapį tinkama kryptimi tapo ne toks svarbus, tačiau erdvinis suvokimas reikalingas vadinamojoje STEM (mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika) srityje. Teigiama, kad erdvinio suvokimo įgūdžiai tiesiogiai koreliuoja su matematiniais gebėjimais.

Egzistuoja daugybė tyrimų, įrodančių, kad moterys iš tiesų prasčiau atlieka užduotis, reikalaujančias erdvinio suvokimo. Tai vienas labiausiai moksliškai užfiksuotų moterų ir vyrų mąstymo skirtumų. Tačiau gausėja mokslinių straipsnių, praplečiančių tiesą – erdviniai įgūdžiai nėra įgimti, o nulemti lyčių stereotipų.

Pavyzdžiui, JAV tyrėjai nuvyko į Indiją ir ištyrė dvi šalia gyvenančias panašias gentis, turinčias vieną esminį skirtumą. Vienoje jų vyravo patriarchalinė struktūra, kitoje – matriarchalinė. Kaip turbūt jau atspėjote, tyrėjai nustatė, kad pirmojoje gentyje moterims prasčiau sekėsi erdvinio suvokimo reikalaujančios užduotys, o antroje tiek vyrai, tiek moterys pasirodė vienodai gerai.

Šis ir kiti panašūs tyrimai sufleruoja, kad dėl visuomenėje egzistuojančių stereotipų nuo mažens berniukai daugiau susiduria su erdvinio mąstymo reikalaujančiomis užduotimis nei mergaitės. Berniukai, pavyzdžiui, daugiau laiko praleidžia žaisdami trimačius kompiuterinius žaidimus ar lego kaladėlėmis. Be to, tėvai jiems leidžia daugiau tyrinėti aplinką nei mergaitėms. Kitaip tariant, nuo pat mažens tėvai sąmoningai ar nesąmoningai nukreipia vaikus į veiklas, kurios sustiprina nusistovėjusius stereotipus.

Kai kurie mokslininkai apskritai abejoja, ar egzistuoja erdvinių įgūdžių skirtumas. Jie teigia, kad tai tėra savaime išsipildanti pranašystė. Moterims į galvą jau yra įkalta, kad joms prasčiau sekasi erdvinio suvokimo užduotys. Kalifornijos universitetas nusprendė pagudrauti. Davė visiems savo tiriamiems studentams iš esmės tą pačią užduotį, tik pakeitė jos aprašymus. Vienose buvo aiškiai pasakyta, kad tai yra erdvinio mąstymo užduotis, o kitose užduotis buvo suformuluota kaip socialinio mąstymo pratimas. Pirmu atveju vyrai pasirodė geriau už moteris, antru – tiek vyrai, tiek moterys vienodai gerai įveikė pratimus.

Pamiršta istorija

Tai, kad šiandien reikia įrodinėti moterų sugebėjimus IT srityje, – keista. Ir visai ne dėl feminizmo, o dėl to, kad dar prieš keliasdešimt metų programavimas buvo laikomas moterims itin tinkama sritimi.

„Programavimas reikalauja kantrybės ir gebėjimo stebėti detales. Moterims kompiuterių programavimas sekasi natūraliai“, – rašoma 1967 m. žurnale „Cosmopolitan“. Šios citatos autorė – Grace Hopper, padėjusi sukurti vieną pirmųjų komercinių kompiuterių UNIVAC I ir vieną seniausių vis dar naudojamų programavimo kalbų COBOL.

G. Hopper tuomet buvo viena iš daugelio moterų, skynusių kelius programavimo moksle. Vyrai tais laikais labiau domėjosi techninės įrangos kūrimu. Šiuo metu gajaus programuotojo stereotipo – užsiskleidusio nuo žmonių moksliuko – dar nebuvo. Netgi atvirkščiai, buvo skelbiama, kad atėjo „kompiuterių merginų“ amžius.

1970-ųjų pradžioje moterys sudarė mažiau nei 15 proc. visų JAV kompiuterijos mokslų studentų, o po dešimties metų merginų dalis pakilo iki 38 procentų. Tačiau jau 1985 m. moterų šiose studijose pradėjo mažėti ir po trisdešimt metų jos tesudarė mažiau nei penktadalį visų kompiuterių mokslų studentų.

nuotrauka::1 right

Kodėl šis amžius baigėsi? Versijų yra įvairių. Viena jų – atsirado asmeniniai kompiuteriai, kurie buvo labiau reklamuojami kaip žaislai berniukams, o ne mergaitėms. Kita – augant programavimo svarbai vis daugiau vyrų norėjo ateiti į programavimą, tačiau netroško, kad į jų profesiją būtų žiūrima kaip į moterišką. Tad jie ėmė steigti programuotojų klubus ir asociacijas, skirtus tik vyrams, ir esą pradėjo raginti nebesamdyti į šias pozicijas moterų.

Prie vyrų įsitvirtinimo technologijų srityje prisidėjo ir aštuntajame dešimtmetyje dviejų psichologų – Williamo Cannono ir Dallaso Perry – sukurtas testas. Jį užsakė tuometė programinės įrangos gamintoja SDC, siekusi išsiaiškinti, kokios asmenybės žmonės yra labiausiai tinkami tapti programuotojais. Psichologai apklausė 1400 programuotojų ir nusprendė, kad geras programuotojas, kaip ir vidutinis vyras, labiau mėgsta daiktus nei žmones. Beje, iš minėtų 1400 tyrimo dalyvių 1200 buvo vyriškos lyties atstovai.

Pagal tyrimą buvo suformuoti asmenybės testai, kuriuos daugybę metų naudojo technologijų įmonės. Kaip teigia Emily Chang, „Bloomberg“ žurnalistė ir knygos „Brotopia: Breaking Up the Boys’ Club of Silicon Valley“ („Brotopia: Sugriauti Silicio slėnio berniukų klubą“) autorė, šie testai padarė milžinišką įtaką skleidžiant idėją, kad tipinis programuotojas yra antisocialus moksliukas. Tai užkirto kelią į technologijų pasaulį ne tik moterims, bet ir vyrams, kurie neatitinka šio stereotipo.

 
Pasak E. Chang, šiandien nėra mokslinių įrodymų, kurie teigtų, kad didesnė ar mažesnė simpatija žmonėms turi įtaką IT gebėjimams.

Agresyvumo paradoksas

Nors šiuo metu yra įvairių iniciatyvų, skirtų pritraukti moterims į IT sritį, karjeros laiptais jų užlipa nedaug. Silicio slėnyje moterys užima tik 11 proc. vadovaujamų pozicijų, rodo teisės bendrovės „Fenwick & West“ duomenys. Patekusios tarp šių išrinktųjų pradėjo siūlyti savo sėkmės receptus.

Bene labiausiai išpopuliarėjo Sheryl Sandberg, vykdomosios „Facebook“ direktorės, formulė „lean in“ arba „palink į priekį“. Frazė buvo suprasta taip: moterys turi ryžtingiau reikštis savo darbovietėje, rodyti daugiau pasitikėjimo savimi, būti atkaklesnės.

Deja, šiuo patarimu besivadovaujančios moterys kasa sau duobę. Taip, Silicio slėnio vadovai, spręsdami, kurį darbuotoją paaukštinti, iš tiesų didžiausią svarbą skiria žmogaus matomumui įmonėje, rodo Stanfordo universiteto tyrimas. Tačiau moterims ši taisyklė negalioja. Vyrai, kurie ryškiai demonstruoja savo lyderystę prieš kitus kolegas, buvo įvertinti itin teigiamai. O tokį lyderystės stilių demonstruojančios moterys buvo apkaltintos įžūlumu ir lipimu per galvas. Labiau bendruomeniškumą, o ne individualumą demonstruojantys vyrai ir moterys Silicio slėnio vadovų nėra vertinami kaip potencialūs lyderiai.

„Academy of Management“ tyrimas rodo, kad moterims darbe geriau būti tylesnėms. Vyrai, kurie garsiai pasisako, yra savo vadovų vertinami 10 proc. geriau už kitus kolegas, o garsiai savo nuomonę reiškiančios moterys sulaukia 14 proc. prastesnių įvertinimų. Tad kuo konkurencingesnė darbo aplinka – tuo moterims sudėtingiau.

Galbūt todėl joms taip sunkiai sekasi kurti savo startuolius. Amerikoje tik 2,7 proc. rizikos kapitalu paremtų įmonių yra vadovaujamos moterų. Ir tik 15 proc. startuolių turi bent vieną moterį vadovų komandoje, rodo Babsono koledžo tyrimas. 2017 m. tik moterų vadovaujamos komandos JAV surinko 1,9 mlrd. iš 85 mlrd. dolerių rizikos kapitalo, o vien vyrų komandos – 66,7 mlrd. dolerių, byloja duomenų bazės „PitchBook“ skaičiai.

Kad ir kokios geros būtų moterų idėjos, investuotojai labiau linkę pasitikėti vyrais. Harvardo ir Whartono verslo mokyklos bei Masačusetso technologijų institutas kartu atliko tyrimą – paprašė vyrų ir moterų investuotojams pristatyti tą pačią verslo idėją. Vyrai sulaukė 68 proc. investuotojų palaikymo, o moterys – 32 proc., nors idėjos turinys buvo visiškai toks pats. Įdomu tai, kad moterų rezultatams įtakos neturėjo net jų išvaizda, o patrauklūs vyrai gavo daugiau investuotojų dėmesio už mažiau išvaizdžius konkurentus.

Toksiška meritokratija

Silicio slėnio atstovai didžiuojasi liberalia atmosfera, kur esą kiekvienas turi galimybę sukurti verslą, jeigu tik turi talentą ir gerą idėją. Tačiau minėti skaičiai ir tyrimai prieštarauja šioms deklaruojamoms vertybėms. Sektorių palikusios moterys pagrindinėmis tokio sprendimo priežastimis įvardija ne tik prastas paaukštinimo galimybes, bet ir darbo aplinką.

Nors IT bendrovės pastaruoju metu deda pastangas siekdamos diversifikuotos darbo jėgos, kartu darbdaviai pabrėžia vadinamojo kultūrinio atitikimo („culture fit“) svarbą. Tai yra IT įmonės nori, kad jų darbuotojai pritaptų prie bendrovės savo mąstymu ir vertybėmis. Toks kultūros vaikymasis turi tamsiąją pusę, teigia buvusi Silicio slėnio darbuotoja Shanley Kane, kuri tapo viena žymiausių technologijų darbo aplinkos kritikių.

„Kultūra – tai jėgos dinamika, garsiai neištariami prioritetai ir įsitikinimai, mitologija, konfliktai, socialinių normų primetimas, vidinių ir išorinių grupių kūrimas bei turto ir kontrolės bendrovėje pasidalijimas. Kultūra dažniausiai yra labai bjauri“, – rašo ji savo įkurtame tinklalapyje „Model View“.

Remiantis tokiu aprašymu, Silicio slėnis nesiskiria savo principais nuo kalėjimo, kur egzistuoja niekur neužrašytos „paniatkės“, o kuo labiau išsiskiri iš daugumos, tuo tau sunkiau.

Viena iš Silicio slėnio savaime suprantamų taisyklių – asmeninio ir profesinio gyvenimo ribų susiliejimas. Kaip pasakojo E. Chang leidiniui „Geekwire“: „Labai didelė dalis Silicio slėnio darbo reikalų ir tvarkoma uždarius biuro duris. Ar tai vakarėlis, ar baras, ar viešbučio fojė, konferencija ar net sūkurinė vonia. Tokios situacijos pastato moteris į nepatogią poziciją, kur jos negali būti savimi. Kalbėjau su daugybe moterų, kurios sakė: aš nenoriu sėdėti sūkurinėje vonioje laikydama alų ir pristatyti investuotojams savo verslo idėją.“

Kita Silicio slėnio kultūros problema – agresyvumas. Į šią problemą dėmesį atkreipė viešumon iškilę pasakojimai apie „Uber“ kultūrą. Silicio slėnio įmonės jaučia spaudimą augti kitiems sektoriams nesuvokiamu greičiu. Tad daugelis jų, kaip ir „Uber“, vertina darbuotojus, kurie yra ryžtingi, geba priimti greitus bei drąsius sprendimus ir nuolat siekia geriausio rezultato. Tačiau ilgainiui tai gali sukurti agresyvią aplinką, kur darbuotojai kovoja vienas su kitu.

nuotrauka::2

Taip atsitiko ir „Uber“. Pernai viena buvusių bendrovės darbuotojų paviešino savo istoriją apie seksualinį priekabiavimą, kurį toleravo ir „Uber“ personalo departamentas. Po šio įrašo prabilo ir daugiau darbuotojų, kurie atskleidė, kad įmonėje kenčia ne tik moterys, bet ir rasinių bei seksualinių mažumų atstovai. O agresyvus darbuotojų tarpusavio elgesys ne tik toleruojamas, bet ir skatinamas vadovų.

Kaip jau minėta anksčiau, agresyvi aplinka moterims, kad ir kokios talentingos jos būtų, sudaro nepalankias sąlygas pakovoti už save. 84 proc. Silicio slėnio moterų teigia, kad jas kolegos pavadino net per daug agresyviomis, rodo „The Elephant in the Valley“ tyrimas, kuriame dalyvavo per 200 moterų, dirbančių slėnyje daugiau nei dešimt metų.

Du trečdaliai apklaustųjų jautėsi neturinčios galimybių dėl lyties dalyvauti visuose socialiniuose darbo renginiuose. O trys moterys iš keturių teigė, kad per darbo pokalbius sulaukė klausimo apie savo šeiminę padėtį. Nenuostabu, kad tokioje aplinkoje padirbusios moterys užsimano karjerą iškeisti į tą veiklą, kurioje jaučiasi labiau pripažintos, pavyzdžiui, humuso gamybą.

O ką daryti?

Lietuvos technologijų, ypač startuolių, pasaulis nėra toks didelis ir senas, kad girdėtume apie sistemines diskriminavimo problemas ir bėgančias moteris. Kita vertus, Lietuvoje technologijų srityje dirbančių moterų alga vidutiniškai yra 30 proc. mažesnė už vyrų. Tai suponuoja, kad dauguma jų eina žemesnes ir prasčiau mokamas pareigas. Ir nors iš viso moterys Lietuvoje sudaro apie ketvirtadalį visų IT srities darbuotojų, vadovaujančias startuoliams turbūt būtų galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais.

Kam reikia tos lyčių lygybės technologijų srityje? Jau seniai ir daug kartų įrodyta, kad didesnė komandų įvairovė duoda geresnius verslo rezultatus. Be to, iš sektoriaus išeinančios moterys – tai iššvaistytos švietimo sektoriaus lėšos ir prarasta išsilavinusi darbo jėga. Galiausiai kyla rizika, kad moterys praras ir taip nedidelę įtaką pasaulio ekonomikoje ir politikoje, kurią visai neseniai išsikovojo.

Kaip vienoje savo kalbų reziumavo „YouTube“ generalinė direktorė Susan Wojcicki: „Technologijoms perkuriant pasaulį, moterys praranda šansą paveikti ekonominius ir socialinius pokyčius, kuriuos atneš ketvirtoji pramonės revoliucija.“

Tad ką daryti, kad Silicio slėnio kultūros neigiami elementai neįsišaknytų ir Lietuvoje? Pirmiausia reikia suprasti, kad neužtenka vien pasirūpinti IT išsilavinimą turinčių merginų skaičiumi. Būtina suteikti moterims išsilavinimą ne tik IT, bet ir finansų bei verslo srityje, kad daugiau jų ryžtųsi kurti savo startuolius. Antra, būtinas pokytis moterų (ir ne tik) darbo vertinimo ir jų paaukštinimo sistemose. Trečia, reikia neskatinti technologijų darbuotojų dirbti viršvalandžių ir spręsti darbo reikalų vakarėliuose. Galiausiai IT ir rizikos kapitalo vadovams reikia padėti suprasti, kad diskriminacija dažnai būna nesąmoninga ir ją vykdo tiek vyrai, tiek moterys.

Trumpiau tariant, kaip vėliau savo žodžių prasmę patikslino ir S. Sandberg, technologijų srityje į priekį palinkti turi ne tik moterys, bet ir vyrai.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„iScan“ – burtų lazdelė, vėluojanti 15 metų 2

Skeneris. Paprastai tai didokas plokščias objektas biure ant stalo. Arba milžiniško spausdinančio, faksus...

Verslo klasė
2019.04.22
Melagienų motina: „AIDS sukūrė Pentagonas“ 4

Pchenjane, Šiaurės Korėjos sostinėje, atidarytas „Trumpo dangoraižis“. Hillary Clinton vadovauja pedofilų...

Verslo klasė
2019.04.22
I. Kantas šaldytuve ieško pieno Premium

Pats Immanuelis Kantas (1724–1804 m.) manė, kad jo protėviai buvo škotai. Ilgą laiką šitokia filosofo...

Verslo klasė
2019.04.22
P. Jurkevičius: Semiotikos pratybų – į spinteles ir šaldytuvą Premium 1

Negalėčiau garantuoti, kad Algirdas Julius Greimas būtų lindęs į šaldytuvą ieškoti semiotikos. Bet, tarkime,...

Verslo klasė
2019.04.22
Mokytis, mokytis. Bet kitaip 5

Vieną dieną man Brigita pasakė, kad nori pasikalbėti. Net nežinau, kaip čia taip išėjo – tiesiog ėmė ir...

Verslo klasė
2019.04.22
Kaip kurti švietimo viziją, kad ji veiktų Premium

„Laimingas žmogus“ – vos du žodžiai gali būti gera švietimo vizija. Pavyzdžiui, Butane. Ar Danijoje. Ten, kur...

Verslo klasė
2019.04.21
Kaip išvirti tobulą kiaušinį 1

Kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis? Šis klausimas nuo senų laikų neduoda ramybės filosofams ir kitiems...

Laisvalaikis
2019.04.21
Sutelktinis NT projektų finansavimas: meteorai ar naujos žvaigždės? 7

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pagrindiniai nekilnojamojo turto (NT) projektų finansavimo šaltiniai vis dar...

Verslo klasė
2019.04.21
Kinijos dilema, kurios turėtų nebūti Premium 5

Imunitetas Sovietų Sąjungos komunizmui ir jo palikimui didžiąja dalimi Lietuvoje jau yra susiformavęs. 2013...

Verslo klasė
2019.04.19
Europos piliečiai: E. Macronas stengiasi atgaivinti politiką Premium

Kovo 25 d. oficialų vizitą Prancūzijoje pradėjo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Tai buvo jo pirmasis...

Verslo klasė
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
NASDAQ viceprezidentas B. Petersonas: technologijos apverčia verslą Premium

Pirmosios pasaulyje elektroninės biržos NASDAQ, įkurtos dar 1971 m., viceprezidentas ir technologijų ir...

Verslo klasė
2019.04.13
Lietuviškas verslas Singapūre: nuo šokolado iki pergalės Premium

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad bendras ekonomikos augimas dešimtyje...

Verslo klasė
2019.04.12
Švietimas: kaip mokytojai gali pamatyti pusiau pilną stiklinę

Jolanta Lipkevičienė daug pinigų neuždirba. Tačiau rytais ji keliasi su džiaugsmu ir skuba į darbą mokykloje.

Verslo klasė
2019.04.07
A. Puklevičius: Vakcina nuo smegenų skystėjimo 42

Annie Dillard savo knygoje „Pilgrim at Tinker Creek“ („Piligrimas prie skardininko upelio“) pasakoja apie...

Verslo klasė
2019.04.07
Kuklumas pagal „Bentley“: legendinė britų markė turi keletą labai rimtų iššūkių 4

Praėjus ketveriems metams nuo gamybos pradžios, „Bentayga“ vėl turi kovoti dėl išlikimo: į jos pozicijas...

Verslo klasė
2019.04.06
Moksliniam tyrimui pristatyti – 3 minutės

2019 m. „Trijų minučių disertacijos“ konkursą Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos...

Verslo klasė
2019.04.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau